Gruodžio 15 d. Jurbarko krašto muziejaus parodų ir koncertų salėje liejosi muzika ir šilti jausmai – koncertą „Skambanti žiemos pasaka“ dovanojo jurbarkiškis Andrius Bakanas ir šiame krašte šaknų turinti Austėja Lukaitė. Jauniesiems solistams akompanavo jų dėstytoja Gražina Zalatorienė.
Plojo atsistoję
Pasiklausyti jaunųjų atlikėjų susirinko pilna salė. Ir nenuostabu – abu dainininkai čia turi giminių, pažįstamų, draugų, todėl ir plojimų bei gėlių po pasirodymo netrūko. Atlikėjus pasveikino ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. „Džiugu, kai šio krašto vaikai išeinančiais Lietuvos 100-mečio metais savo auksiniais balsais mums dovanoja puikią Kalėdų dovaną“, – sveikino solistus meras.
Atlikėjai surengė tikrą miuziklą – solistai dainavo, vaidino, žaismingai privertė žiūrovus patikėti, kad jie laiką leidžia muzikiniame teatre.
Didžiąją programos dalį sudarė lietuviški kūriniai. „Šiais Lietuvos 100-mečio metais padainuota daug lietuviškų kūrinių. Daug jų skambės ir šiandien. Mūsų kalba tokia graži“, – sakė A. Lukaitė.
„Svarstėme, kas žmonėms labiausiai patinka, ką jie myli, ir sudėjome į programą“, – atskleidė A. Bakanas.
Kai dainuoja du jauni gražūs žmonės, repertuare būtinai turi atsirasti duetų – lyriškų, svajingų ir aistringų. „Labai norėčiau, kad tai, ką girdite, pabandytumėte įsivaizduoti, pamatyti ir pajausti. Juk visos dainos yra apie meilę“, – žiūrovus ragino A. Lukaitė, pirmiausia išsiaiškinusi, kad meilė jurbarkiečiams yra didžiausia vertybė. Už meilę dainai ir žiūrovams, šie atlikėjams atsilygino plojimais atsistojus.
Pasirinko klasiką
Dvidešimtmetis Andrius iš Jurbarko išvažiavo prieš penkerius metus – iki tol jį jurbarkiečiai nuolat matydavo dainuojantį ir grojantį įvairiuose renginiuose. A. Bakano talentas atsiskleidė ketvirtoje klasėje, kai statant spektaklį jis turėjo uždainuoti. „Mane išgirdusi mokytoja Alvyda Latožienė pasiūlė paruošti vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursui „Tramtatulis“, – pradžią prisimena Andrius.
Vėliau A. Bakanas prisijungė prie Aušros Masteikaitės-Mičulės kolektyvų: muzikavo „Pasagėlėje“, vėliau – „Vėjūke“, dalyvavo konkursuose. Kad muzika galėtų tapti jo keliu, Andrius suprato pradėjęs mokytis Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje.
„Iki tol galvojau – pamuzikuosiu laisvalaikiu, padainuosiu, tačiau devintoje klasėje supratau, kad noriu išmokti ir muzikinio rašto. Įstojau į meno mokyklą, fortepijono klasę. Čia mokiausi metus ir išvažiavau į Kauną“, – pasakoja jaunasis solistas.
A. Bakanas įstojo į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją. „Ten galėjau rinktis klasikinio dainavimo arba džiazo studijas. Džiazo nenorėjau, tad pasirinkau klasiką. Ji man tiko ir patiko“, – šypsosi atlikėjas.
Kaune jis įgijo ir muzikinį, ir vidurinį išsilavinimą, o mokslus tęsė jau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Andrius, kaip ir dažnas studentas, ne tik mokosi, bet ir dirba, tada laisvo laiko lieka nedaug. Jį skiria skautiškai veiklai. „Esu ir būsiu skautas. Ši veikla man labai svarbi. Su skautais taip pat pagrojame ir padainuojame“, – tikina A. Bakanas.
Andrius studijuoja antrame kurse, docento Algirdo Januto klasėje. Šio dėstytojo studentė buvo ir A. Lukaitė. „Austėja vis užbėgdavo aplankyti dėstytojo. Ji norėjo Jurbarke koncertą surengti pernai, tačiau nepavyko, todėl dabar abu nusprendėme, kad norime čia pasirodyti“, – sako A. Bakanas.
Jaunuoliai spalį pradėjo lipdyti programą ir jiems labai neblogai sekėsi dirbti kartu.
Pradėjęs rimtai studijuoti muziką, Andrius neskubėjo pasirodyti gimtojo miesto publikai – jį buvo galima išgirsti renginiuose vos porą kartų, o solinis ir toks didelis koncertas Jurbarke įvyko pirmąkart. „Šie mokslai tikrai nelengvi. Reikia įdėti daug darbo ir pastangų“, – tikina jaunuolis, pagaliau pasiryžęs, kad ir drebančia širdimi, padainuoti saviems.
Jurbarkas nepaleidžia
A. Lukaitė – tikra vilnietė, tačiau žino, kad senelis iš mamos pusės gimė Jurbarko rajone. „Čia dar gyvena senelio sesuo, tetos, taip pat giminių Jurbarke turi ir mano sužadėtinis. Todėl leidžiu sau nors truputį jaustis jūsų kraštiete“, – juokiasi dainininkė.
Dar vienas mielas sutapimas – Austėjos mylima lietuvių kalbos mokytoja Vilniuje buvo jurbarkietė Aušra Baliukynaitė, dabar vadovaujanti Jurbarko švietimo centrui.
Austėja prieš pusantrų metų baigė magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o dabar gyvena menininkės gyvenimą – dainuoja ir vaidina miuzikluose, dirba „Domino“ teatre, filmuojasi serialuose. „Dainuoju viską, bet labiausiai patinka miuziklai ir tokios koncertinės programos, kokią parodysime jurbarkiečiams. Štai ir vakar Palangoje vaidinome miuziklą „Paryžiaus katedra“, – darbo trūkumu nesiskundžia operinį dainavimą baigusi solistė.
A. Lukaitė tikina, kad dirbti su Andriumi – vienas malonumas. „Būna, kad su scenos partneriu dirbti būna labai sunku, o būna – lengva. Su Andriumi dirbti labai lengva. Matau didelę jo pažangą nuo praėjusių metų“, – Andrių gyrė Austėja.
Gražių žodžių jurbarkiečiui dainininkui negailėjo ir koncertmeisterė G. Zalatorienė. „Kai Andrius įstojo į akademiją, iš karto į akis krito jo nepaprasta dvasinė inteligencija. Jis be galo nuoširdus, žingeidus, doras, sąžiningas. Tai – nuostabios savybės, kurios dainininkui labai padeda siekti karjeros bet kokioje veikloje“, – sakė jaunųjų atlikėjų dėstytoja. Ji tikino, kad ir atlikėjai padarė didelį ir gražų darbą, savo veikloje nuolat tobulėja, o tai žiūrovams suteikia puikiausių emocijų ir prasmingą laiką.
Jūratė Stanaitienė
Koncertas puikus. O kodėl Andrius Sabataitis tapo Andriumi Bakanu? Su tėvu susipyko? Ištekėjo?