Iki pirmojo brandos egzamino liko kiek daugiau nei mėnuo. Patarimais, kaip išmintingai išnaudoti likusį laiką, pasidalijo studentės Lidija ir Fausta. Abi jos aukštais balais išlaikė egzaminus būdamos abiturientės. Merginos sako: yra legalių špargalių, kuriomis galite kliautis per egzaminą, bet reikia įgusti jomis naudotis. Dar vienas patarimas – svarbius dalykus konspektuotis ranka. Kodėl? Skaitykite toliau.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų programos trečiakursė Lidija Radzevičiūtė baigė Vilniaus jėzuitų gimnaziją. Mergina laikė keturis egzaminus ir gavo tris šimtukus – už lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką ir anglų kalbą, o už geografiją pelnė keliais taškais mažiau.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lidija ir Fausta būdamos abiturientės labai gerai išlaikė brandos egzaminus, gavo šimtukų.
- Merginos sako atradusios ar pasinaudojusios kitų receptais rengdamosi brandos sesijai.
- Abi pabrėžia, kad labai svarbi kompetencija mokykloje yra mokėti mokytis. Nesvarbu, kokio dalyko.
To paties universiteto studentė Fausta Visockaitė – dabar verslo ir vadybos rinkodaros antrakursė. Ji mokėsi Žirmūnų gimnazijoje. Už lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą mergina pelnė 100 taškų, už anglų kalbą – 80, tiesa, anksčiau ji jau buvo išsilaikiusi tarptautinį egzaminą ir gavusi septynetą, kuris konvertuojamas į šimtuką. Už matematiką ir istoriją Fausta gavo atitinkamai 86 ir 84 taškus.
„Mokykla šiek tiek įtakos turi, bet mokomės ir ruošiamės kiekvienas individualiai“, – primena Fausta ir ragina veltui neleisti likusio iki egzaminų laiko.
Fausta Visockaitė ir Lidija Radzevičiūtė | Asmeninio albumo nuotr.
Pirma: susidarykite grafiką
„Kaip dariau, tarkime, prieš geografijos egzaminą? Susiskaičiavau, kiek liko dienų, kiek turiu temų išmokti, susidėliojau, kiek turiu nuveikti per dieną, kad viską spėčiau. Manau, kiekvienas turi įsivertinti, kiek turi laiko ir kiek darbo. Ir tam, kas sunkiausia, skirti daugiausiai laiko“, – patarė Lidija.
Fausta prisiminė, kaip ruošėsi istorijos egzaminui. Pasak jos, derėtų darsyk peržiūrėti programą ir iš ko susideda egzaminas.
„Reikia išsigryninti, ką pagal programą tikrai reikia mokytis, o ko programoje net nėra“, – kad nešvaistytumėte tirpstančių dienų, įspėjo Fausta.
Fausta Visockaitė | Asmeninio albumo nuotr.
Antra: spręsti kuo daugiau uždavinių, kai kurie kasmet kartojasi
Lidija, rengdamasi matematikos brandos egzaminui, atliko daug ankstesnių metų užduočių – skaičiuoja, kad apie trisdešimt.
„Tai labai padėjo. Kai sprendi daug skirtingų uždavinių vienu metu, veikia visos smegenų dalys, man atrodo, – šypsodamasi sako Lidija. – Tai padeda ir perprasti laiką, t. y. kiek užtrunki spręsdamas, kiek tau laiko liko įveikus tiek ir tiek uždavinių.“
Fausta taip pat įsitikinusi: dviračio neišrasi – reikia spręsti kuo daugiau uždavinių.
„Dažnai uždaviniai kasmet tokie patys, reikia tik „pagauti“ sistemą, kokių uždavinių gali būti egzamine. Tarkime, man pasitaikė uždavinys, kuris buvo identiškas kaip ankstesnių metų uždavinys, tik sąlygoje vardas ir skaičius buvo pakeisti. Tai mane nuramino. Taigi prasminga spręsti daug.“
Lidija Radzevičiūtė | Asmeninio albumo nuotr.
Trečia: formulynas – legali špargalė
Dar vienas labai svarbus dalykas, rengiantis matematikai, – nuosekliai susipažinti su formulynu, kuriuo galima naudotis per egzaminą.
„Tai juk legali špargalė prieš akis. Kiek pasakojama istorijų, kai mokiniai ateina į egzaminą nesusipažinę su formulynu ir iššvaisto lengvus taškus. Formulynas yra draugas ir pagalbininkas“, – patikino Fausta.
Formulyno išmanymą išskiria ir Lidija. Nors jai matematika – mėgstamas dalykas, yra buvę, kad nepavykdavo sugalvoti sprendimo, tuomet ji kišdavo nosį į formulyną ir, peržvelgusi formules, rasdavo tą formulę, kurią ir dera taikyti. Žinoma, kad tai suveiktų, reikėjo gerai išmanyti, ko ieškai.
„Perpratusi formulyną, įsiminiau tik tas formules, kurių tame lape nėra. Viso kito nekroviau į galvą, nes žinojau – tai bus formulyno lape per egzaminą“, – pabrėžė Lidija.
Lidija Radzevičiūtė | Asmeninio albumo nuotr.
Ketvirta: mokai kitus – mokaisi pats
Dar vienas dalykas, kuris pasiteisino ne tik Lidijai, bet ir jos mokiniams – mergina, būdama mokinė, korepetitoriavo. Ši patirtis jai padėjo ir rengiantis patikrinimams.
„Moksliškai įrodyta, kad mokytis padeda kitų mokymas. Mokydami kitus ar mokydamiesi su kitais, mes geriau įsimename ir išmokstame patys. Tarkime, jei prašyčiau Faustos kažką man paaiškinti, ji turėtų triskart pamąstyti, kaip tai padaryti. Todėl rinkdavausi tokį būdą ir dvyliktoje klasėje pati dirbau korepetitore – matematikos kitus mokiau daugiau, nei pati mokiausi. Ir tai man labai padėjo“, – pasakojo Lidija.
Fausta Visockaitė | Asmeninio albumo nuotr.
Penkta: nesupratai – marš pas mokytoją
Tiek ji, tiek Fausta nesinaudojo korepetitorių paslaugomis. Fausta buvo užsiregistravusi korepetitorių mokykloje, tačiau galiausiai po pamokos kitos to atsisakė. Atsakymų, jei kildavo klausimų mokantis savarankiškai, kreipdavosi į savo mokytojus gimnazijoje.
„Aš taip pat neturėjau nė vieno korepetitoriaus. Jei prireikdavo, kreipdavausi į lietuvių kalbos ar matematikos mokytoją“, – pridūrė Lidija.
Tuomet ji, sulaukdama nuoširdžios pagalbos, suprato ir tai, kad mokytojai išties atlieka misiją ir nori iš visos širdies padėti mokiniams.
Lidija Radzevičiūtė | Asmeninio albumo nuotr.
Šešta: skirkite laiko skaičiuotuvui perprasti
Dar vienas pagalbininkas – skaičiuotuvas. Pasak merginų, nuodėmė neišmokti juo naudotis, neperprasti, kokias funkcijas jis atlieka.
„Ir pati aiškinausi, ir klasiokų ar vyresnių bendramokslių prašiau pagalbos, kad paaiškintų, kaip kuo racionaliau naudotis skaičiuotuvu. Mokant deramai naudotis skaičiuotuvu, galima pelnyti nemažai taškų. Tikrai nebuvau matematikos moksliukė, tai nėra mano stiprioji pusė, tad įdėjau daug pastangų, kad išmanyčiau skaičiuotuvo funkcijas“, – patirtimi dalijosi Fausta.
Istorijos egzaminas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Septinta: perprask rašinio struktūrą
Lidija išsiaiškino ir lietuvių kalbos rašinio struktūrą, žvelgė į ją kaip į savotišką schemą, o jau per patį egzaminą rėmėsi tais kūriniais ir autoriais, kuriais buvo rėmusis anksčiau – per pamokas rašydama rašinius.
„Tai man labai padėjo, nes jau žinojau, kaip formuluoti teiginį ir koks kontekstas. Nieko naujo neišradau. Bet nuosekli praktika mokykloje ir savarankiškai rašant man labai padėjo“, – sakė ji.
Be to, Lidijai aukštą įvertinimą pelnyti padėjo gramatikos išmanymas.
„Manau, tai matematinis dalykas – išmokti taisykles nėra sunku. Žinoma, išimčių būna. Bet kai rašai rašinį, nebūtina rašyti išimtimis. Galima parašyti penkių šešių žodžių sakinį ir dėti tašką. Taip išvengsi keblių kablelių, dvitaškių, brūkšnių, kai tiksliai nežinai, kas tiktų. O ir žodžius galima paprastesnius pasirinkti – ne tuos, kur nežinai, ar nosinė, ar ilgoji“, – aiškino Lidija.
Lidija Radzevičiūtė | Asmeninio albumo nuotr.
Aštunta: perskaitytus kūrinius suskirstyk pagal temas
Kadangi laiko liko tiek, kad daug kūrinių nebeperskaitysi, Fausta sako, kad prasminga perskaitytus kūrinius suskirstyti pagal temas.
„Tarkime, meilės temai tinka tokie kūriniai, kūrybos temai – tokie kūriniai. Man tai padėjo per egzaminą. Mano atveju tema buvo „Intymumo vaizdavimas lietuvių literatūroje“. Pagalvojau, aha, tiks meilės temai priskirti kūriniai. Taip aš iškart prisiminiau, kokie kūriniai man tinka, teliko atsirinkti kelis. O kontekstą jau žinau, kuo remtis, žinau“, – kalbėjo mergina.
Tiesa, vos po minutės kitos kūrinių sąrašas išsiplėtė, nes Fausta pasinaudojo dar viena legalia špargale. Kokia? Skaityk devintajame patarime.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas 2025 m. | E. Blažio / LRT nuotr.
Devinta: pasitikrink temos žodžius žodyne
Fausta primena: per egzaminą galima naudotis dar viena legalia špargale – Lietuvių kalbos žodynu. Jame pravartu pasitikrinti temos formuluotėje esančių pamatinių žodžių reikšmes.
„Tai, ką mes vartojame kasdienybėje, gali būti siauresnė reikšmė. Tarkime, intymumą kasdienybėje mes nebūtinai apibrėžiame kaip artimą, glaudų ryšį tarp žmonių, galbūt kalbame apie kiek kitus dalykus. Per egzaminą pasižiūrėjau žodyne, ir taip intymumo reikšmė išsiplėtė, supratau, kad man tinka ne tik meilės temos kūriniai, o kur kas daugiau. Man tikrai palengvėjo, neužsiciklinau ties vyro ir moters santykiais“, – dalijosi Fausta.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas 2025 m. | E. Blažio / LRT nuotr.
Atsižvelgdama į tai, kad dabar egzaminas pakitęs ir mokiniai matys prieš akis analizuojamus tekstus, mergina ragina mokytis kasdien nagrinėti skaitomus tekstus, kad ir internete.
„Tikslas mokėti analizuoti svarbus ne tik mokykloje, šis įgūdis bus aktualus ir vėliau gyvenime“, – pabrėžė Fausta.
Fausta Visockaitė | Asmeninio albumo nuotr.
Dešimta: laiško karkasą pasirašyk iš anksto ir išmok
Rengdamasi anglų kalbos egzaminui ir norėdama įtvirtinti žinias, Fausta žiūrėjo daug vaizdo įrašų internete, kur buvo aiškinama, kaip pasiruošti egzaminui.
„Žiūrėjau, kaip reikia kalbėti, rašyti, kokia laiško struktūra. Laiško karkasą gali pasirašyti ir išmokti iš anksto, iš esmės net neskaitęs užduoties, o gavęs užduotį, jį papildyti, apauginti kontekstu, kad būtų „į temą“. Kalbant apie skaitymo užduotį, pravartu išmokti „skenuoti“ tekstą, tai padeda suprasti, ko tavęs prašo, kokie raktiniai žodžiai, o tada visą tekstą „susimažinti“ iki pastraipos, kurioje slypi atsakymas“, – pasidalijo Fausta.
Mokykla. Asociatyvi nuotr. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vienuolikta: mokykis mokytis
Lidija ir Fausta, jau įgijusios ir mokinių, ir studenčių patirties, suprato ir dar vieną svarbų dalyką – labai svarbus įgūdis yra mokėti tiesiog mokytis, nesvarbu, koks tai dalykas.
„Atėjusi į universitetą, supratau, kad čia jau niekas tavęs neprižiūrės, o ir šiaip gyvenime niekas už nugaros nestovės. Viskas prasideda nuo paties tavęs. Labai svarbu, kiek ir kaip tu dirbi, kaip planuoji savo laiką“, – sakė Fausta.
Lidija mano, kad bendrojo ugdymo mokykloje turėtų būti įtvirtinamas šis įgūdis.
„Nepakanka perskaityti vadovėlio. Suprantu, kad nuolat turiu save testuoti. Todėl mokydamasi keliu sau iššūkius. Tad pravartu atsakinėti į testus, paprašyti, kad kas kitas paklausinėtų. Tai aktyvaus mokymosi forma. Labai svarbu mokėti mokytis“, – sako Lidija.
Mokykla | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Dvylikta: dirbtinį intelektą įdarbink testuotoju
Fausta sako, kad kiekvienas turi atrasti savyje, koks mokymosi būdas jam yra parankiausias. Tarkime, vieniems pakanka informaciją perskaityti, kitam – išgirsti, trečiam – kelis sykius parašyti, ką perskaitei ar išgirdai.
„Dar vienas dalykas – dirbtinis intelektas, tik juo negalima piktnaudžiauti. Jei tu sudedi jam visą informaciją, ko mokaisi, ko sieki, ir paprašai, kad įvertintų, ar tinkamai apibūdini tam tikrą sąvoką, įvykį, mano akimis, tai geras būdas mokytis. Be to, jei mokykloje tau paaiškino per sudėtingai, dirbtinis intelektas gali paaiškinti paprasčiau – kaip trimečiam vaikui. Jau klausdamas tu mąstai, o ir sulaukęs atsakymo galvoji. Tai padeda įsidėmėti, įsiminti“, – kalbėjo Fausta.
Mokykla | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Trylikta: gal padės rašymas ranka?
Studentė Fausta patarė ir įgusti rašyti ranka.
„Dabar daug kas konspektuoja kompiuteryje, siūlau mesti tai. Tai nėra tinkamas būdas išmokti. Reikia rašyti ranka. Aš visada rašydavau kompiuteryje, o atėjus gegužei supratau, kad taip neišmokau. Padėjau kompiuterį į šalį ir pasiėmiau sąsiuvinį ir rašiklį“, – tai jai padėjo įsiminti, atskleidė Fausta.
Keturiolikta: pasimokei – pailsėk
Studentės sutaria nesvarstydamos, kad labai svarbu rengiantis egzaminams nepamiršti pailsėti.
„Svarbus balansas. Mokydamiesi be atotrūkio dvi savaites perdegsite, tai bus neefektyvu. Reikia derinti aktyvų poilsį. Aš, kai ruošiausi egzaminams, leidau laiką su draugais, važinėdavome dviračiais. Reikia rutinos. Jei turiu treniruotę kas antrą dieną vakare, vadinasi, iki vakaro turiu spėti pasimokyti. Tuomet mano smegenys žino, kad nuo tokios ir tokios valandos nesimokau, o ilsiuosi.
Negalima pradėti manyti, kad vien egzaminai yra svarbiausias dalykas. Dabar net nebeprisimenu, kaip mokiausi. Bet pamenu, kaip važinėjau su drauge dviračiu, žaidžiau tinklinį, dirbau, buvau išvykusi. Žodžiu, aš gyvenau“, – patarė Lidija.
Nepaskandinti nuotaikos ir sveikatos egzaminų maratone ragina ir Fausta.
„Kad laikas nebūtų ištęstas, keliantis nežinomybės jausmą, reikia susikurti sistemą, susidėlioti laiką, kada mokaisi, o kada darai ką kita. Tam tinka kalendoriai įrenginiuose. Man atrodo, kad to nepadaręs vien mąstai, kad tau reikia tik mokytis, tai labai išvargina. Susidėliojus paaiškėja, kad laiko yra daug“, – sakė Fausta.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas 2025 m. | E. Blažio / LRT nuotr.
Pravers dešimtokams ir vienuoliktokams
Studentės turi patarimų ir dešimtokams, besirenkantiems ugdymo dalykus, ar vienuoliktokams, besirenkantiems egzaminus.
Fausta ragina nepamiršti kūno siunčiamų signalų – kaip kūnas reaguoja, kai galvojate apie vieną ar kitą profesiją. Be to, prasminga pasidomėti darbo rinka, kokios profesijos paklausios, o kurių paklausa traukiasi.
„Tarkime, pasidomėjau grafikos dizainerių paklausa ir sužinojau, kad jų pozicijos krenta žemyn, o projektų vadybininkų kyla. Tad užuot rinkusis grafinį dizainą pasirinkau projektų valdymą. Dabar saugiau jaučiuosi, nes žinau, kad nebus taip, kad po trejų metų teks dėti brūkšnį ir su tuo nieko nebedaryti“, – dalijosi Fausta.
„Dešimtoje klasėje gal dar sunkoka galvoti apie darbo rinką. Aš nebuvau vėjavaikiška, pradėjau galvoti apie ateitį anksti – rinkdamasi dalykus galvojau, ko man reikės universitetui. Supratau, kad man reikės keturių egzaminų, rinkausi penkis. Rinkausi pagal tai, kas man įdomu. Kad studijuočiau nemokamai, man reikėjo kuo geresnio vidurkio. Galėjau rinktis istoriją arba geografiją. Istorija man įdomu, bet geografija arčiau širdies. Nors istorija įdomu, bet jos egzaminas man atrodė sunkus, tad rinkausi geografiją. Manau, už istoriją nebūčiau gavusi daug taškų.
Reikia rinktis strategiškai: kiek reikės egzaminų ir kuriems galiu geriausiai pasiruošti. Be to, svarbų vaidmenį atlieka ir tėvai, galima jų klausti patarimo, jie tikrai nori gero savo vaikui. Tad svarbu ne tik klausyti savo kūno, bet ir turėti strategiją“, – kalbėjo Lidija.
Kas dar? Kaip žinoti, koks gyvenimo kelias tau tiktų?
„Yra toks dalykas kaip šešėliavimas. Aš to ėmiausi dešimtoje klasėje ir taip išsigryninau, kad politika yra ne man. Taip apsisaugojau nuo nepasitenkinimo ateityje. Pritarsiu Lidijai, kad tėvai pažįsta savo vaikus, tad gali patarti. Be to, galima nueiti į tėvų darbą, kad patirtumėte, ar tai jums tinka“, – kalbėjo Fausta.
Ji dėkinga mamai už vieną patarimą: pasirinkti istorijos egzaminą, nes tai siejasi su lietuvių kalbos rašiniu – juk geriau išmanysi kontekstą.
„Istorijos egzaminą laikyti rinkausi, nes norėjau ne tik jį išlaikyti, bet ir įgytas žinias pritaikyti rašydama lietuvių kalbos rašinį“, – sakė Fausta.
Linkėjimas: viskas bus gerai
„Viskas bus gerai. Daug kas išlaikė prieš jus, daug kas išlaikys po jūsų. Esmė, kad norite pasiekti užsibrėžtus tikslus. Reikia ne rasti laiko, o jo skirti“, – sakė Fausta.
„Reikia tikėti savimi. Man atrodo, tai, kaip mes bendraujame su savimi, matyti ir išorėje. Jei sau sakome: „Aš galiu, man pavyks, egzaminus išlaikysiu taip, kaip noriu, vadinasi, taip ir bus.“ Pasakykite sau: „Aš noriu būti žmogumi, kuris mokosi ir kuriam sekasi“, – sakė Lidija.
Fausta dar pridūrė: „Galvojimas apie problemas sukuria problemas, o galvojimas apie sprendimus išsprendžia dalį problemų, kurių gal netgi nėra.“
