Kultūros ministerija paskelbė „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2024 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas. Tarp jų – vėl Jurbarkui žinomas vardas. Nominacijoje „Nepagrindinis moters vaidmuo“ yra ir Jurbarko Konstantino Glinskio teatro jaunimo studijoje kūrybinį kelią pradėjusios Samantos Pinaitytės pavardė. Klaipėdos dramos teatro aktorė įvertinta už Mokytojos vaidmenį spektaklyje „Requiem“.
S. Pinaitytė jau yra pelniusi Auksinį scenos kryžių Pradedančiosios menininkės nominacijoje už Olgos vaidmenį spektaklyje „Fragmentas“. Jį, kaip ir „Requiem“, pastatė režisierius Dmitry Krymov. Tuomet feisbuke Samanta dalijosi džiaugsmu. „Koks begalinis džiaugsmas buvo patekti tarp tokių stiprių ir unikalių menininkų. O dar visas tas palaikymas, kurio sulaukiau iš aplinkos. Vat būtent tai ir buvo didžiausias apdovanojimas, kokį tik galėjau gauti!“ Ir dar ji rašė: „Dedu džiaugsmą į stalčių ir važiuojam toliau!“ Ir važiavo!
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2024 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.
Konkurso laureatai bus paskelbti ir apdovanoti kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.
Komisijos nariai atkreipia dėmesį į tai, kad šiemet turime svarbų pokytį – bus skiriama ne 17 premijų, kaip kad buvo įprasta daugelį metų, o 20. Į apdovanojimus įtrauktos nominacijos dramaturgijai, siekiant įvertinti originalius lietuvių autorių kūrinius ir klasikos adaptacijas, bei mažos formos spektakliams, kurie neretai tampa erdve naujoms meninėms paieškoms. Nuspręsta didesnį dėmesį skirti ir aktoriams, todėl bus skiriamos dvi premijos už nepagrindinius vaidmenis, atskiriant vyro ir moters vaidmenis (anksčiau buvo bendra kategorija „Nepagrindinis vaidmuo“). Komisijos atstovų teigimu, 2024-ieji buvo ryškūs ir stipriais, įdomiais scenografijos, šviesų ir video kūrėjų darbais. Nors labai skirtingi savo sudėtingumu kūriniai, kiekvienas iš jų išsiskiria ypatingu dėmesiu turiniui, dramaturgijos struktūrai. Komisiją džiugino ir kūrybiniai eksperimentai, tarpdisciplininiai scenos meno projektai, ieškant estetinių ir technologinių inovacijų.
Skelbiame kandidatus į 18 „Auksinių scenos kryžių“ nominacijų, o dviejų premijų laureatai („Auksinis scenos kryžius“ už ilgametį indėlį į scenos meną ir atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“ už naujų sceninės išraiškos formų paieškas) bus paskelbti ir apdovanoti tiesiogiai renginio metu.
Pateikiame Profesionaliojo scenos meno premijų nominacijų sąrašą.
1 Režisūra
- Uršulė Bartoševičiūtė už spektaklio „Savižudybės anatomija“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Jokūbas Brazys už spektaklio „Kaligula“ režisūrą, Vilniaus senasis teatras;
- Krystian Lupa už spektaklio „Užburtas kalnas“ režisūrą, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Eglė Švedkauskaitė už spektaklio „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Łukasz Twarkowski už spektaklio „Quanta“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje.
2 Moters vaidmuo
- Jolanta Dapkūnaitė už vaidmenį spektaklyje „Café existans“, Būties slėpinio produkcija;
- Airida Gintautaitė už vaidmenį spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs sapną)“, Kosmos Theatre;
- Eglė Jackaitė už vaidmenį spektaklyje „Šventoji“, OKT / Vilniaus miesto teatras;
- Vitalija Mockevičiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Marija Žemaitytė už Jos vaidmenį monospektaklyje „Švyturys“, Klaipėdos jaunimo teatras.
3 Nepagrindinis moters vaidmuo
- Viktorija Kuodytė už Klavdijos Šoša vaidmenį spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Ilona Kvietkutė už Motušės vaidmenį spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Nijolė Mirončikaitė už Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
- Samanta Pinaitytė už Mokytojos vaidmenį spektaklyje „Requiem“, Klaipėdos dramos teatras;
- Aistė Rocevičiūtė už Rūtos vaikystėje, Anos vaikystėje, Kaimynų vaiko, Timo dukros ir Vaiko vaidmenis spektaklyje „Savižudybės anatomija“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
4 Vyro vaidmuo
- Martynas Berulis už Sūnaus vaidmenį spektaklyje „Sūnus“, Valstybinis jaunimo teatras;
- Karolis Kasperavičius už Sūnaus vaidmenį spektaklyje „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Dainius Svobonas už Herojaus vaidmenį spektaklyje „Kartoteka“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
- Artur Svorobovič už Kaligulos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“, Vilniaus senasis teatras;
- Donatas Želvys už Hanso Kastorpo vaidmenį spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis.
5 Nepagrindinis vyro vaidmuo
- Valentinas Masalskis už Daktaro Hofrato Berenso ir Minhero Peperkorno vaidmenis spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Valentin Novopolskij už Herėjos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“, Vilniaus senasis teatras;
- Tomas Rinkūnas už Tėtušio vaidmenį spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Rytis Saladžius už chemijos profesoriaus Vernerio Morgensterio vaidmenį spektaklyje „Quanta“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Sigitas Šidlauskas už Mokytojo ir Pirmo vyro draugystės scenoje vaidmenis spektaklyje „Dviejų Korėjų susijungimas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
6 Pradedančioji menininkė / Pradedantysis menininkas
- Kasparas Bujanauskas ir Lukas Dirsė už šiuolaikinio cirko spektaklį „Maisto prekės“, Būda Collective;
- Rūta Jonikaitė ir Šarūnas Rapolas Meliešius už 6 metų Ester ir 9 metų Viktoro vaidmenis spektaklyje „Viktoras, arba vaikai valdžioje“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir teatras „Utopia“;
- Justinas Vinciūnas už spektaklio „Atidaryk duris“ režisūrą, Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“.
7 Dramaturgija
- Vaiva Grainytė ir Arturas Bumšteinas už radijo teatro spektaklio „Dvidešimt keturi“ dramaturgiją, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija;
- Birutė Kapustinskaitė už pjesę „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Jernej Lorenci ir Dino Pešut už Albert’o Camus romano „Svetimas“ adaptaciją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
8 Scenografija
- Tadas Černiauskas už spektaklio „Sugrįžimas“ scenografiją, Klaipėdos dramos teatras;
- Fabien Lédé už spektaklio „Quanta“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Julia Oschatz už spektaklio „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ scenografiją, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Agata Skwarczyńska už spektaklio „Savižudybės anatomija“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Sigita Šimkūnaitė už spektaklio „Sūnus“ scenografiją, Valstybinis jaunimo teatras.
9 Kostiumų dizainas
- Valeria Donata Batella už operos „Hofmano istorijos“ kostiumų dizainą, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Kristina Čyžiūtė-Svirskienė ir Robert Przybył už šokio spektaklio „Dingstantis sapnas“ kostiumų dizainą, Kauno šokio teatras „Aura“;
- Kotryna Klara Rupainytė už šiuolaikinio cirko spektaklio „inTense“ kostiumų dizainą, Taigi Cirkas;
- Liucija Kvašytė už spektaklio „Sugrįžimas“ kostiumų dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
- Ugnė Tamuliūnaitė už spektaklio „Makbetas“ kostiumų dizainą, Juozo Miltinio dramos teatras.
10 Technologijų dizainas
- Natan Berkowicz, Nikodem Marek ir Stanislaw Zielinski už videografinius sprendimus spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Jakub Lech už spektaklio „Quanta“ vaizdo projekcijas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Eugenijus Sabaliauskas už spektaklio „Quanta“ šviesos dizainą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Rimas Sakalauskas už spektaklio „Orfėjas“ videografiją, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Vilius Vilutis už spektaklio „Makbetas“ šviesų dizainą, Juozo Miltinio dramos teatras.
