Praėjusios savaitės pabaigoje Jurbarko apylinkių gyventojų dėmesį patraukė neįprastas dangaus reiškinys – beveik taisyklingo apskritimo formos debesis. Jo nuotraukomis orų entuziastai netruko pasidalyti socialiniuose tinkluose.
Liepos 25 dieną, apie 14 valandą, užfiksuotas debesis sudomino ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistą Gytį Valaiką. Pasak jo, toks vaizdas yra itin retas ne tik Lietuvoje.
Meteorologo teigimu, reiškinys primena vadinamąjį tuščiavidurį debesį, angliškai vadinamą „fallstreak hole“, o lotyniškai – „cavum“. Vis dėlto Jurbarko apylinkėse pastebėtas debesis nuo įprastos šio reiškinio formos skyrėsi.
Paprastai „cavum“ atrodo kaip apvali giedro dangaus skylė vientisame debesų sluoksnyje. Šįkart buvo matomas priešingas vaizdas – taisyklingos apskritimo formos debesis giedrame danguje.
Specialisto teigimu, tokį reiškinį galėjo suformuoti praskridęs lėktuvas. „Cavum“ debesys gali atsirasti orlaiviui kylant arba leidžiantis ir perskrodžiant stabilų debesų sluoksnį. Tuomet debesyje esantys vandens lašeliai virsta ledo kristalais, o sluoksnyje susiformuoja apskrita ertmė.
Jos centre kurį laiką gali būti matomi krintantys ledo kristalai, vadinami virga, arba plunksninių debesų dariniai. G. Valaika neatmeta galimybės, kad Jurbarke užfiksuota ertmė jau buvo spėjusi užsitraukti, todėl danguje liko matomas tik apvalus debesies darinys.
Vis dėlto tiksliai nustatyti, kaip susiformavo šis neįprastas debesis, sudėtinga. Galėjo būti, kad toje vietoje praskrido lėktuvas ar karinis naikintuvas, tačiau vienareikšmio paaiškinimo kol kas nėra.
Panašus reiškinys Lietuvoje buvo užfiksuotas 2024 metų balandžio 27 dieną Kauno apylinkėse. Tuomet debesų sluoksnyje buvo matoma įprastesnė „cavum“ forma – taisyklinga apskrita giedro dangaus skylė.
is lektuvu chimtreilus pila