Rajone užregistruotas antras ŽIV nešiotojas

Rajone užregistruotas antras ŽIV nešiotojas (0)

2014-04-22

Pasaulį šiurpinančios ligos braunasi į provinciją, kur žmonės vis dar tiki gyvenantys saugioje aplinkoje. Pernai Lietuvoje užregistruoti 177 nauji ŽIV infekuoti asmenys. Nors dauguma jų gyvena didžiuosiuose šalies miestuose, infekcija jau pasiekė ir rajonus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pernai Jurbarke užregistravo antrąjį žmogaus imunodeficito viruso nešiotoją. Pirmoji ŽIV infekuota jauna moteris Jurbarke išaiškinta prieš penkerius metus. Ji buvo grįžusi iš užsienio, laukėsi kūdikio ir dėl nėštumo konsultavosi Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centre.
Pernai ŽIV nustatytas Jurbarke gyvenančiam vyrui. „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre pernai užregistruotas ŽIV nešiotojas – mieste gyvenantis bedarbis. Jokių kitų žinių apie šį žmogų neturime – Lietuvoje veikia Pacientų apsaugos įstatymas“, – tvirtina Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Valiokienė.
Nors oficialiais duomenimis Jurbarko rajone užregistruoti du ŽIV nešiotojai, A. Valiokienės manymu, statistika gali būti netiksli. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras registruoja duomenis pagal diagnozės nustatymo vietą, tačiau infekuotųjų migracijos neseka. „Kasmet iš kalėjimų į rajoną sugrįžta kelios dešimtys bausmę atlikusių žmonių. Ne visada jie lankosi pas gydytojus, todėl niekas nežino, kuo jie serga“, – įsitikinusi A. Valiokienė.
Iš viso Lietuvoje užregistruoti 2237 ŽIV atvejai, iš jų 375 asmenims buvo diagnozuota paskutinė ligos stadija – AIDS. Trečdalis jų jau mirė. Pernai ŽIV nustatytas penkiems Tauragės apskrities gyventojams.
Nors diagnozė skamba grėsmingai, Tauragės visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė A. Valiokienė tvirtina, kad infekuotieji ŽIV visuomenei pavojaus nekelia.
„Viskas priklauso nuo to, kokį gyvenimo būdą jie veda, tačiau dorai gyvenantiems, tvirtų moralinių pažiūrų žmonėms pavojaus užsikrėsti ŽIV tikrai nėra. Sukėlėjas perduodamas per lytinius santykius ir per kraują – į veną leidžiantis narkotikus. Sukėlėją per kraują ir gimdydama motina gali perduoti naujagimiui. Sveikinantis, čiaudint, baseine ar tualete šia liga neapkrėsi. Neperneša šios ligos ir kraujasiurbiai vabzdžiai“, – tvirtina vyriausioji specialistė.
Pernai beveik pusė iš 44 asmenų, kuriems diagnozuota paskutinė ligos stadija – AIDS, buvo narkomanai.
Didžioji dalis žmonių ilgai nepastebi jokių užsikrėtimo ŽIV reiškinių, tik kartais atsiranda šiek tiek į gripą panašių požymių, tačiau net ir į vieną–dvi savaites trunkantį nedidelį karščiavimą niekas nekreipia dėmesio. Kol imunitetas stiprus, žmogus dažniausiai ir nesužino, kad turi mirtį lemiantį virusą – tai gali trukti net iki dešimties metų. Laiku neskyrus specifinio priešvirusinio gydymo ŽIV liga baigiasi mirtimi – organizmui neįstengiant atsispirti ligų sukėlėjams, žmogus suserga plaučių uždegimu, meningitu, tam tikros rūšies vėžiu ir ypač dažnai – tuberkulioze.
ŽIV valstybei yra didžiulė našta. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai šios ligos gydymui skirta 5,7 mln. Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Vieno infekuotojo gydymui per metus reikia net 27 tūkst. Lt. Blogiausia, kad priešvirusiniai vaistai ŽIV nenaikina, tik pristabdo sukėlėjo dauginimąsi.

„ŠVIESOS“ inform.



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook