Po įtemptų praėjusių mokslo metų skambutis vėl šaukia į mokyklas: kas naujo šiemet? (2)

Nauji mokslo metai turėtų būti ir įdomūs, ir įtempti – švietimo sektoriuje laukia keletas svarbių naujovių. Nuo visuotinio įtraukiojo ugdymo starto – iki naujovių anglų kalbos egzamine. 

Kiek turime mokinių ir studentų?

Rugsėjo 1 d. naujus mokslo metus pradės apie pusę milijono besimokančiųjų. Bendrojo ugdymo mokyklose mokysis keliais tūkstančiais daugiau mokinių nei pernai – iš viso 361,8 tūkstančiai (praėjusiais mokslo mokėsi 357,8 tūkst.), iš jų 30,3 tūkst. pirmokų (pernai 31 tūkst.).

Preliminariais duomenimis, profesinio mokymo centruose mokysis tiek pat mokinių kaip pernai – 33,5 tūkst, panašus išlieka ir aukštųjų mokyklų studentų skaičius (102, 7 tūkst.).

Atnaujinamos bendrojo ugdymo programos

Šiais mokslo metais atnaujintos bendrojo ugdymo programos startuos lyginėse klasėse. Pernai jos įdiegtos nelyginėse klasėse.

Pakoreguotos mokyklų tinklo taisyklės

Mokyklose galės būti sudaroma mažesnė III ar IV gimnazijos klasė nei buvo numatyta anksčiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymu, Vyriausybė pakoregavo mokyklų tinklo kūrimo taisykles.

Nuo rugsėjo 1 d. mokyklos galės sudaryti III gimnazijos klasę, mažesnę kaip 21 mokinys, jei praeitais mokslo metais toje mokykloje 8 klasėje ir I gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį arba 8, I ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys. Mažiausias leidžiamas mokinių skaičius – 12. Numatyta, kad mažesnės klasės turės būti finansuojamos iš mokyklų steigėjų savivaldybių biudžetų.

Matematikos egzaminas / V. Raupelio / LRT nuotr.

Vyriausybė taip pat įtvirtino galimybę bendradarbiavimo ir jungtinės veiklos sutartis sudaryti ne tik skirtingų, bet ir to paties tipo mokykloms, pavyzdžiui, dviem ar daugiau gimnazijų, tam tikram tikslui siekti ar veiklai plėtoti. Mokyklos turės galimybių efektyviau panaudoti mokyklų infrastruktūrą, mokymo priemones. Mokyklos, kurios, pavyzdžiui, neturi sporto salės, stadiono, laboratorijų gamtamoksliniam ugdymui, turės geresnes sąlygas mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.

Lieka galioti jau anksčiau įteisintos išimtys, kad galima sudaryti tik po vieną III ir IV dvylikos mokinių gimnazijos klasę vienintelėje savivaldybės teritorijoje veikiančioje gimnazijoje, vienintelėje savivaldybės centre esančioje gimnazijoje, gimnazijoje tautinių bendrijų kalba, gimnazijoje lietuvių kalba Vilniaus ir Šalčininkų r. savivaldybėse, jungtinėje gimnazijoje ir kt.

Startuoja visuotinis įtraukusis ugdymas

Visuotinis įtraukusis ugdymas startuoja šių metų rugsėjo 1 d. Ši permaina sukėlė nemažai nerimo visuomenėje. ŠMSM primena, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos jau anksčiau priėmė didžiąją dalį vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Beveik 96 proc. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų tokius vaikus jau ugdo, o šiais mokslo metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių naujų mokinių srautas.

Anot ŠMSM, 2020–2024 m. švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų.

Mokykla (asociatyvi nuotr.) / E. Blažio / LRT nuotr.

Kiek augs atlygis?

Naujais mokslo metais visiems mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, numatyta didinti mokytojo pareiginės algos koeficientą dėl veiklos sudėtingumo arba 20 proc. ilginti laiką, skirtą pasiruošti pamokoms.

Nuo rugsėjo 1 d. mokytojų darbo užmokesčio fondas didėja 15,5 proc. Kaip ir buvo numatyta anksčiau, 10 proc. skiriama pareiginėms algoms kelti, o dar 5,5 proc. gali būti skiriama pareiginės algos koeficientams didinti už veiklos sudėtingumą, priemokoms ar kitoms išmokoms – dėl jų sprendžia kiekvieno mokytojo darbdavys, t. y. mokyklos vadovas.

Išskaidytas valstybinis brandos egzaminas

Kaip jau patvirtinta liepos mėnesį, valstybinių brandos egzaminų pirmąsias dalis mokiniai laikys III gimnazijos klasėje, o antrąsias – IV gimnazijos klasėje.

Abi dalys bus laikomos egzaminų centruose, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, ir ne ugdymo proceso, o atskiros sesijos metu. Vienuoliktokai ir dvyliktokai galės pirmąją dalį perlaikyti, jei gautas rezultatas jų netenkins.

Anglų kalbos egzamine laukia naujovė

Iki šiol mokyklą baigdami abiturientai turėdavo mokėti pirmąją užsienio kalbą B2 lygiu, nuo kitų metų gimnazijos duris jie užverti turėtų kalbėdami B2+ lygiu. Abiturientų egzamino rašymo dalyje laukia ir naujovė – duomenų komentavimas.

Kitais metais egzamino užduotys bus rengiamos pagal atnaujintoje programoje numatytus reikalavimus. Egzamino struktūra išliks tokia pati – jį sudarys keturios dalys: kalbėjimas, klausymas, skaitymas ir rašymas. Dalis egzamino vyks elektroniniu, dalis – tradiciniu būdu.

Antrąją egzamino dalį sudarys B2+ lygio kalbėjimo ir rašymo dalys. Kalbėjimo dalies struktūra nesikeičia, t. y. lieka monologo ir dialogo užduotys. Rašymo dalį sudarys trys užduotys: pusiau oficialus laiškas, rašinys (esė) ir naujovė – duomenų komentavimas. Ši dalis vyks tradiciniu būdu.

Matematikos egzaminas / V. Raupelio / LRT nuotr.

Mokys krašto gynimo įgūdžių

Daugiau mokyklų galės rengti kadetus. Juos galės ugdyti visos to norinčios ir tam pasiruošusios savivaldybių ir valstybinės gimnazijos.

Kadetai galės būti rengiami nuo pradinių klasių arba nuo penktos klasės. Savivaldybės mokykla, norinti įdiegti kadetų ugdymo programą, turės gauti švietimo, mokslo ir sporto bei krašto apsaugos ministrų sutikimus. Vienas iš reikalavimų – joje turi mokytis ne mažiau kaip 20 proc. mokinių, kurių gyvenamoji vieta yra kitos savivaldybės teritorija nei yra mokykla. Kadetų ugdymo gimnazija, skirta šalies (regiono) mokiniams, iš valstybės biudžeto galės gauti ne tik mokymo, tačiau ir ūkio lėšų. Tai numatyta 2022 m. pakeistame Švietimo įstatyme.

Mokiniai, kaip ir įprastose bendrojo ugdymo mokyklose, mokysis visų privalomų dalykų, taip pat jie bus ugdomi ir pagal kadetų ugdymo programą.

Mokykla / D. Umbraso / LRT nuotr.

Ugdymas pagal programą padės mokiniams įgyti pagrindinių krašto gynybos įgūdžių, atsparumo grėsmėms, lyderystės ir kitų kompetencijų, kryptingai stiprins tam tikras charakterio savybes: drąsą, ryžtą, atsakingumą, ištvermę ir kt. Kadetų ugdyme bus pabrėžiama ne tik fizinė ištvermė, bet ir vertybinis ugdymas: pagarba ir lojalumas valstybei ir tautai, jos istorijai bei tradicijoms, demokratijai, pozityviam nusiteikimui keisti Lietuvą, kūrybiškai atsakyti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius.

Dabar kadetus pagal Sausumos kadetų ugdymo sampratos elementus rengia Kaune įsikūręs Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, o pagal Jūrų kadetų ugdymo sampratos elementus – Klaipėdoje veikianti Klaipėdos jūrų kadetų mokykla.

Kolegijų tinklas

Nuo liepos 1 d. reorganizuotos 4 valstybinės kolegijos: Vilniaus dizaino ir technologijų kolegija prisijungė prie Vilniaus kolegijos, Alytaus kolegija prisijungė prie Kauno kolegijos ir tapo jos padaliniu Alytuje, Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija tapo viena Lietuvos inžinerijos kolegija.

Nuo spalio 1 d. Marijampolės kolegija prisijungia prie Mykolo Romerio universiteto ir taps jo padaliniu Marijampolėje, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla prisijungs prie VILNIUS TECH ir taps universiteto padaliniu – Lietuvos jūreivystės akademija – Klaipėdoje.

Atvers duris mokslo erdvės

Kaip praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas, bus baigti įgyvendinti mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros projektai. Jiems iš viso buvo skirta per 589 mln. eurų iš ES fondų lėšų.

Šį rudenį duris atveria keli atnaujinti pastatai. Vilniuje įsikurs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelis, kurį sudarys aštuonių pastatų kompleksas. Nuo rugsėjo pradės veikti du 30 mln. eurų vertės studijų miestelio pastatai: Teatro ir kino fakultetas bei Mažasis salių blokas. Planuojama, kad likusieji komplekso pastatai bus statomi antrojo statybų etapo metu.

Kaune bus atidaryta unikali Mokslo sala, kurios vertė – per 23 mln. eurų. Joje įsikurs Mokslo ir inovacijų sklaidos centras su trijų tipų ekspozicijų erdvėmis bei Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centras (STEAM centras), kurį sudarys keturios mokiniams pritaikytos laboratorijos.

Šiuo metu baigiamos 44 mln. eurų vertės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo centro statybos. Tai aukščiausio tarptautinio lygio genetinių tyrimų centro, fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos specializuotų mokslinių laboratorijų patalpų kompleksas.