Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą, surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje du Lenkijos piliečiai kaltinami svetimo turto vagystėmis bei turto sunaikinimu ar sugadinimu.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorai. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.
Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamieji, veikdami bendrai, grobė svetimą turtą. Manoma, kad nuo šių metų vasario iki kovo vyrai įvairiuose Lietuvos miestuose, įsibrovę į automobilių plovyklų pinigų saugyklas, vogė jose buvusius pinigus. Nustatyta, kad kaltinamieji į monetų surinkimo terminalus patekdavo panaudodami metalo kirpimo žirkles bei laužtuvus.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo identifikuoti keturi vagysčių ir turto sugadinimo epizodai Kuršėnuose, Ukmergėje, Jurbarke, Vilkaviškyje. Buvo pasikėsinta apvogti ir vieną plovyklą, esančią Šiauliuose.
Įtariama, kad kaltinamiesiems išlaužus savitarnų plovyklose esančius įrenginius Vilkaviškyje buvo pagrobti 5 tūkst. 900 eurų, Jurbarke – 2 tūkst. 156 eurai, Ukmergėje – 3 tūkst. 593 eurai, o Kuršėnuose – 33 eurai.
Lenkijos piliečiai kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir 187 str. 1 d., 178 str. 3 d. bei 187 str. 3 d. (2 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d.
Baudžiamasis kodeksas už svetimo turto vagystę numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
„Kartais asmenys vogdami, ypač įsibrovimo metu, sunaikina ar sugadina žymiai daugiau turto, nei jo pagrobia. Todėl atitinkamai ir baudžiamoji atsakomybė už tokią veiką yra griežtesnė. Šiuo atveju, sugadinto turto vertė viršija 15 tūkst. eurų. Kaltinamiesiems taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi būdami laisvėje ir suvokdami gresiančios bausmės neišvengiamumą, asmenys gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo“, – teigia kaltinamąjį aktą byloje surašęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
