Seime prisiminta viešnagė „Dainiuose“

Seime prisiminta viešnagė „Dainiuose“ (1)

2014-04-09

D. Bartkienės nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo 25 d. UAB „Dainiai“ įvykęs konfliktas tarp savivaldybės tarybos nario Gintario Stoškaus ir į Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamąjį posėdį jo neįleidusio bendrovės direktoriaus Kasparo Jurevičiaus praėjusią savaitę sulaukė atgarsio Seime. Etikos ir procedūrų komisijos nariai svarstė, ar deramai pasielgė Kaimo reikalų komitetas, surengdamas posėdį privačioje teritorijoje ir suteikdamas teisę jos šeimininkui neįleisti nepatinkančių asmenų.

„Dink. Čia mano privati teritorija ir prašau čia nesimaišyti. Kai nešmeišit, kai neniekinsit, tada galėsit ateiti“, – tokiais žodžiais  K. Jurevičius pasitiko  į Kaimo reikalų komiteto posėdį bendrovėje atvykusį rajono verslininkų organizacijos pirmininką G. Stoškų.
„Nesibarkit“, – ramino vyrus komiteto posėdžiui vadovavęs Seimo narys Bronius Pauža, bet priešintis įmonės savininko valiai ir jis nedrįso – nepasakė, kad atvirame Seimo komiteto posėdyje gali dalyvauti visi pageidaujantieji.
Dėl šio incidento ir posėdyje nuskambėjusių Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus pasisakymų apie tai, kad „prieš smarvę kovojantys veikėjai yra infiltruoti  į mūsų visuomenę sugriauti žemės ūkį“, G. Stoškus kreipėsi į Seimo pirmininką Vydą Gedvilą.
Tačiau viena iš diplomuotų magistrių, didžiulę vadybinio darbo patirtį su užsienio partneriais dirbančiose įmonėse turinti ir laisvai angliškai kalbanti pretendentė tikina net nebuvusi pakviesta į pokalbį ir negavusi jokio savivaldybės atsakymo į savo prašymą, todėl negalinti suprasti, kaip vyko atranka ir kodėl savivaldybės vadovai pasirinko ne tik menkesnio išsilavinimo, bet ir darbo įgūdžius per vaiko auginimo atostogas primiršusią specialistę.
Savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, kad sekretore referente priimta dirbti J. Matulienė 2005 metais Žemės ūkio universitete įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o prieš užimdama pareigas savivaldybėje dirbo Jurbarko kultūros centre buhaltere kasininke. Tai nėra visiškai tikslu, nes pastaruosius pusantrų metų J. Matulienė buvo motinystės atostogose ir jos vis dar nėra pasibaigusios. Darbo kodeksas leidžia antrus metus vaikelį auginantiems tėvams pradėti dirbti – nusprendę nutraukti tėvystės atostogas jie praranda tik „Sodros“ išmokas, tačiau išsaugo prieš tėvystę turėtą darbo vietą.
J. Matulienė pasinaudojo įstatymo jai suteikta galimybe – įsidarbindama savivaldybės administracijoje nepateikė prašymo atleisti ją iš Jurbarko kultūros centro. Šios įstaigos darbuotojai svarsto, ar tik jauna moteris neabejoja savo jėgomis ir nelaiko turėtos darbo vietos kaip atsarginio varianto. „Mums būtų ramiau, jei žinotume Jolitos apsisprendimą. Esame patenkinti ją pavaduojančia darbuotoja ir būtų gaila, jei tektų ją atleisti“, – sakė Jurbarko kultūros centro direktorė Jūratė Mosunovienė.
Pati J. Matulienė tikino neskubanti apsispręsti, nes savivaldybės juristai jai paaiškino, kad įstatymas leidžia išlaikyti darbo vietą, kol vaikui sueis dveji metai. Gal naujoji sekretorė referentė nėra tikra savo sugebėjimais ir nepasisekus po bandomojo laikotarpio planuoja grįžti į kultūros centrą? „Negalvoju, ar ten grįšiu. Neturiu jokių slaptų minčių“, – neryžtingai teisinosi moteris.
J. Matulienė tvirtina buvusi dukart pakviesta į pokalbį, bet kokios jos savybės ir kokia patirtis padėjo sėkmingai pereiti atranką – neįsivaizduojanti. „Jiems geriau matyti“, – nedrąsiai tikino moteris.
Su sekretorės darbu ji buvo susidūrusi tik dirbdama VST, kur laikinai pavaduodavo sekretorę ir buvo įvaldžiusi panašias į savivaldybės naudojamas kompiuterines programas.
Moteris net neužsiminė, kad per atranką būtų tikrintas užsienio kalbų mokėjimo lygis. Paklausta, kokiomis užsienio kalbomis šneka, paminėjo rusų. „Rusų tvirtai moku. Vokiečių mokiausi mokykloje“, – savo kalbų žinias apibūdino J. Matulienė, vėliau prisiminusi, kad šnekamąja vokiečių kalba tikriausiai galėtų susikalbėti, nes jaunystėje vokiečių šeimoje „dirbo su vaikučiais“.
Tai gal, kaip dabar šnabždamasi savivaldybės koridoriuose, Jolitai darbą padėjo gauti jos draugė – buvusi sekretorė referentė, o dabar Kultūros skyriaus vedėja G. Vilkelienė?
„Ne, nepadėjo. Nemanau, kad padėjo“, – į vienintelį klausimą tikrai užtikrintai ir ryžtingai atsakė J. Matulienė, vis dėlto nedrįsusi paneigti, kad su G. Vilkeliene seniai bendrauja.
Įtikinamai paaiškinti, kodėl naujajai darbuotojai buvo sumažinti didžiuliai reikalavimai, negalėjo ir savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas. Pasak jo, atranka buvo surengta tam, kad galima būtų rasti geriausiai visus reikalavimus atitinkančią kandidatę.
Direktorius tvirtino, kad rinkosi ne tik jis. Pirmąją atranką vykdė Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Danutė Matelienė. „Ji kilstelėjo kartelę, o paskui mes žiūrėjome. Tai yra atsakingos pareigos, todėl susirinkome šiek tiek informacijos apie žmones, tai irgi atėmė nemažai laiko. Ne visas į pokalbius pakvietėme, – matėme, kad kai kurios visiškai neturi tokiam darbui reikalingos patirties. Užsiauginti specialistą galima, tačiau tai ilgai užtrunka, todėl tokios minties ir atsisakėme. Keisčiausia, kad nė viena iš prašymus pateikusių moterų neskambino ir neklausė, kaip buvo įvertinta“, – stebėjosi P. Vainauskas.
Savivaldybės administracijos direktorius negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo tikrinamos užsienio kalbų žinios, nežinojo, ir kokia užsienio kalba gali bendrauti naujoji darbuotoja. Tik atsivertęs gyvenimo aprašymą informavo, kad J. Matulienė anglų kalbą moka A lygiu, o vokiečių – B lygiu.  Paklaustas, ar yra tai patvirtinantys dokumentai, direktorius pyktelėjo: „Mes tikime tuo, kas parašyta.“
P. Vainauskas piktinosi, kad įsidarbinti pageidaujantys žmonės dažniausiai nori, jog su jais dirbtų, o savivaldybėje reikia žmogaus, kuris savarankiškai atliktų darbą, išdėstytą pareiginėje instrukcijoje. „Mums reikia žmogaus, kad mums dirbtų. Ir nereikia žiūrėti, kas jis – bakalauras, magistras, profesorius ar turintis 20 metų patirtį. Mano vietoje darytumėte tą patį“, – tvirtino P. Vainauskas.
Savivaldybės administracijoje įprasta, kad po kiekvieno konkurso ar atrankos, kuri dažniausiai net neskelbiama, akis graužia apkalbų dūmai. Blogiausia, kad tvirtindami, jog turi teisę pasirinkti su kuo dirbti, rajono vadovai net nesistengia išsklaidyti žmonėms kilusių abejonių. Nuosavoje įmonėje gal ir galėtų taip elgtis, bet ir administracijos direktoriui, ir sekretorei referentei algą moka mokesčių mokėtojai. O jie tikriausiai norėtų, kad savivaldybėje dirbtų ne ištikimiausi valdžiai, o geriausi ir labiausiai patyrę specialistai.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook