Jurbarko ūkininkų sąjungos pakviesti trečiadienį rinkosi ne tik žemdirbiai, bet ir kiti žemės savininkai. Ūkininkai norėjo išgirsti atsakymą, kodėl taip smarkiai padidėjo žemės mokestis, ir tikėjosi savivaldybės vadovų supratingumo ieškant išeities.
Valdžios kalbose neįžvelgę noro padėti, žmonės reikalavo sušaukti neeilinį savivaldybės tarybos posėdį, pasirašė rezoliuciją ir grasina protesto akcijomis.
Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro salė vos talpino susirinkusius ūkininkus ir kitus žemės savininkus. Žmones suvienijo noras išsiaiškinti, kodėl taip staiga kai kuriems 2 ar 3 kartus pakilo žemės mokestis. Jurbarko ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas nuomonės nekeitė – rajonas bene labiausiai šalyje nukentėjo nuo sausros, tačiau nei rajono vadovai, nei dalis savivaldybės tarybos narių neįvertino stichijos padarytų nuostolių ir ūkininkų padėties.
Savivaldybės taryba dukart svarstė žemės mokesčio lengvatos klausimą, tačiau R. Jovarausko įsitikinimu, abu kartus prapylė pro šalį. Rajono ūkininkų sąjungos vadovas mano, kaip kitaip ir negalėjo būti, nes valdžia su ūkininkais nesikalbėjo. R. Jovarauskas ne pirmą kartą tvirtina, kad su Ūkininkų sąjunga rimtos diskusijos dėl lengvatos nebuvo, ir panašu, kad jos apskritai mėginta išvengti, nes net nebuvo pranešta, kad rajono taryba rugpjūčio mėnesį patvirtintą mokesčio lengvatą rugsėjį ketina keisti.
Pasak R. Jovarausko, nors žemės mokesčio lengvatą taryba svarstė dviejuose posėdžiuose, į Ūkininkų sąjungos pasiūlymą nebuvo įsiklausyta. „Mes siūlėme lengvatą suteikti ūkininkams, kurie tikrai dirba žemę ir patyrė nuostolių pernai dėl liūčių, šiemet – dėl sausros. Ūkininkus, kurie deklaruoja pajamas iš žemės ūkio, tikrai galima atskirti, nežinau, kodėl savivaldybė pabijojo tokio, sakyčiau, nesudėtingo darbo“, – sakė R. Jovarauskas.
Rugsėjį savivaldybės tarybos sprendimu 50 proc. žemės mokesčio lengvata buvo suteikta PVM mokantiems ūkininkams, spalį sprendimas pakeistas ir iki 15 proc. sumažinta lengvata numatyta visiems žemės savininkams.
Nors lengvata, kurią ūkininkai prilygino pašalpai, buvo suteikta, nuo 1,5 pernai iki 1,15 sumažintas ir tarifas, iškilusi žemės vertė sprendimus sumažinti žemės mokestį pavertė niekiniais. Savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius tikino, kad planuojant žemės mokestį buvo remtasi Registrų centro rekomendacijomis ir tikėtasi, kad žemės vertė gali kilti apie 20 proc.
Į susitikimą su ūkininkais ir kitais žemės savininkais atėjo Klaipėdos apskr. valstybinės mokesčių inspekcijos Jurbarko padalinio vadovas Saulius Povilius, rajono meras S. Mockevičius, vicemeras Saulius Lapėnas, tačiau kviesti Registro centro atstovai neatvyko. Iš pasirodžiusiųjų ūkininkai reikalavo konkretumo. Žmonės norėjo žinoti, ką gali ir ko imsis savivaldybė. Saldžiu tonu kalbos neglaistę ūkininkai politikams ir valdininkams daugžodžiauti neleido. Pasak susirinkusiųjų, jiems neįdomi mero brukama informacija apie aplinkinėse savivaldybėse nustatytą žemės mokesčio tarifą ar lengvatą – svarbu, kaip bus pasielgta Jurbarke. Ūkininkai nenorėjo girdėti ir moralizavimui prilygintų mero ir vicemero pasvarstymų apie būtinas lėšas Jurbarko ligoninei, švietimo, kultūros, socialinių darbuotojų atlyginimus.
„Esame socialiai atsakingi. Mes sumokame visus mums nustatytus mokesčius“, – sakė Jurbarko ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Jovarauskas. Jo įsitikinimu, taip priešinti žmonių negalima, o ūkininkai neprivalo gelbėti rajoną nuo visų problemų. „Kalbame apie žemės mokestį už mūsų nuosavą žemę, todėl kitų mokesčių čia painioti nereikia“, – mano R. Jovarauskas.
Ūkininkai reikalavo kuo skubiau sukviesti neeilinį savivaldybės tarybos posėdį ir svarstyti žemės mokesčio klausimą iš naujo, nors jo mokėjimo terminas baigsis jau kitą savaitę, lapkričio 15 d. Supratę, kad rajono vadovai to daryti nelinkę, ūkininkai pasirašė rezoliuciją ir reikalauja „atstatyti 2018 metų žemės mokesčio sumą, kad būtų ne didesnė nei 2017 metais, ir, atsižvelgiant į faktą, kad 2017 ir 2018 metais Jurbarko rajone buvo paskelbta ekstremali situacija dėl nepalankių hidrometeorologinių reiškinių žemės ūkyje, šiai sumai taikyti 50 proc. lengvatą“.
Ūkininkai reikalauja „2019 metais nustatyti tokį taikytiną žemės mokesčio tarifą, kad mokama žemės mokesčio suma nebūtų ženkliai didesnė nei 2017 metais“, o nuo surenkamos žemės mokesčio sumos 25 proc. lėšų būtų skiriami rajoninių kelių ir melioracijos įrenginių remontui ir priežiūrai. Žmonės atvirai sakė, kad neatsižvelgus į reikalavimus pradės protesto akcijas.
Iniciatyvos surengti neeilinį savivaldybės tarybos posėdį ėmėsi susirinkime dalyvavę tarybos nariai. Lapkričio 8 d. į pasitarimą dėl kilusių problemų politikus sukvietęs meras S. Mockevičius informavo, kad yra parengtas tarybos sprendimo projektas ir siūloma suteikti 50 proc. žemės mokesčio lengvatą, tačiau tarybos nariai turėtų apsispręsti, ar reikia neeilinio posėdžio. Pasak S. Mockevičiaus, skubos dabar nėra, nes jei ir būtų galimybė perskaičiuoti žemės mokestį pagal didesnę lengvatą, tai, geriausiu atveju, būtų padaryta gruodžio mėnesį. S. Mockevičius teigė aptaręs tokią galimybę su mokesčių inspekcija, o penktadienį šia tema kalbėjosi su savivaldybių merais Savivaldybių asociacijos posėdyje.
Žemės mokesčio lengvatą peržiūrėti lapkričio 29 d. vyksiančiame rajono tarybos posėdyje siūlė tik valdančiuosius palaikantys tarybos nariai. Visi kiti pasisakė už neeilinį tarybos posėdį, kuris kviečiamas ateinantį ketvirtadienį. Jame ir paaiškės, kas ir ką suskaičiavo, kokia žemės mokesčio lengvata bus pritaikyta, kaip politikai įvertins ūkininkų pasirašytą rezoliuciją. Panašu, kad net ir apsisprendus dėl didesnės lengvatos, diskusijų dar bus – svarbu, kad į jas įsiklausytų visos pusės.
Jolita Pileckienė
kodėl visi žiūri į pajamas? pajamų gali nemažai gauti, bet kai paskaičiuoji kiek atgal sudedi į žemę( sėkla, trąšos , kuras ir t.t.) ,lieka ne kažkiek. reikia mokesčius ne nuo pajamų, o nuo pelno skaičiuoti.taip suvedus galus , pažiūrėsi , kad į minusą dirbi. tokia jau matematika.