Narkotikai – ne tik skysčių ar miltelių, bet ir saldainių pavidalu. Apie tai Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo gydytojas Haris Jakavičius, įspėjęs, kad naujos medžiagos ir stipresnės, ir keliančios didesnių apsinuodijimų riziką. Pasak gydytojo, kai kuriais atvejais 10 tūkst. dozių pagaminti tereikia 0,1 gramo narkotinės medžiagos.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo skyriaus vedėjas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės toksikologijos gydytojas H. Jakavičius Seime vykusioje konferencijoje pažymėjo, kad dažniausiai paaugliai vartoja stimuliuojančio ir mišraus poveikio psichoaktyviąsias medžiagas.
„Tai neatsiejama dalis nuo vakarėlių, kai vartojamas alkoholis, stimuliantai“, – kalbėjo gydytojas.
Pasak jo, didžiausia ir opiausia šiandienos problema yra tai, kad paaugliai į elektronines cigaretes pilasi įvairių narkotinių medžiagų. Elektroninių cigarečių rūkymo problema taip pat didelė.
Haris Jakavičius / Ž. Gedvila/ BNS nuotr.
2019 metais Europos mastu buvo atliktas tyrimas, jo metu apklausti 12–18 metų moksleiviai. Tyrimas parodė, jog 65 proc. Lietuvos moksleivių atsakė, kad yra bandę rūkyti elektronines cigaretes. Tai – daugiausiai Europoje, teigė H. Jakavičius. 31 proc. Lietuvos paauglių atsakė, kad elektroninių cigarečių rūkė per pastarąsias 30 dienų.
„Tikėtina, tada jas rūko nuolatos“, – pridūrė gydytojas.
Anot jo, pastaruoju metu labai padaugėjo paauglių ir vaikų apsilankymų ligoninių priėmimo skyriuose.
Parduodama kaip augalų trąšos ar maisto papildai
Kaip pastebėjo gydytojas, paprastai vaikai vartoja naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurios į rinką papuola kaip turinčios pakeisti senąsias.
„Naujos medžiagos nėra įtrauktos į draudžiamų medžiagų sąrašą, tai „legalūs“ narkotikai“, – aiškino H. Jakavičius.
Kodėl paaugliams naujos psichoaktyviosios medžiagos patrauklesnės už senąsias? Visų pirma, sakė gydytojas, jos gali būti įsigyjamos kaip „legalūs“ narkotikai, kadangi dar nėra įtrauktos į draudžiamų medžiagų sąrašą. Iki tol, kol šios medžiagos patenka į draudžiamų medžiagų sąrašus, turi praeiti keli etapai, medžiaga turi būti ištirta.
Paaugliai / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Šios medžiagos taip pat pigesnės ir labai stiprios, todėl vartojimui nereikia didelių kiekių, juos lengva transportuoti.
„Kiekvieno vartotojo didžiausias poreikis yra pigus ir stiprus poveikis. Jei medžiagos nusiperki pigiai ir ji yra stipri – valio, turi santaupų kitiems vartojimams“, – sakė H. Jakavičius.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad šias naujas psichoaktyviąsias medžiagas sunku aptikti rinkoje, nes jos pardavinėjamos prisidengiant kitais ženklinimais, pavyzdžiui, gali būti parduodamos kaip augalų trąšos, įvairios buitinės chemijos priemonės ar maisto papildai.
„Nebus užrašyta, kad tai yra narkotinė medžiaga. Gali būti užrašyta cheminė formulė. Tie, kas pirks, žinos, ką jie perka, bet iš esmės paprastai internetu galima įsigyti šių medžiagų“, – kalbėjo H. Jakavičius.
Vienkartinės elektroninės cigaretės / AP nuotr.
Jis pridūrė, kad šių naujų medžiagų institucijos nespėja reglamentuoti – kol pasibaigia procesas, rinkoje atsiranda dar kelios naujos psichoaktyviosios medžiagos.
10 tūkst. dozių – 0,1 gramo
H. Jakavičius pabrėžė, kad naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms pagaminti reikia mažesnio jų kiekio. Pavyzdžiui, tam, kad būtų pagaminta 10 tūkst. ekstazio tablečių, reikia 750 gramų gryno MDMA.
Kitaip su karfentaniliu – sintetiniu opioidu, nuo kurio būna daugiausiai perdozavimo ir mirčių atvejų. Pagaminti 10 tūkst. vartojimui skirtų dozių tereikia 0,1 gramo gryno karfentanilio.
„Kaip išdalinti tokį kiekį 10 tūkst. dozių, sunku suvokti“, – sakė gydytojas.
Todėl pasikeitė ir narkotikų gamyba – psichoaktyviosios medžiagos maišomos su kitomis, pavyzdžiui, miltais ar gliukoze, o tokia sumaišyta masė išdalinama į tabletes, teigė H. Jakavičius.
Gydytojas toksikologas Haris Jakavičius / Ž. Gedvila/ BNS nuotr.
Visgi, tęsė gydytojas, toks maišymas nėra sklandus, tad viena tabletė gali visiškai neturėti aktyvios veikliosios narkotinės medžiagos, o kitoje tabletėje gali būti mirtina jos dozė.
„Visos jos iš išorės atrodys vienodai. (…) Dabar rinkoje vyksta katės pirkimas maiše – pirkėjas nežino, kokią dozę nusipirks, jis net nežino, ar jis nusipirks tą medžiagą, kurią perka. Platintojai taip pat to nežino – jie gauna medžiagą ir turi ją parduoti“, – kalbėjo H. Jakavičius.
Narkotikai – saldumynų pavidalu
Gydytojas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsiranda naujų narkotikų formų. Pavyzdžiui, paaugliai nemėgsta švirkščiamųjų ar per nosį traukiamų narkotikų. Pasak H. Jakavičiaus, paaugliams patinka tai, ką jie gali įsidėti į burną, nuryti ir po kažkurio laiko pajausti poveikį.
Todėl narkotikai imami maišyti į maistą ar saldumynus. Taip į rinką gali patekti daug stipresnių psichoaktyviųjų medžiagų, daugėti apsinuodijimo atvejų, vardijo gydytojas.
„Dabar Lietuvoje populiarios elektroninės cigaretės, o už Atlanto jau populiarūs saldainiai. Tik laiko klausimas, kada tai pasieks mus – jau pasiekė, esame matę tokių pačių atvejų po saldainių pavartojimo ir ligoninių priimamuosiuose skyriuose.
Elektroninė cigaretė / AP nuotr.
Kol kas tai būna vienetiniai atvejai, tikrai nesiekia dar elektroninių cigarečių vartojimo lygio, bet jų jau turime“, – akcentavo H. Jakavičius.
Gydytojo teigimu, paaugliai vartoja stiprias psichoaktyviąsias medžiagas, nuo kurių būna šalutinių poveikių. Kadangi paaugliai nesikreipia pagalbos, pradedama platinti bei vartoti ir nelegalius medikamentus – vaistus, kurie yra stipresni nei randami vaistinėse.
Vakarėliai tapo neatsiejami nuo vartojimo
Kaip sakė H. Jakavičius, alkoholis ir elektroninės cigaretės jaunimui yra kaip vartai į kitą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasaulį. Vakarėlis, kuriame vartojamas alkoholis, gali būti paskatinimu vartoti ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas.
„Vakarėliai pastaruoju metu tapo neatsiejami nuo psichostimuliatorių vartojimo“, – pažymėjo gydytojas.
Paaugliai / Aedrian / Unsplash nuotr.
Todėl, išskyrė jis, turime užkirsti kelią ankstyvam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui. Tyrimai rodo, kad, 12–16 metų paaugliams vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, labai padidėja rizika, kad jie taps priklausomi nuo alkoholio ir kitų medžiagų.
H. Jakavičiaus teigimu, paauglio elgesį formuoja daugybė faktorių – šeima, draugai, mokykla, taip pat ir kaimynystė bei visuomenė.
„Kuo paauglys mažesnis, tuo daugiau įtakos turi šeima. Paaugliui augant, atsiranda ir kitų faktorių – draugai, mokykla, visuomenės požiūris į medžiagų vartojimą. Reikia pradėti nuo kuo ankstesnio amžiaus“, – įspėjo gydytojas.
