Kantriai laukiate savo eilės valstybinėje įstaigoje, tačiau šalia aptarnaujamas gyventojas aikštijasi dėl to, kad reikia parodyti pasą, tvirtina, kad valstybė renka apie jį duomenis ir neva slapta stebi. LRT.lt kalbinti pašnekovai sako, kad tokios situacijos nėra dažnos, bet jų pasitaiko.
Atsisakė fotografuotis, nes bijo sekimo
Socialiniuose tinkluose plinta žinutės, kuriose matyti nuogąstavimai, greičiau sukeliantys šypseną. „Regitroje“ apsilankiusi alytiškė atsisakė fotografuotis vairuotojo pažymėjimui, nes nepasitiki naudojama technika, neva jai gresia „nematoma lazerinė brūkšninio kodo tatuiruotė“. Ji atsinešė ir pageidavo naudoti savo nuotraukas.
LRT.lt kalbintas „Regitros“ atstovas Lukas Vosylius sakė, kad jam net sunku komentuoti tokius nuogąstavimus, taip pat atsiprašė, nes iš moters pradžioje buvo atsisakyta priimti iš namų atsineštas nuotraukas, nors tokia galimybė yra.
Pasak jo, šiais metais tik 13 gyventojų pageidavo naudoti savo, o ne „Regitros“ nuotrauką, jos turi būti ne senesnės nei 5 mėnesiai. Kodėl jie taip daro – sunku pasakyti.
„Sunku komentuoti nuogąstavimus, kurie buvo išreikšti“, – apie alytiškės įtarimus, kad „Regitra“ pasitelkia specialius brūkšninius kodus, sakė jis.
L. Vosylius paminėjo, kad „Regitros“ specialistai susiduria su gyventojais, kurie nori atsisakyti vairuotojo pažymėjimo ar automobilio registracijos numerių. Anot atstovo, jie prisimena penkis ar šešis tokius atvejus, nors statistikos, kaip ir galimybės važinėti neregistruotu numeriu ar be pažymėjimo, nėra.
„Iš tikrųjų tokio masinio reiškinio nėra, yra pavieniai atvejai tam tikrose Lietuvos vietose, kai asmuo nori atsisakyti vairuotojo pažymėjimo ar transporto priemonės registravimo numerio ženklų. Bet tokie atvejai pavieniai“, – pasakojo „Regitros“ atstovas.
Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas / E. Blaževič / LRT nuotr.
Slaptos kameros, dantyse sumontuoti „čipai“ ir „gyvas vyras Irmantas“
Kitų LRT.lt kalbintų valstybinių įstaigų atstovai taip pat minėjo, kad su sąmokslo teorijomis darbuotojai susiduria, bet nedažnai.
Beje, egzistuoja net atskira sąmokslo teorija apie brūkšninius kodus, kuri greičiausiai ir įkvėpė „Regitros“ klientę. 9-ajame dešimtmetyje JAV atsiradus pirmosioms prekėms su kodais prie parduotuvių rinkosi protestuotojai, brūkšninio kodo išradėjas sulaukė grasinimų. Žinoma, kyla klausimas: koks blogis gali slypėti brūkšniniuose koduose? Anot sąmokslo teorijų skleidėjų, atsakymas slypi Biblijoje, kurios viena iš ištraukų mini pasaulio pabaigą, kurios metu iš žemės gilumos iškils pabaisa, pažymėsianti gyventojus specialiais ženklais ant kaktos arba rankos.
Ši sąmokslo teorija sulaukė tiek pasekėjų, kad ir po keliasdešimties metų, mirus brūkšninio kodo išradėjui, interneto komentatoriai liejo pyktį ir vadino jį šėtonu – greičiausiai per socialinius tinklus tokia sąmokslo teorija pasiekė ir „Regitros“ klientę bei kitus komentatorius, kurie negailėjo jai pagyrų dėl esą drąsaus poelgio, piktinosi įstaigos darbu.
Regitra / D. Umbraso / LRT nuotr.
Valstybės įstaigų atstovai LRT.lt minėjo susiduriantys su pernelyg įtariais gyventojais, suverenais prisistatančiais asmenimis, nenorinčiais atskleisti asmens duomenų, nenaudojančiais banko sąskaitų. Tiesa, tokie atvejai reti.
Nepasitikėjimą valstybės įstaigomis gyventojai lieja ir internete: pavyzdžiui, viena mama tėvų diskusijų forume teiraujasi, ar įmanoma „apskritai neregistruoti vaiko“.
„Suprantu, jog tokiu atveju nebus mokami vaiko pinigai, vienkartinė išmoka. Bet esant tokiai „pandemijai“ ir jau norint skiepyti vaikus, dvejoju. Gal geriau neįregistruoti niekur, o užaugęs galės pats nuspręsti“, – teiraujasi būsima mama.
Registrų centro atstovė Daiva Bumblytė LRT.lt sakė prisimenanti atvejį, kai gyventojas atsisakė pavardės.
„Praėjusią savaitę turėjom netipinį atvejį, kuomet gavome fizinio asmens prašymą sudaryti sveikatos sutartį, kai asmuo save identifikavo ne vardu ir pavarde, o pasirašė „gyvas vyras – nuosavu vardu Irmantas“, laikantis save suverenu“, – pasakojo D. Bumblytė.
Sąmokslo teorijos / „Shutterstock“ nuotr.
Suverenų judėjimas Lietuvoje plačiau aptariamas po to, kai pernai du Kauno gyventojai pagrobė iš globos įstaigos savo vaikus ir automobiliu bandė juos išvežti į Baltarusiją – vyras tvirtino, kad yra „laisvas“ žmogus, „suverenas“. Šiam judėjimui prijaučiantys asmenys atsisako asmens dokumentų, tvirtina, kad jiems galioja jūrinė teisė. Tiesa, galima nusipirkti alternatyvių „dokumentų“.
Vilniaus miesto savivaldybės Paslaugų skyriaus vedėjas Vitalijus Mosinas pasakojo, kad lankytojai nuogąstauja dėl keisčiausių dalykų. Savivaldybės darbuotojams tenka kantriai bendrauti su bijančiais slaptų kamerų, sekimo – ir net aiškintis dėl slaptų mikroschemų.
„Visokių situacijų būna. Čia ne tai, kad sąmokslo teorijos, tik kai kurie klientai gyvenimą ir pasaulį mato kitaip. Turime vieną klientą, kuris siųsdamas laiškus visada užtušuoja vardą, pavardę ir kitus duomenis ir atsisako juos pateikti dėl duomenų apsaugos. Sako, mes ir taip sekame, viską žinome ir nereikia apsimetinėti“, – pasakojo savivaldybės atstovas.
Kai kurios teorijos panašios į mokslinę fantastiką
„Viena klientė piktinosi laimės indekso kameromis, turbūt atsimenate, buvo toks projektas su vaizdo kameromis, kurios fiksavo vaizdą ir pagal tam tikrus algoritmus rodė, koks gyventojų laimės indeksas. Klientė pyko, kaip galima tokius dalykus daryti, nes technologijos, jos žodžiais, skverbiasi į jos sąmonę ir vėliau bandys kontroliuoti. Vienam klientui, jo žodžiais, stomatologai vietoje dantų įdėjo sekimo čipų, kad galėtų jį kontroliuoti ir sekti“, – sakė V. Mosinas.
Konstitucijos prospektas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Iveta Šikšniuvienė, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos socialinė darbuotoja LRT.lt pasakojo, kad galbūt sąmokslo teorijas labiau išsako vyresnių vaikų tėvai, o naujagimių sveikatos klausimais tėvai labiau pasitiki medikais. Jos kolegė, dirbanti su vyresniais vaikais, anksčiau LRT.lt yra pasakojusi apie tėvus, pasišalinančius iš ligoninės su vaikais, atsisakančiais tradicinės medicinos.
Specialistė pasakojo, kad bandymo išvengti vaikų registracijos nėra mačiusi, o be to, tai sunkiai įmanoma. Tokia registracija turi būti atlikta per 3 mėnesius, be jos, svarstė ji, vaiką įmanoma auginti nebent kur nors toli nuo civilizacijos.
„Kaip tik tėvai labai nori vaikus užregistruoti, dažnai jiems padedu. Kad neregistruotų tam, jog išvengtų skiepų, to mano praktikoje nebuvo. Žinoma, kad atsisako skiepytis, tai būna. Kaip galima neregistruoti vaiko? Nei į darželį tokio priimtų, nei į mokyklą, to vaiko kaip ir nėra“, – svarstė socialinė darbuotoja.
Kauno mieste išpopuliarėjusio suverenų judėjimo atgarsių klinikose I. Šikšniuvienė irgi nepastebi, nors sako, kad tėvų nuomonės dėl privalomų skiepų naujagimiams įvairios.
„Žinoma, kad gali [atsisakyti], turi pasirašyti. Bet tikrai ne masiškai <…> Jei tėvai [sako], kad mes nesiskiepysim, pasirašo, neskiepija, nepriversi to daryti. Per visą mano praktiką gal vieni tėvai buvo tokie įdomūs, bet kaip suprantu, tik tuo metu, po to viskas buvo gerai“, – kalbėjo I. Šikšniuvienė.
Naujagimiai / BNS nuotr.
Atsisako banko sąskaitų
Tačiau aiškėja ir tai, kad ne visada valstybės įstaigų vengimas yra paskatintas sąmokslo teorijų. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos atstovai kartais išgirsta, jog asmuo nenori naudoti banko sąskaitos, pabendravus paaiškėja, kad dėl įsiskolinimų ir antstolių baimės.
„Kai kurių klientų nenorėjimą atlikti veiksmų, kurie reikalingi mūsų darbuotojams teikiant paslaugas ar priemones, negalėtume įvardyti sąmokslo teorijomis. Pasitaiko atvejų, kai klientai nenori nurodyti savo banko sąskaitos arba nurodo ne savo sąskaitos numerį, nes skolingi antstoliams. Tačiau tokie atvejai yra vienetiniai, nėra kažkokios tendencijos“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
Ji pridūrė, kad anksčiau pasitaikė atvejų, kai asmenys nesutikdavo su privaloma nuostata dėl duomenų gavimo iš kitų registrų, kuri reikalinga nustatant statusą Užimtumo tarnyboje.
Užimtumo tarnyba / E. Blaževič / LRT nuotr.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovo V. Mosino, galima išskirti ir laikotarpį, kai Lietuvoje susirūpinta duomenų apsauga, pradėjo galioti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
„Tuo metu buvo daugiau, gal žmonės buvo neįsigilinę, labiau pradėjo žiūrėti: kam pateikti jums asmens dokumentą, kam to reikia. Bet reikia suprasti, kad skirtingos paslaugos reikalauja skirtingų asmens duomenų“, – kalbėjo jis.
Savivaldybės atstovas pabrėžė, kad norint suteikti bendro pobūdžio informaciją lankytojui, ne visada reikia asmens dokumento, bet jei nori sužinoti, pavyzdžiui, kokiu adresu yra deklaruotas, natūralu, kad reikia žinoti asmens kodą.
Pasak pašnekovo, nepaisant to, su kokiomis nuostatomis atkeliauja gyventojai, juos aptarnaujantys specialistai stengiasi likti kantrūs ir mandagūs.
„Reaguojame ramiai, bandome suprasti, kokios paslaugos klientui reikia ir bandome ją suteikti. Stengiamės ne atsiriboti, bet padėti žmogui. Visi klientai mums lygūs“, – pasakojo V. Mosinas.
Tokias nesamones kai pradeda kliedėt iš Regitros atgal siūst pas pasichologa pokalbiui ar tikrai gali vairuot.