Kitų metų gegužę gyventojai sulauks naujovės – Seimas uždraudė masiniuose renginiuose, viešojo maitinimo vietose, pavyzdžiui, kavinėse, degalinėse nemokamai dalinti vienkartinę pakuotę, kurioje yra plastiko. LRT.lt domisi, kaip šią situaciją vertina įmonės, kasdienybėje susidursiančios su naujais apribojimais, kiek kainuoja tipinis vienkartinis puodelis, skirtas gėrimui išsinešti.
Nuo kitų metų gegužės kaip vienkartinių plastikinių indų alternatyvą kavinės klientams turės siūlyti daugkartines arba vienkartines pakuotes, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indus. Taip pat numatoma galimybė laikantis saugos ir higienos reikalavimų kavinių lankytojams atsinešti savo pakuotę.
Masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose apskritai bus draudžiama dalyti ir parduoti vienkartinius plastikinius indus, tačiau šis draudimas nebus taikomas, jei už juos būtų imamas užstatas.
Ypač dažnai su vienkartiniais indais, sudėtyje turinčiais plastiko, susiduria kavinės bei degalinės – net ir popieriniuose puodeliuose, kuriuos klientai pasiima išsinešti, naudojamas plastikas, todėl apribojimas palies ir šiuos atvejus.
Išbando daugkartinius puodelius
Po masinių renginių stadionuose ir arenose susikaupia daug aplinką teršiančių vienkartinių indų, tad „Žalgiris Group“ priėmė tvarumo iššūkį ir prieš kelis mėnesius pristatė alternatyvą – renginių metu naudoti daugkartinius puodelius. Prognozuojama, kad įgyvendinus iniciatyvą atliekų po renginių sumažės iki 80 proc.
Vokiškos atostogos Vilniuje / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Pasak bendrovės „Žalgiris Group“ maitinimo organizavimo vadovo Tado Štramaičio, vidutiniškai per vienas Eurolygos rungtynes sunaudojama 7 000 vienkartinių bokalų, o nuo šio sezono pradžios jau sunaudota 188 100 bokalų. Vien pernai po renginių buvo išmestos 3,42 tonos plastiko.
Vidutiniškai per vienas Eurolygos rungtynes sunaudojama 7 000 vienkartinių bokalų, o nuo šio sezono pradžios jau sunaudota 188 100 bokalų.
„Žalgiris Group“
Kompanijos „Reitan Convenience“ („Caffeine“ ir „Narvesen“ tinklų įmonės) rinkodaros ir komunikacijos direktorė Lina Kaminskaitė LRT.lt komentavo, kad vertina visas su tvarumu susijusias iniciatyvas palankiai ir pozityviai.
„Su „Reitan“ grupės kolegomis esame įsipareigoję mažinti emisijas daugiausia per kuriamus produktus, nes mūsų sektoriuje būtent per šią sritį galime daryti didžiausią įtaką savo verslo poveikiui aplinkai“, – sakė ji.
Pašnekovė akcentavo, jog kartu su kitais verslais ieškos būdų, kad panaudotoms pakuotėms būtų taikomi tinkamiausi atliekų tvarkymo būdai pagal šio reglamento tikslus.
„Iki tol, kol bus surasti tinkamiausi sprendimai šiam reglamentui įgyvendinti, savo klientus ir toliau skatinsime naudoti daugkartinius puodelius mūsų prekybos vietose. Džiaugiamės, kad daugelį metų net apie 50 proc. mūsų klientų kavą kavinėse geria iš keramikinių indų. Taip pat kasmet didėja klientų skaičius, kurie naudoja savo asmeninius daugkartinius puodelius ir gauna nuolaidą kavai“, – sakė L. Kaminskaitė.
Lina Kaminskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.
Naudojant savo puodelį, siūlo nuolaidą
Degalinių tinklo „Viada“ rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Šarūnė Kulšytė-Žičkienė LRT.lt teigė, kad į atliekų ir plastiko mažinimo tendenciją atsigręžia vis daugiau Lietuvos įmonių, ieškančių sprendimų gaminti ir pasiūlyti rinkai tvaresnę produkciją.
„Vienos investuoja į gamybą be atliekų, kitos pasitelkia inovatyvius sprendimus produktams. (…) ES plastiko ir plastiko pakuočių reglamentą žinome ir jo laukėme, kada Seime bus priimtas jo įgyvendinimas Lietuvoje. Kadangi šis reikalavimas palies visą maitinimo sektorių, tikime, kad kartu su kitais verslo atstovais rasime tinkamiausius sprendimus iki 2025 m. gegužės. Mes svarstome įvairius variantus, tokius kaip vienkartinės taros surinkimo organizavimas, panaudotos taros plovimo ir rūšiavimo galimybės“, – sakė pašnekovė.
Ji sakė, kad šiuo metu skatina klientus naudotis daugkartinio naudojimo puodeliais ir siūlo 10 proc. nuolaidą įsigyjant bet kurį karštą gėrimą. Pačių puodelio, dangtelio, maišiklių ir visų kitų pakuočių kaina klientui yra apie 10–15 ct.
Popieriniai puodeliai / „Shutterstock“ nuotr.
„Manome, kad rinka nustatys pakuotės kainą atsižvelgiant į kitų šalių praktiką ir kiek kainuoja pati pakuotė. Mes suprantame, kad tai labiau kliento sąmoningumo klausimas, tačiau visų bendras siekis ir noras yra mažinti vienkartinių pakuočių vartojimą. Tikime, kad visos institucijos prisidės prie visuomenės švietimo apie aplinkosauginę reikšmę ir, žinoma, pagelbės verslui prisitaikyti“, – komentavo Š. Kulšytė-Žičkienė.
Manome, kad rinka nustatys pakuotės kainą atsižvelgiant į kitų šalių praktiką ir kiek kainuoja pati pakuotė.
Š. Kulšytė-Žičkienė
Degalinių tinklo „Circle K“ vyr. kategorijų vadovė Lietuvoje Inga Galinienė LRT.lt komentavo, kad klientus kviečia naudotis daugkartiniais puodeliais.
„Jau dabar pastebime teigiamą vartotojų elgsenos pokytį – jie vis dažniau į degalinę atvyksta turėdami savo puodelį, todėl tikimės, kad naujos įstatymo pataisos dar labiau paskatins Lietuvos gyventojus rinktis daugkartinę pakuotę ir tokių pirkėjų bus dauguma“, – sakė ji.
Popieriniai puodeliai / „Shutterstock“ nuotr.
Anot pašnekovės, vienkartinės pakuotės kaina šiuo metu yra įskaičiuota į gėrimo kainą.
„Vienkartinio puodelio savikaina, priklausomai nuo jo dydžio, siekia iki 10 centų. Vienkartinės pakuotės mokestis mūsų degalinėje jau yra taikomas. Jeigu klientas neperka gėrimo ir pageidauja įsigyti tik tuščią vienkartinį puodelį savo gėrimui įsipilti, toks puodelis degalinėje kainuoja 20 centų. Šiuo veiksmu skatiname pirkėjus atkreipti dėmesį, ar jiems tikrai reikalinga vienkartinė pakuotė, galbūt jie gali apsieiti be jos arba pasirinkti daugkartinį puodelį“, – kalbėjo pašnekovė.
Vienkartinio puodelio savikaina, priklausomai nuo jo dydžio, siekia iki 10 centų. Vienkartinės pakuotės mokestis mūsų degalinėje jau yra taikomas.
I. Galinienė
Neaišku, kokia problema sprendžiama
Kavinių tinklo „Huracan“ vadovas Vytautas Kratulis LRT.lt teigė, kad po priimto Seimo sprendimo kyla tik vienas klausimas – kokia problema sprendžiama šia tvarka.
„Jei tai kokios nors direktyvos atitikimo klausimas, tada viskas aišku. Pažymėsim varnelę, o kas toliau? Ar dėl priimto sprendimo pakuočių bus mažiau prišiukšlinta gatvėje? Gal tada visi staiga pradės gerti ir valgyti tik vietoje? Ar degalinėje visi pils šerbetą į savo atsineštą puodelį? Gal siekiama pagerinti verslo aplinką ar apsipirkimo patirtį kavinėse?“ – svarstė jis.
Seimas nori tik dar labiau pabranginti viešąjį maitinimą – daugiau aš nematau jokio tikslo.
V. Kratulis
Pasak pašnekovo, reikia spręsti šiukšlių klausimą, kaip su jomis tvarkomasi.
„Surenkam ar ne? Perdirbam ar ne? Lietuvoje šiukšlės yra mažai perdirbamos, juk jei būtų plačiai perdirbamos, tai jų trūktų ir būtų poreikis net jas importuoti, kaip daro Skandinavija – importuodama atsirinktas mūsų šiukšles. Seimas nori tik dar labiau pabranginti viešąjį maitinimą – daugiau aš nematau jokio tikslo“, – komentavo V. Kratulis.
Jis sakė, kad jei norima paprotinti vartotoją, reikia mąstyti, kaip jį motyvuoti keisti elgseną, t. y. pirmiausia šviesti, o ne drausti ir bausti.
Vytautas Kratulis festivalyje LOGIN / E. Genio/LRT nuotr.
„Pakuotes reikia surinkti ir perdirbti. Sukurkite sąlygas, kad mes norėtume investuoti į tai – matytume naudą ir didžiuotumėmės tai darydami. Iššūkių maitintojams daugiau nei kada nors, daugeliui tai išgyvenimo klausimai. Vartotojas kainos pasikeitimus pajus ne tik dėl pakuotės užstato – nuo kitų metų kyla minimali alga, todėl visos paslaugos kavinėms, gamybai taip pat brangs, o iš paskos ir tiekėjų produktai“, – teigė atstovas.
Jo teigimu, kavos puodelis – tai ne tik kavos kaina biržoje ar vienkartinio puodelio kaina su užstatu, bet ir papildomos paslaugos: kavinių valymas, komunalinės, kurjerių, apsaugos, techninio serviso paslaugos, šiukšlių, lauko terasų ir kiti mokesčiai.
„Visa tai darys įtaką kavos puodelio kainai labiau nei vienkartinės pakuotės užstatas. Išgerti puodelį mieste jau nėra pigu, šiandien Lietuvoje viskas brangu – kreditai, energetika, nekilnojamasis turtas, gydymo ir ugdymo paslaugos, darbo kaštai, mokesčiai (tiems, kurie juos moka) yra dideli ir dar augs. Kuo mes konkuruosime pasaulyje, ar kas pamąstė? Ar mes būsim patrauklūs turistams savo kainomis ir paslaugomis? Kaip prisikviesim investicijas iš svetur?“ – svarstė V. Kratulis.
Vartotojas kainos pasikeitimus pajus ne tik dėl pakuotės užstato – nuo kitų metų kyla minimali alga, todėl visos paslaugos kavinėms, gamybai taip pat brangs, o iš paskos ir tiekėjų produktai.
V. Kratulis
Mokestis už plastikinius indus jau įtrauktas į kainą
Kavinių tinklo „Vero Cafe“ direktorė Laima Vėželienė LRT.lt teigė, kad labiau vertintų iniciatyvą, jei šalies mastu būtų ieškoma, kaip perdirbimui sukurti sistemą, surenkant plastikinius vienkartinius indus ar tarą.
„Tikrai sutinku, kad turime suvaldyti taršą. Bet asmeniškai labiau palaikyčiau sprendimus sąmoningumui skatinti, o ne draudimus. Mokestis už plastikinius indus yra įtrauktas į gėrimo puodelio kainą. Tai nėra tik vienkartinė tara – verslas daug sumoka mokesčių ir už šios taros naudojimą, apie tai nėra kalbama viešojoje erdvėje“, – sakė pašnekovė.
Ji teigė, kad įmonėje nuo pat pirmų dienų svečiams siūlo vienkartinių ar keramikinių gėrimų puodelių.
Laima Vėželienė / Asmeninio archyvo nuotr.
„Ši dalis jau nebus naujiena darbuotojams. Šiuo metu atėjusiam pirkėjui su savo tara taikome 20 centų nuolaidą bet kokiam gėrimui. Dar įsivertinsime rinkoje visus esamus galimus gėrimo išsinešimo sprendimus su turimų variantų alternatyvomis ir tik tada planuojame skaičiuoti, kokia gali būti taros kaina, įsigaliojus kitų metų reikalavimams. Kad toks sprendimas kada nors bus, tikėjomės. Gal tiesiog laukėme, kokia forma tai bus priimta ir nutarta įgyvendinti“, – komentavo L. Vėželienė.
Mokestis už plastikinius indus yra įtrauktas į gėrimo puodelio kainą.
L. Vėželienė
Verslą skatina mąstyti apie alternatyvas
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė LRT.lt teigė, kad vienkartinių indų su plastiku pakuočių ir jų atliekų kiekiai pastaraisiais metais didėjo labai sparčiai.
„Tai lemia perteklinį gamtos išteklių naudojimą, biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų taršą. Irdamos pakuotės skaidosi į mikroplastikus ir kitas chemines medžiagas, kurios dar ilgai nesuskyla aplinkoje. Todėl pokyčius vertiname teigiamai, nes aplinką teršiančias pakuotes pakeis daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko“, – sakė pašnekovė.
Popieriniai puodeliai / „Shutterstock“ nuotr.
Ji sakė, kad ministerija kainų nenustato ir neatlieka vertinimų, koks turėtų būti mokestis už vienkartinį indelį.
„Kaip ir labai lengvų plastikinių maišelių apmokestinimo atveju, sprendimą, kiek turėtų kainuoti pakuotės, priimtų maitinimo įstaigos“, – sakė V. Slavinskienė.
Pašnekovė teigė, kad reikalavimai dėl vienkartinių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimo netaikomi tuomet, kai individualiam vartojimui skirtas maistas ar gėrimai supakuoti gamybos linijoje, o po to gabenami į prekybos vietą.
Kaip ir labai lengvų plastikinių maišelių apmokestinimo atveju, sprendimą, kiek turėtų kainuoti pakuotės, priimtų maitinimo įstaigos.
Aplinkos ministerija
„Masiniuose renginiuose arba paplūdimiuose prekiaujančioms viešojo maitinimo įstaigoms bus galima naudoti vienkartines plastikines pakuotes už jas imant užstatą. Suvartojęs pakuotėje buvusį maistą, klientas užstatą galės atgauti. Užstato dydį galės nustatyti pačios maitinimo įstaigos. Jokių kitų išimčių nėra numatyta“, – minėjo pašnekovė.
Taigi, anot V. Slavinskienės, viešosiose maitinimo įstaigose turės būti papildomai apmokestinami plastikiniai ir dalinai su plastiku puodeliai (pvz., kartoninis puodelis, padengtas plastiku), tai pat kiti plastikiniai indai.
Gyventojai / S. Lisausko / BNS nuotr.
„Tik norime atkreipti dėmesį, kad viešosios maitinimo įstaigos turėtų orientuotis ne į apmokestinimą, o alternatyvų pasiūlymą (alternatyvos siūlymas yra privalomas, to nepadarius, yra numatyta atsakomybė). Viešosios maitinimo įstaigos valgantiems vietoje turės pasiūlyti plastikinių indų alternatyvas: daugkartines pakuotes, stalo indus arba vienkartines pakuotes, kurių sudėtyje nėra plastiko (pvz., pagamintas vien tik iš popieriaus)“, – sakė ji.
Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė atkreipė dėmesį, kad šis reglamentavimas taip pat skatins ir dar vieną alternatyvą – vartotojams naudoti savo pakuotes.
„Tiek vartojimo vietoje atveju, tiek ir išsinešti maitinimo paslaugų teikėjai, suteikdami galimybę prisipildyti savo atsineštą pakuotę, turėtų informuoti vartotojus apie higienos reikalavimus“, – kalbėjo pašnekovė.
Viešosios maitinimo įstaigos valgantiems vietoje turės pasiūlyti vietoj plastikinių indų alternatyvas: daugkartines pakuotes, stalo indus arba vienkartines pakuotes, kurių sudėtyje nėra plastiko.
Aplinkos ministerija
Siūlo apsvarstyti depozitinių puodelių idėją
VILNIUS TECH ekspertė doc. dr. Aušra Zigmontienė LRT.lt teigė, kad iš aplinkosauginės pusės teigiamai vertina sprendimą apmokestinti vienkartinius indus, kurių sudėtyje yra plastiko.
„Reikia iš esmės žiūrėti ir galvoti, kokios yra galimos alternatyvos. Iš tikrųjų jau dabartiniu metu, o ne gegužės mėnesį reikia pradėti pratinti, kalbėtis su žmonėmis, kad nebūtų šoko. Vienkartinio plastiko, popieriaus suvartojame gana daug“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, reikia įsivertinti, kokios bus siūlomos alternatyvos ir ar jos nepabrangins produkcijos, pavyzdžiui, kavos kainos.
Aušra Zigmontienė / VILNIUS TECH nuotr.
„Verslas dažnai sako – mes esame labai tvarūs, suteikiame alternatyvų. Tai būna vienas iš pagrindų verslui padidinti tam tikrą kainą. Kai ateini su daugkartiniu puodeliu, įsipylęs kavos, gauni nuolaidą. Tai puikus dalykas, bet tikrai ne visi vežasi kartu tuos puodelius, o galbūt iš pradžių neplanuoji važiuodamas pirkti“, – svarstė A. Zigmontienė.
Lietuvoje gyventojai tikrai moka skaičiuoti. Atrodo, kas yra tas 1 centas, bet prašom – matome, kaip šio mokesčio įvedimas visai gerai paveikė būtent prekybos tinkluose, parduotuvėse vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą.
A. Zigmontienė
Ekspertė pabrėžė, kad po tokio apribojimo susidarys mažiau atliekų.
„Po truputį pereinama prie popierinių puodelių, bet jie irgi nelabai perdirbami, kadangi nėra taip paprasta – lengviau perdirbti paprastą popierių, kartoną. Kai kurie puodeliai yra keliasluoksniai, jų galutinis sutvarkymas – iki sąvartyno arba atliekų deginimo įrenginio. Tai sveikinti nereikia“, – teigė atstovė.
A. Zigmontienė verslui siūlė kvite, perkant kavą, nurodyti, kiek kainavo puodelis ir kiek papildomai jis apmokestintas.
„Lietuvoje gyventojai tikrai moka skaičiuoti. Atrodo, kas yra tas 1 centas, bet prašom – matome, kaip šio mokesčio įvedimas visai gerai paveikė būtent prekybos tinkluose, parduotuvėse vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą. Kitas niuansas – jei tai yra kavinių ar degalinių tinklas, galbūt verta dalinti depozitinius puodelius. Pavyzdžiui, nusiperki vienoje kavinėje, bet kitoje priduodi“, – svarstė pašnekovė.
