Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl to kasmet fiksuojamas susidūrimų su žvėrimis šuolis, rašoma draudimo bendrovės pranešime žiniasklaidai.
Pasak ekspertų, pavojingiausi yra automobilių susidūrimai su tamsoje į kelius išeinančiais didesniais kanopiniais gyvūnais: briedžiais, elniais, stirnomis, šernais. Tačiau žalos dažnai pridaro ir mažesni žvėreliai.
„Per metus dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais patirtos žalos kreipiasi maždaug 700 klientų. Bene labiausiai išsiskiria gegužės ir spalio mėnesiai, kai gyvūnai keliauja iš vienos vietos į kitą ir dažniau kerta judrius kelius. Pavyzdžiui, pernai vasarą per mėnesį vidutiniškai sulaukdavome maždaug 50 pranešimų apie susidūrimus su gyvūnais. Spalį, kai būna rudeninis gyvūnų aktyvumo pikas sulaukėme apie 80 pranešimų“, – lygina draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Andrius Žiukelis / Bendrovės nuotr.
Anot jo, paprastai per susidūrimus apgadinami variklio gaubtai, žibintai, bamperiai, stiklai. Daugiausiai fiksuojama susidūrimų su stirnomis, taip pat – kiškiais, lapėmis bei naminiais gyvūnais.
Bendrovės duomenimis, dėl susidūrimų su laukiniais žvėrimis šiemet išmokėta suma jau viršija 413 tūkst. eurų, o aktyviausia gyvūnų migracija dar tik prasideda. Pernai bendrovė iš viso kompensavo žalų už beveik 573 tūkst. eurų. Vidutinė žala, pernai patirta dėl susidūrimo su gyvūnu siekė apie 2100 eurų, šiemet – jau 2400 eurų.
A. Žiukelis atkreipia dėmesį, kad bendrovės pateikiama statistika apima tik KASKO apsidraudusius klientus. Bendras susidūrimų su gyvūnais skaičius yra kur kas didesnis.
Briedžio patelė / K. Vanago / BNS nuotr.
Išmokų nelaimėms atlyginti – 63 proc. daugiau
Prasidėjus rudeniui vairuotojai raginami būti itin atidūs kelyje, nes temti pradeda vis anksčiau, rudenėjant prastėja matomumas, į kelius dažniau nei vasarą išbėga laukiniai žvėrys.
„Mūsų duomenys rodo, kad šiais metais fiksuojame kur kas daugiau transporto priemonių susidūrimų su žvėrimis. Nuo šių metų pradžios vairuotojams, susidūrusiems su laukiniais žvėrimis kelyje, jau išmokėjome daugiau nei 2,7 mln. eurų nuostoliams padengti. Ši suma yra 63 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai išmokėta suma siekė kiek daugiau nei 1,6 mln. eurų.
Turint galvoje, kad daugiausiai nelaimių įvyksta būtent rugsėjo mėnesio antroje pusėje bei spalio, lapkričio mėnesiais – norisi priminti vairuotojams, kad jie kelyje būtų itin budrūs“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
Artūras Juodeikis / Pranešimo autorių nuotr.
Kaip pastebi draudimo ekspertas, šiais metais jau fiksuoti beveik 1,2 tūkst. susidūrimų su gyvūnais keliuose, ir tai yra 43 proc. daugiau susidūrimų nei pernai per tą patį laikotarpį.
Anot eksperto, rugsėjo–lapkričio mėnesiais daugiausiai į kelius išbėga stambieji žvėrys, tai yra, šernai, briedžiai ir stirnos.
„Didžiausių nuostolių paprastai sukelia susidūrimas su briedžiu – tai prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Šiemet susidūrimo su briedžiu vidutinė išmoka viršija 6,4 tūkst. eurų. Dažniausi susidūrimai nutinka su stirnomis, jų vidutinė išmoka šiemet siekia 2,5 tūkst. eurų sumą“, – pažymi bendrovės atstovas.
Kaip sako A. Juodeikis, taip pat brangūs susidūrimai yra su šernais, vidutinė tokių susidūrimų išmoka šiemet viršija 5,5 tūkst. eurų.
Nustebina ir pareigūnus
Lietuvos kelių policijos duomenimis, vien rugpjūtį kas savaitę įvykdavo maždaug po 100–200 eismo įvykių, susijusių su gyvūnais. Štai, pavyzdžiui, rugpjūčio 4–10 d. iš viso užregistruoti 504 eismo įvykiai. Iš jų net 30 proc. – transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais. Dviejuose iš jų sužeisti žmonės.
Staigiai į kelią liuoktelėję žvėrys kartais nustebina ir net pareigūnus. Štai, rugsėjo 3-osios naktį tarnybos metu Utenos apskrities pareigūnas, vairuodamas tarnybinį automobilį „VW Transporter“, kelyje Čekonys–Debeikiai–Žalioji kliudė į kelią staiga išbėgusią stirną. Laimei eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.
Stambiųjų žvėrių ruja
Biologas, egzotinių ir laukinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius, sako, kad labiausiai saugotis reikėtų būtent didesnių kanopinių. Ypač briedžių, nes juos sunku pastebėti. Be to, tai labai masyvūs gyvūnai.
