Įvertinę šeimos finansines perspektyvas, 25 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, 42 proc. nurodo, jog šie metai bus tokie patys kaip praėjusieji, o 19 proc. įsitikinę, jog 2025 metai bus prastesni – tokias tendencijas atskleidė Jungtinės centrinės kredito unijos užsakymu atliktas „Kreda“ grupės žinomumo ir gyventojų bei įmonių finansinių paslaugų naudojimo tyrimas.
Žada neskubėti skolintis
Tai, kad 2025 metai bus geresni nei 2024-ieji, dažniau nurodė didžiausias pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. Kad 2025 metai bus tokie patys įsitikinę 56 metų ir vyresni didmiesčių gyventojai, o prastesnių nei praėjusieji tikisi mažiausias pajamas gaunantys rajonų centrų gyventojai.
6 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų šiais metais planuoja skolintis didesniems pirkiniams: automobiliui ar būstui, 2 proc. – pramogoms ar kelionėms, 17 proc. lietuvių nurodė turintys finansinių įsipareigojimų, todėl papildomai skolintis neplanuoja. 65 proc. respondentų šįmet apskritai neplanuoja kreiptis į finansų įstaigą dėl paskolos. Pernai tokių planų neturėjo 72 proc. apklaustųjų.
Kad neplanuoja skolintis, dažniau nurodė moterys, taip pat vyresni nei 56 metai ir mažiausias pajamas (400–500 Eur) gaunantys respondentai.
„Praėjusiais metais ekonominė ir geopolitinė situacija išliko sudėtinga, o vienas didžiausių iššūkių gyventojams buvo rekordinės palūkanų normos, skatinusios savo skolinimosi galimybes vertinti atsargiau ir skolintis mažiau. Metų viduryje pradėjus mažinti EURIBOR tarpbankines palūkanų normas, situacija ėmė keistis ir antroje metų pusėje jau pasijuto ne tik išaugęs susidomėjimas paskolomis, bet ir aktyvesnis skolinimasis“, – komentavo Jolita Rėkutė, Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovė.
Praėjusių metų spalį Lietuvoje oficialiai registruotų būsto sandorių skaičius buvo didžiausias per pastaruosius dvejus metus. Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį „Kreda“ kredito unijų grupėje taip pat augo ne tik užklausų, bet ir sudaromų paskolų sutarčių skaičius. Nors dėl didesnės būsto pasiūlos aktyviau skolinosi didmiesčių gyventojai, susidomėjimas nekilnojamuoju turtu (NT) buvo pastebimas ir regionuose.
ECB bazines palūkanų normas šių metų kovą sumažino jau šeštą kartą, taigi, tikėtina, jog NT rinka šiais metais bus aktyvesnė nei 2024 metais. Registrų centro duomenimis, vien per pirmus du šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 18,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 40,4 proc. daugiau nei 2024 m. sausį-vasarį.
Nuo šių metų gegužės mėn. gyventojų, planuojančių įsigyti nekilnojamąjį turtą, laukia naujovė: finansų įstaigos privalės klientui pateikti du būsto paskolos pasiūlymus – su kintamomis ir su fiksuotomis palūkanomis. „Kreda“ grupės kredito unijos tą jau darė ir iki šiol – savo nariams leido rinktis geriausiai jų poreikius atitinkantį pasiūlymą.
Taupymas išlieka aktualus
Tyrimo duomenimis, 10 proc. pajamų per mėnesį planuoja sutaupyti 31 proc. 701–1000 Eur uždirbančių gyventojų, dažniausiai moterys. Iki 20 proc. pajamų per mėnesį sutaupyti planuoja 18 proc. didžiųjų miestų gyventojų, daugiausia – vyrai. Kad papildomai sutaupyti nepavyks mano 25 proc. mažiausias pajamas gaunančių respondentų.
Kaip pastebi J. Rėkutė, praėjusiais metais populiari išliko mažos rizikos investicija – terminuotieji indėliai. Aukštos indėlių palūkanos, kaip parodė atliktas tyrimas, aktualiausios 46–55 metų amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintiems ir didžiausias pajamas gaunantiems respondentams, didžiųjų miestų gyventojams.
Mažėjant EURIBOR indeksui, komerciniuose bankuose jau nuo praėjusių metų mažėja ir terminuotųjų indėlių palūkanos. Nors kredito unijose terminuotųjų indėlių palūkanos vis dar pakankamai aukštos, tačiau akivaizdu, kad ir čia jos jau mažėja.
2025 m. vasario mėn. atlikto tyrimo tikslas – Išsiaiškinti finansinių paslaugų teikėjų žinomumą bei jų paslaugų naudojimosi aspektus. Internetu apklausti šalies (išskyrus Klaipėdos m., Alytaus apskr.) gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 74 metų nuomones ir vertinimus.