11 Muzika
- Lubomir Grzelak už muziką spektakliui „Quanta“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Mantas Mockus už muziką spektakliui „Atidaryk duris“, Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“;
- Mantvydas Leonas Pranulis už muziką spektakliui „Dviejų Korėjų susijungimas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
- Wladimir Schall už muziką spektakliui „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Andrius Šiurys už muziką spektakliui „Orfėjas“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras.
12 Choreografija
- Liza Baliasnaja už choreografiją šokio spektakliui „Chiaroscuro“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
- Airida Gudaitė, Rokas Šaltenis ir Laurynas Žakevičius už choreografiją spektakliui „Vienudu“, Low Air Vilniaus miesto šokio teatras;
- Lukas Karvelis už choreografiją šokio spektakliui „Kur krantas“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
- Birutė Letukaitė už choreografiją spektakliui „Prarasti prisiminimai“, Kauno šokio teatras „Aura“;
- Dovydas Strimaitis už choreografiją šokio spektakliui „Hairy“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“.
13 Šokėja / šokėjas
- Ester Bega už vaidmenį spektaklyje „Prarasti prisiminimai“, Kauno šokio teatras „Aura“;
- Oksana Griaznova ir Marius Pinigis už šokio spektaklio „Saikas“ atlikimą, Nuepiko šokio trupė;
- Dominyka Markevičiūtė už šokio spektaklio „Kur krantas“ atlikimą, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
- Stefanija Nosovaitė už solo „Raudonas paveikslas“ šokio spektaklyje „Iš tylos“, Ulna šokio trupė;
- Rokas Šaltenis ir Laurynas Žakevičius už šokio spektaklį „Vienudu“, Low Air Vilniaus miesto šokio teatras.
14 Solistė / solistas
- Gabrielė Bukinė už Mimi vaidmenį operoje „Bohema“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Sesers Andželikos vaidmenį operoje „Sesuo Andželika“, Antonijos vaidmenį operoje „Hofmano istorijos“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Lina Dambrauskaitė už Erdvėlaivio kapitonės vaidmenį operoje „Kelionė“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
- Rafailas Karpis už Andreso, Košenilio, Franco ir Pitikinačijaus vaidmenis operoje „Hofmano istorijos“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Liudas Mikalauskas už Džanio Skikio vaidmenį operoje „Džanis Skikis“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Tomas Pavilionis už Rudolfo vaidmenį operoje „Bohema“, Kauno valstybinis muzikinis teatras.
15 Baleto solistė / solistas
- Ernest Barčaitis už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Julija Stankevičiūtė už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Nora Straukaitė už vaidmenį balete „Parkas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
16 Spektaklis vaikams ir jaunimui
- Birutė Banevičiūtė už judesio spektaklį kūdikiams „Pasaulio medis“, Vilniaus senasis teatras;
- Saulė Degutytė už spektaklį ypatingiems vaikams „Ką siūlai?“, Stalo teatras;
- Gabrielius Zapalskis už spektaklį „Aš vejuos vasarą“, Vilniaus Keistuolių teatras.
17 Lėlių ir objektų teatro spektaklis
- Dovilė Binkauskaitė ir Gintarė Radvilavičiūtė už šokio ir šešėlių spektaklį „Kontūrai“, Klaipėdos lėlių teatras ir Šeiko šokio teatras;
- Milda Mičiulytė ir Artūras Šimonis už spektaklį „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, Kauno valstybinis lėlių teatras;
- Kata Csató ir Julija Skuratova už lėlių spektaklį „Nuomojamas butas“, Vilniaus teatras „Lėlė“.
18 Mažos formos spektaklis
- Kasparas Bujanauskas ir Lukas Dirsė už šiuolaikinio cirko spektaklį „Maisto prekės“, Būda Collective;
- Konstantin Kosoviec, Elena Kosoviec ir Izabelė Kuzelytė už šiuolaikinio cirko spektaklio „inTense“ idėją, choreografiją ir atlikimą, Taigi Cirkas;
- Paulius Markevičius už spektaklį „Café existans“, Būties slėpinio produkcija;
- Benas Šarka už spektaklį „Eigastis. Skiriamas Justinui Mikučiui atminti“, Gliukų teatras, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerija, Klaipėdos Žvejų rūmai.