Gerardas Paškevičius / Stop kadras
„Rudenį laukiniai gyvūnai būna aktyvesni, keičia ar praplečia mitybos plotus, nes ruošiasi žiemai. Taip jie atsiduria keliuose. Pavyzdžiui, barsukai ir usūriniai šunys, kurie siekia sukaupti riebalų atsargų žiemos miegui, ant kelio dažnai randa sutraiškytų smulkių gyvūnų: varlių, rupūžių, graužikų, kartais paukščių. Barsukams ir usūriniams šunims – tai tarsi švediškas stalas. Bet taip ir juos pačius, besimaitinančius važiuojamojoje kelio dalyje, mašinos nutrenkia“, – pasakoja G. Paškevičius.
Tuo metu stambieji žvėrys – elniai, briedžiai, stumbrai – pasak jo, aktyviau juda dėl rujos, kuri intensyviausia yra rugsėjį. Patinai patiria hormonų audras, ieško patelių ir per kelius bėga nesidairydami, nes mūsų keliai eina per jų gyvenamas vietas. Patelės keičia maitinimosi vietas, ieško kur sočiau, todėl vakarais, kai sutemsta, eina iš miškų į laukus, o paryčiais grįžta atgal.
Jis priduria, kad žvėris iš miško išvaro ir medžiotojai: „šiuo metu kaip tik prasideda elnių medžioklės sezonas. Gyvūnai, girdėdami šūvius išsigąsta ir bėga tolyn. Deja, dažnai per kelią“.
Pavojingiausios – pamiškės
Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbia, kad susidūrimo su gyvūnu pasekmių sunkumą lemia greitis. Tad būtina laikytis greičio apribojimų, ypač atkreipti dėmesį į kelio ženklą, įspėjantį apie laukinius gyvūnus, lėčiau važiuoti miško keliuose, pamiškėse, prieš kelio vingius ir kalvų viršuje. Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17–23 valandomis, taip pat anksti ryte, prieš švintant.
Laukiniai gyvūnai / E. Genio/LRT nuotr.
Partrenkus gyvūną, būtina pasirūpinti žmonių ir automobilio saugumu, pranešti apie įvykį policijai. Negalima gaišenos ar sužaloto gyvūno pasiimti, patiems traukti nuo kelio.
A. Žiukelis sako, kad daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta vietose, kur keliai kerta miškus ir laukus. Nesaugūs yra ir nešienauti kelkraščiai, mat tokiais atvejais vairuotojai gali nepastebėti vos už metro nuo važiuojamosios dalies esančio gyvūno, kuris ruošiasi bėgti per kelią. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad įvykių fiksuojama ir miestuose, ir tokių atvejų daugėja.
Tai patvirtina ir gamtininkas G. Paškevičius: „tai normalu, mat miestuose yra daug parkų ir kitų žalių erdvių, kuriose jie apsigyvena. Be to, gyvūnams vietos gamtoje vis mažėja, nes miestų pakraščiuose nuolat dygsta nauji namai“.
Pasitelkiami ir mokslininkų sprendimai
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo galimybes, siekia užtikrinti eismo dalyvių saugumą ir biologinę įvairovę. Vis dėlto, garantuoti, jog laukiniai gyvūnai visiškai nepatektų į kelią, dėl jų nuolat keičiamos buvimo vietos – neįmanoma.
Svarbu pabrėžti, kad nevisuose valstybinės reikšmės keliuose reikalingos specialios priemonės, apsaugančios eismo dalyvius nuo laukinių žvėrių. Ar reikia tverti valstybinės reikšmės kelius, nustatoma įvertinus kelio kategoriją, esamą ir prognozuojamą eismo intensyvumą, leistiną važiavimo greitį, aktualioje teritorijoje nustatytus gyvūnų migravimo koridorius, padidinto gyvūnų judėjimo zonas.
Laukiniai gyvūnai kelyje / Shutterstock nuotr.
Šiuo metu LAKD valstybinės reikšmės kelių tinkle jau yra įrengusi apie 916 km tinklo tvoros su susijusiomis specializuotomis priemonėmis migracijai: 15 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 14 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams, 15 apsaugos sistemų varliagyviams.
2023–2025 m. su kelio rekonstrukcijos projektais planuojama įrengti apie 121 km tinklo tvorų, 2 požemines perėjas stambiems gyvūnams, 2 požemines perėjas vidutiniams ir smulkiems gyvūnams, 2 žaliuosius tiltus valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai bei 3 varliagyvių apsaugos sistemas.
LAKD, siekdama rasti papildomų būdų, padedančių padidinti eismo saugumą gyvūnų migracijos metu, pradėjo bendradarbiavimą ir su šalies mokslininkais. Vienoje iš valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai atkarpų išbandyta nauja informavimo apie laukinius gyvūnus kelyje įranga.
Laukiniai gyvūnai kelyje / Shutterstock nuotr.
Išmaniosios įrangos veikimas paremtas tamsiu paros metu sekama kelkraščio zona, kuomet joje užfiksavus judėjimą – įjungiamas raudonos spalvos signalas, transporto priemonių vairuotojus įspėjantis apie šalia važiuojamosios dalies priartėjusį gyvūną. Gyvūnui pasitraukus iš išmaniuoju įrenginiu sekamos zonos, sistema dar kurį laiką praneša apie galimą pavojų.
ko čia tyli „gyvūnų teisių gynėjai”, tyčiojimosi iš šunų, aprengiant juos „bliuskomis”,šalininkai?