Aktyvią lietuvybės veiklą Karaliaučiaus krašte įsukusi lietuvių bendruomenė susibūrė tuo pat metu, kaip ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. O kaip dabar laikosi lietuviai kitapus Nemuno, Rusijos Kaliningrado srityje? Jau beveik du dešimtmečius bendruomenė priversta veikti pogrindžio sąlygomis, o jos vadovas Sigitas Šamborskis dabar gyvena ne lietuvybės džiaugsmais, o rūpesčiu – kaip išsaugoti tautiečius, kuriems lemta gyventi visam demokratiniam pasauliui priešiškoje valstybėje?
Įsuko atgimimą
Lietuvybės gaivinimo sovietiniame Kaliningrade lyderis Sigitas Šamborskis prieš keliolika metų sugrįžo į Lietuvą, ne savo, beje, noru, o ten pasilikę tautiečiai jam išliko svarbūs, kaip ir tada, kai buvo vienas iš jų.
Dauguma Karaliaučiaus krašto lietuvių yra pokario migrantai: dalis – bėgę nuo prievartinės kolektyvizacijos, dar daugiau – buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kuriems sovietų valdžia neleido grįžti į Lietuvą.
Sigito kelias į Karaliaučiaus kraštą buvo kitoks – jis 1987 m. atvažiavo studijuoti Tilžės (Sovetsko) Kinematografijos technikume. Ir dar – ten jo protėvių šaknys.
