Kovo 15-ąją Vadžgiryje surengta pirmoji šventė „Stinta atplaukia į Vadžgirį“, subūrusi gausų būrį vietos gyventojų ir svečių. Renginys, skirtas Jurbarko rajone paskelbtiems Nemuno metams paminėti, virto gyva, šilta bei bendruomenę vienijančia švente.
Kvepėjo žuvimi
Nemunas apjungia didžiąją dalį viso Jurbarko krašto. Ir nors Vadžgirio nesiekia Nemuno krantai, o juo labiau su stintomis siejama jūra, visas Jurbarko kraštas prigludęs prie Nemuno, susietas istoriškai – veikla ir tradicijomis.
Visą dieną miestelyje tvyrojo gardus verdamos žuvienės ir kepamų stintų aromatas, o šventės erdves užpildė muzika, juokas ir šokiai. Dalyviai ne tik ragavo tradicinius patiekalus, bet ir aktyviai įsitraukė į įvairias veiklas – nuo viktorinų iki linksmų rungčių, kuriose buvo daug azarto ir prizų.
Šventę kūrė susivienijusi vietos bendruomenė. Vadžgiriškių bendruomenė rūpinosi vaišėmis – kepė stintas ir virė žuvienę, Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyrius dovanojo muzikinę programą, o Jurbarko viešosios bibliotekos Vadžgirio padalinys mažiesiems pasiūlė kūrybines edukacijas bei viktoriną.
Pagerbti ir aktyviausi vietos žvejai – Arūnas Juškys, Vaidas Šiuika, Henrikas Kasparavičius ir Mindaugas Kasčiukaitis.
Ypatingą nuotaiką kūrė ir svečiai – Veliuonos kultūros centro kolektyvas „Čirpulė“ su vadove Lina Lukošiene, kurių atliekamos melodijos kvietė šokti net ir santūriausius dalyvius. Džiugių akimirkų dovanojo jaunieji Vadžgirio muzikantai „Šebukai“ – skambėjo bandonijos bei kitų instrumentų muzika.
Didelio dėkingumo sulaukė renginio rėmėjas ir bendruomenės bičiulis Daivaras Rybakovas, šventės gaspadinės Daiva Dobilienė, Diana Juškienė, Rima Puidokaitė, Lina Vyturienė ir Lidija Švedienė, kurios rūpinosi vaišėmis.
Prie šventės sėkmės prisidėjo ir organizacinė komanda bei savanoriai – Gintaras Jovarauskas, Julius Bauža, Eglė Vyturytė, taip pat Vadžgirio vaikai. Kūrybiniame kiemelyje mažieji galėjo marginti medines žuveles, piešti trafaretais – jiems talkino Merūnas Bauža ir Audrėja Baužaitė.
Renginio akimirkas įamžino fotografas Lukas Balčys, o bendruomenės iniciatyvas palaikantis Vadžgiriškių bendruomenės pirmininkas Raimundas Stirbys sulaukė ypatingos padėkos už nuolatinį įsitraukimą ir palaikymą.
Pakvietė … jūrą
Viena renginio organizatorių Erika Žievienė sako, kad tokia šventė Vadžgiriui – nauja patirtis, tačiau jos idėją natūraliai padiktavo Nemuno metų kontekstas. „Vadžgiriui ši šventė neįprasta, tačiau šie metai Jurbarko rajone paskelbti Nemuno metais – tai ir nulėmė šventės temą“, – pasakoja ji.
Pasak organizatorės, pasirinkimas buvo akivaizdus ir dėl sezoniškumo: „Kaip žinome, stintos neršti plaukia iki pat Jurbarko, ir būtent kovo mėnesį. Tad net nebuvo klausimo, kokia tai turėtų būti šventė. Esu kilusi nuo pajūrio – stintas nuo mažų dienų gaudydavau su tėčiu, žinau, kaip jas paruošti, ne kartą esu dalyvavusi Palangos stintų šventėse. Pagalvojau – gal ne visi yra ragavę, ne visi gali nuvažiuoti prie jūros. Tai jūra gali atvažiuoti pas tave.“
Didžiausia vertė – bendrystė
E. Žievienė sako, kad didžiausias džiaugsmas buvo ne tik gausus dalyvių skaičius, bet ir jų įsitraukimas: „Žmonių buvo labai daug. Labai nudžiugino ir tai, kad jie dosniai aukojo bendruomenei.“
Tai, kad šventė subūrė ne tik švęsti, bet ir kartu dirbti, matėsi iš to, kad į darbus kibo visas Vadžgirys. „Vienas nieko nepadarysi. Visi buvome lygiateisiai organizatoriai – bendruomenė rūpinosi stintomis, jų paruošimu ir vaišėmis, kultūros centras – muzika ir pramogomis, biblioteka – vaikų užimtumu. Dirbome susitelkę, nuoširdžiai ir labai produktyviai“, – tikino E. Žievienė.
Moteris neslepia, kad tiek ją, tiek kitus organizatorius šventės sėkmė maloniai nustebino: „Buvo labai smagu sulaukti žmonių padėkų. Tai buvo spontaniška mintis, kuri virto gražia bendrystės švente.“
E. Žievienė džiaugiasi, kad pirmoji į Vadžgirį atplaukusi „Stintos“ šventė sulaukė tokio didelio susidomėjimo, ir sako, kad tai – puikus postūmis tolimesnėms mintims ir darbams.
Lukas Pileckas
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
