Vieną laisvą nuo repeticijų savaitgalį (retai toks būna) sutikome į Jurbarką grįžusį Svajūną BIRGIOLĄ ir jo močiutę Danutę BIRGIOLIENĘ. Buvusiai mokytojai Danutei muzika – nuo mažystės, kaip ir Svajūnui, kuris ir už profesionalų muzikavimą, ir už kultūros savanorystę dėkingas močiutei.
Močiutės pradžiamokslis
Daugeliui jurbarkiečių pažįstamas Svajūnas Birgiolas jau keletą metų gyvena Kaune. Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje 2018 m. jis baigė bakalauro, o 2020-aisiais magistro studijas ir liko dirbti savojoje Alma Mater saksofonininku-iliustratoriumi ir koncertmeisteriu.
Taip pat groja Arvydo Jofės vadovaujamame džiazo ansamblyje, džiazo trio ir dar „Kauno bandonijos“ kapeloje.
Bet savaitgaliais Svajūnas visada Jurbarke, nes ir čia turi įsipareigojimų.
„Dalyvauju kapeloje „Santaka“, kuriai vadovauja Petras Pojavis, ansamblyje „Jurolė“, kuriam vadovauja Laura Matuzaitė-Kairienė, Žindaičių ansamblyje „Raskila“, kuriam vadovauja Gytis ir Gabrielė, dar „Eržvilko bandonijoje“, – pasakoja vaikinas.
Jis yra multiinstrumentalistas – muzikantas, sugebantis groti dviem ar daugiau instrumentų. Svajūnas sugeba daugiau.
„Pats pirmas instrumentas buvo akordeonas, patiko labai! Man buvo kokie keturi metukai, kai pirmą kartą paėmiau akordeoną, tokį mažiuką, močiutės padovanotą. Paskui – sintezatorius, kuriuo taipogi grojo močiutė Danutė, trečias instrumentas buvo armonika, bet jau ėjau mokytis pas Aušrą Masteikaitę Mičulę, taip pat ir bandonija, šiek tiek basedle“, – apie muzikos pradžiamokslį pasakojo Svajūnas ir pabrėžė, – aš dėkingas močiutei Danutei, kad išmokino grot ir kad aš pasirinkau muziką.“
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba užsisakę elektroninę prenumeratą
