Šulinių vandeniu labiausiai rūpinasi specialistai

Šulinių vandeniu labiausiai rūpinasi specialistai (0)

2014-08-11

Smagu atsigaivinti šaltu šulinio vandeniu, tačiau jame neretai slypi pavojų žmogaus sveikatai. Kad šachtinių šulinių vanduo yra užterštas, rodo ir kasmet Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų atliekami planiniai šachtinių šulinių vandens tyrimai. Vanduo į šulinius suteka iš gruntinių ir paviršinių šaltinių, todėl jį labiausiai veikia aplinkos tarša.

Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis specialistas-maisto produktų inspektorius Antanas Elzbergas konstatuoja, kad šulinių vandens tyrimų rezultatai kasmet prastėja.
„Jurbarko rajonas yra priskiriamas  pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007-2015 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu, zonai. Vadovaujantis šiuo nutarimu nemokamai tiriamas gyventojų šachtinių šulinių vanduo. Paėmus mėginius nustatoma vandens, kurį gyventojai geria ir naudoja maistui gaminti, mikrobiologinė ir cheminė tarša“, – pasakojo A. Elzbergas.
Pasak Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialisto A. Elzbergo, šachtinių šulinių, kurių vandenį žmonės vartoja, rajone mažėja. Dauguma gyventojų vartoja vandentiekio vandenį arba prie namų įsirengia giluminius gręžinius – jų vanduo žymiai saugesnis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tiria ne visus, bet kasmet tik po keliolika šulinių įvairiose rajono seniūnijose. Kadangi tyrimai nemokami – jie finansuojami iš valstybės biudžeto – pirmenybė teikiama tikslinėms grupėms: tiriamas vanduo tų šulinių, kurį vartoja daugiavaikės, socialiai remiamos šeimos.
„Vykdant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymą šiemet tyrėme 14 šachtinių šulinių vandenį. Mėginiai buvo imami iš Jurbarko miesto bei Raudonės, Veliuonos, Šimkaičių seniūnijų gyventojų šulinių. Sąrašą deriname su seniūnijų socialiniais darbuotojais. Deja, reikia pasakyti, kad ne tik šiemet, bet jau eilę metų tyrimų rezultatai džiaugsmo nekelia – daugumos tiriamų šulinių vanduo yra užterštas“, – sakė maisto produktų inspektorius A. Elzbergas.
Inspektoriaus pateiktais duomenimis, 2013 m. ištyrus 14 šulinių vandenį didesnė negu leidžia higienos norma mikrobiologinė tarša nustatyta 11, cheminė – 6 šulinių vandenyje. Šiemet iš tiek pat tirtų šulinių 8 nustatyta normą viršijanti mikrobiologinė tarša.
„Pasidžiaugti galime nebent tuo, kad šiemet tirtų šulinių vandenyje neaptikta cheminių analičių, viršijančių nustatytą normą, tačiau daugiau kaip pusės tirtų šulinių vanduo užterštas mikrobiologiškai. Jų vanduo neatitinka higienos normos „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir tokį vandenį vartojant gali būti rimtų sveikatos sutrikimų“, – sakė A. Elzbergas.
Tiriant šachtinių šulinių geriamąjį vandenį, pasak maisto produktų inspektoriaus, kasmet nustatomi tie patys mikrobiologiniai ir cheminiai teršalai. Dažniausiai randama žarninių enterokokų, lūžinių klostridijų, žarninių lazdelių. Tai infekcinių ligų – vidurių šiltinės, dizenterijos, salmoneliozės ir kt. sukėlėjai. Nustačius šių teršalų, tokio vandens gerti negalima – būtina jį virinti. Tačiau nuo užteršimo nitratais ir nitritais nepadės nė virinimas – atvirkščiai – verdant vanduo garuoja ir teršalų koncentracija jame didėja.
„Svarbiausia yra nustatyti ir pašalinti taršos šaltinius, ir užterštų šulinių naudotojams mes rekomenduojame tai daryti. Beje, atvykus imti mėginių, daugeliu atvejų jau galima atspėti vandens kokybę. Jeigu šulinys neuždengtas, aplink jį netvarkinga, tikėtina, kad vanduo nebus švarus“, – pastebi A. Elzbergas.
Didžiausią nerimą Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistui kelia tai, kad kai kurie šulinių naudotojai nesidomi tyrimų rezultatais ir nesistengia sutvarkyti šulinio apsaugos zoną, kad vandens kokybė pagerėtų. „Prisimenu vieną kitą atvejį, kai patikrinus pakartotinai padėtis buvo pasikeitusi – gyventojai sutvarkė aplinką, pašalino taršos šaltinius. Tačiau daugiau tokių, kuriems nerūpi nei tvarkytis, nei kokį vandenį jie geria. Privačių šulinių savininkai turėtų būti patys suinteresuoti, kad jų vartojamas geriamasis vanduo būtų saugus ir kokybiškas. Deja, kol kas šachtinių šulinių geriamojo vandens kokybė išlieka didelė problema.“
Bet problema, atrodo, tik maisto produktų specialistams. Dar valstybei, kuri siekdama užtikrinti gyventojams būtino lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimą organizuoja tikslinius geriamojo vandens tyrimus. Vandens tyrimai jo higieninei ir epidemiologinei būklei įvertinti valstybės biudžetui kainuoja tūkstančius. Tačiau tiems, kurių šuliniai tiriami nemokamai, dažniausiai tai nerūpi – tegul valstybė, jeigu jai reikia, už dyka tuos šulinius ir išvalo.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook