Srutomis laistomi laukai skleidžia žudančią smarvę

Srutomis laistomi laukai skleidžia žudančią smarvę (5)

2014-06-15

Vos atšyla miestą ir aplinkinius kaimus užplūsta kiaulių srutų dvokas. Šiemet smarvė Jurbarką pirmą kartą pasiekė dar kovą, o šią savaitę nuo kiaulių komplekso sklindantis kvapelis tiesiog vimdė. Smarvės nepakenčiantys žmonės jau senokai vieni kitų klausinėja, ar ilgai dar turės aukoti savo sveikatą dėl pelno siekiančios UAB „Dainiai“ savininkų gerovės.

Daugybės žmonių skundų pirmadienį ir antradienį išklausęs Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus ieškoti smarvės šaltinio į Dainių apylinkes išsiruošė trečiadienį. Greta Gedžių kiaulių fermos maždaug 14 val. pastebėjo kukurūzų lauką srutomis laistantį traktorių. Srutos liejosi kaip vanduo, todėl lauke tekšojo balos.
„Pamatęs, kokiais kiekiais srutų laistomi kukurūzai, paskambinau rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovui. Netrukus į lauką atvažiavo inspektorius Arnoldas Pocius ir „Agrowill Jurbarkai“ bendrovės vadovas. Man iš karto buvo pasakyta, kad laistyti pasėlius leidžiama, todėl bendrovė jokio pažeidimo nepadarė“, – sakė savivaldybės tarybos narys G. Stoškus.
Pastebėję sujudimą pareikšti pasipiktinimo atvyko ir keletas Jurbarkų gyventojų. „Žmonės klausė, kas čia darosi, kad nėra kuo kvėpuoti, skundėsi, kad smarvė kenkia jų sveikatai“, – sakė G. Stoškus.
Atidžiai išstudijavęs pernai Aplinkos ministerijos UAB „Dainiai“ išduotą Gedžių kiaulių fermų Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimą, G. Stoškus rado ne vieną vietą, kur, politiko nuomone, aplinkosaugininkai galėjo fiksuoti pažeidimą. UAB „Dainiai“ naudojo nesandarią techniką, nes srutomis buvo laistomas ne tik laukas, jų teko ir keliui, traktorininkas nesilaikė nurodymo nepilti srutų galulaukėse, tačiau svarbiausia, kad laukas srutomis buvo laistomas per karščius ir vėjui pučiant Gedžių kaimo, o tuo pačiu ir miesto link.
Trečiadienį pastebėta, kad srutos į laukus vežamos ne tik iš Gedžių fermų. Į pievas už Dainių miško srutos buvo vežamos ir iš „Dainių“ kiaulių fermų. Kai taip intensyviai laistomi laukai, būtų kleista, jei miesto neužplūstų smarvė.
Trečiadienio rytą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys patvirtino, kad kukurūzų lauke pažeidimų nebuvo padaryta, tačiau ketvirtadienį patikslino, kad vyksta tyrimas. „Kol jis nebaigtas, negaliu komentuoti. Kiek užtruks, nežinau: būna, kad dvi dienas, o kartais – ir mėnesį. Nesame politikai, nežadame, kad už trijų dienų gyvenimas pagerės“, – šmaikštavo A. Šašys.
Kol agentūros darbuotojai pokštauja ir svarsto, ar per karščius laistant srutomis laukus buvo padaryta pažeidimų, pievos ir toliau laistomos. Kiek laiko smirdės – sunku nuspėti. Gedžių fermų Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime nurodyta, kad per metus fermose susidaro beveik 12 tūkst. kub. m skysto mėšlo. Rezervuarų talpa – 4,2 tūkst. kub. m, jiems ištuštinti reikia dviejų savaičių, jei kasdien dirbant dviem pamainom į laukus būtų išvežama po 350–400 kub. m skysto mėšlo.)
Gedžių fermose auginama 6,7 tūkst. kiaulių ir paršelių iki 3 mėnesių, „Dainių“ fermose – tikriausiai 4–5 kartus daugiau, taigi ir mėšlo bei srutų į aplinkines pievas bei ūkininkų laukus išlaistoma atitinkamai daugiau.
A. Šašys tikina, kad dėl smarvės niekas nesikreipė, o jei ir kreiptųsi – pasiūlytų pasikalbėti su Visuomenės sveikatos centro specialistais. Bet Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vedėja Jolita Lapėnienė taip pat tvirtina niekuo negalinti padėti: stacionarių šaltinių kvapo kontrolė UAB „Dainiai“ fermose jau buvo atlikta du kartus – kiek besiskųstume, nauji tyrimai nebus inicijuojami tol, kol nepasikeis bendrovės ūkinės veiklos sąlygos.
Sveikatos apsaugos ministerijos Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vyriausioji specialistė Veslava Golnis pripažįsta, kad problema greičiausiai slypi Mėšlo ir srutų tvarkymą reglamentuojančiame dokumente. „Tyrimai nieko nepadės, jei nepašalinsime taršos šaltinio“, – sakė ministerijos atstovė. V. Golnis mano, kad reikėtų tirti ne kvapo koncentraciją, o cheminių medžiagų kiekį ore – juk kaip bebūtų nemalonu kęsti smarvę, svarbiausia, kad tas kvapas nekenktų sveikatai.
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė paaiškino, kad dėl patalpų ir mėginių cheminėms medžiagoms ištirti paėmimo reikia kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, o aplinkos orą tiria aplinkos apsaugos institucijos.
Pasirodo, amoniako koncentracija ore šiemet jau buvo tiriama – mėginiai paimti balandžio 25 d. Pabandžius išsiaiškinti, kas tuose mėginiuose rasta, Aplinkos apsaugos agentūros Operatyvinių matavimų skyriaus vedėjas Rokas Kimbaras nustebo: „Ar Jurbarke vėl smirdi?“
Įspėjęs, kad „amoniako koncentracija ore nėra visiškai tas pats, kas kvapas“, R. Kimbaras pasiūlė kreiptis į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento direktorių Vytautą Krušinską. Direktorius pažadėjo surasti tyrimų rezultatus, tačiau po valandos jau buvo Raseiniuose ir patarė paskambinti Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausiajam specialistui Rimantui Beinaravičiui. Išgirdęs klausimą, R. Beinaravičius prisipažino net neįsivaizduojantis, kur tyrimo duomenų ieškoti...
Kai pagaliau buvo atsiųsti tyrimo rezultatus patvirtinantys protokolai, paaiškėjo, kad amoniako koncentracija ore neviršijo leistinų normų.
Tačiau argi nekeista, kad atliktais matavimais visiškai nesidomi vietiniai aplinkosaugininkai – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojai?
Berods 2011 metais visuomenei reikalaujant jau buvo atlikti ir amoniako, ir kitų ore esančių cheminių medžiagų matavimai, nustatyta, kad greta laistomų laukų paimtuose oro mėginiuose leidžiami kai kurių cheminių elementų kiekiai buvo viršyti daugiau kaip 80 kartų, tačiau rezultatai iškart buvo užginčyti, nes tyrimus atliko neatestuota laboratorija.
Paradoksas: nė viena atestuota laboratorija iki šiol nėra nustačiusi miestą kankinančio dvoko priežasčių, nors net mažiems vaikams Jurbarke aišku, kas ir iš kur smirdi. Matyt, ponai iš ministerijų ir agentūrų savo užpakalius pakrutintų tik tuomet, jei būtų priversti bent vieną vasarą pagyventi smarvės kamuojamame Jurbarke.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook