Balsavimas

Ar rajone turėtų nelikti paminklų sovietiniams okupantams ir kolaborantams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Savivaldos rinkimų aidas atsirito iki teismo

Savivaldos rinkimų aidas atsirito iki teismo (17)

2016-01-19

Sausio 5 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti byla dėl galimo balsų pirkimo per savivaldos rinkimus praėjusių metų pavasarį. Prabėgus beveik metams kaltinimai įtariant rinkėjų papirkinėjimu, psichine prievarta ir trukdymu realizuoti savo teisę rinkti pareikšti penkiems su Darbo partija siejamiems asmenims.

Įtariama, kad balsai galėjo būti perkami buvusio Darbo partijos kandidato į rajono merus, o po rinkimų vicemeru tapusio Sauliaus Lapėno, tarybos narės Vilmos Venslauskienės ir buvusios kandidatės į tarybos narius Lauros Icikevičienės naudai, kuri po rinkimų Darbo partijos Jurbarko skyriaus kandidatų į savivaldybės tarybą sąraše iš devintos vietos pakilo į penktą. Dabar sąraše ji yra pirmoji, kuri pakeistų Darbo partijos narį rajono taryboje, jei to prireiktų.
Kaltinimai nėra pareikšti Darbo partijos kandidatams, tačiau į teisėsaugos akiratį patekę piliečiai per savivaldybių tarybų rinkimus, ypač pirmąją išankstinio balsavimo dieną, galėjo perlenkti lazdą iš kaimų į Jurbarką pavėžėdami rinkėjus, o už tinkamą balsavimą žadėdami atsilyginti. 2015 m. vasario 27 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime nurodoma, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d. (trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise), kurio metu nustatyta, „kad žmonės galimai buvo vežami balsuoti už Darbo partiją ir reitingų lentelėje turėjo įrašyti skaičius 4 ir 9. Juos vežė minėtais numeriais pažymėtų kandidačių giminaičiai. Už balsavimą Darbo partijos naudai po balsavimo jiems buvo sumokama po 2 eurus“.
Policija tuomet apklausė būrį įtariamųjų, Darbo partijos Jurbarko skyrius su pirmininku Romansu Dragūnavičiumi priešakyje skubiai surengė spaudos konferenciją, kurioje ne tik kratėsi įtarimų dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo, tačiau griežtai pasmerkė policijos pareigūnų veiksmus apklausiant įtariamuosius, darant kratas kai kurių Darbo partijos sąrašo kandidatų namuose.
Netgi buvo išplatintos apklaustųjų pareiškimų dėl netinkamo policininkų elgesio kopijos. Pareigūnai buvo kaltinami, kad gąsdino apklausiamus žmones, o kai kuriuos net ir mušė, grasino. Nors šie pareiškimai, kaip buvo teigiama partinėje spaudos konferencijoje, turėjo pasiekti Generalinę prokuratūrą, jokių atgarsių apie netinkamai dirbusius policininkus niekas nesulaukė. Marijampolės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas paaiškino,  kad „ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso bei kitų teisės aktų normomis. Kiekvienas Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo, gindamas savo pažeistas teises, turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojančią instituciją, šiuo atveju į Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrą“.
Įvykiai išsirutuliojo į ilgą istoriją, apėmusią Vyriausiosios rinkimų komisijos, Administracinio teismo sprendimus ir pačių rajono „darbiečių“ veiksmus sprendžiant, kas turi atstovauti Darbo partijai rajono savivaldybės taryboje. Vyriausioji rinkimų komisija pagal surinktą medžiagą 2015 m. balandžio 8 d. panaikino V. Venslauskienės mandatą, o L. Icikevičienę išbraukė iš kandidatų sąrašo. Tačiau abi politikės kreipėsi į teismą, o šis, nurodęs, kad tokį sprendimą VRK galėjo priimti tik iki kovo 22 d., – galutinių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų patvirtinimo, grąžino mandatą V. Venslauskienei, o L. Icikevičienės pavardė vėl atsirado Darbo partijos kandidatų į Jurbarko r. savivaldybės tarybą sąraše. Teismas sudėliojo įstatymais pagrįstus rinkimų procedūrų terminus ir įvertino Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą, tačiau ikiteisminis tyrimas ir įtarimai, kad šių politikių naudai galėjo būti perkami rinkėjų balsai, niekur nedingo.
Marijampolės apygardos prokuratūros prokuroras Artūras Bartusevičius paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl numatytų atlikti ekspertizių. Be to, prokuroro manymu, buvo tikslinga išskirti dvi atskiras bylas. Viena jų Jurbarko apylinkės teismą pasiekė spalį, kita – praėjusių metų pabaigoje. Tačiau bylą nagrinėjančios teisėjos Jūratės Lukšienės nuomonė buvo kitokia – ji siekė, kad bylos būtų sujungtos.
Pirmajame teismo posėdyje pasirodė visi kaltinamieji ir jų gynėjas. Tarp penkių vyrų yra ir abiejų politikių sutuoktiniai bei artimų giminaičių. Vyrams pareikšti kaltinimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 172 str. 1 d.  Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą kaltinimus pareiškęs prokuroras nurodė, kad kaltinamieji turėjo tikslą paveikti rinkėjus, papirko ir trukdė išreikšti valią, vienas jų naudojo psichinę prievartą.
Nė vienas iš kaltinamųjų su pareikštais kaltinimais nesutiko ir teigė, kad paaiškinimus duos tik po liudytojų apklausos. Nors kaltinamųjų advokatas teismo prašė bylą nagrinėti uždarame posėdyje, didelį visuomenės susidomėjimą kelianti byla slapta nebus. Teisėja J. Lukšienė dėl prokuroro nurodytų aplinkybių nusprendė neviešinti tik su vienu kaltinamuoju siejamos bylos dalies.
Skelbiant kaltinamuosius aktus minimos ne tik sutuoktinius ir giminaičius į rinkiminę kovą įtraukusios politikės. Tarp minimų politikų, kurių naudai kaltinamieji galėjo pirkti balsus, įvardijamas ir buvęs Darbo partijos kandidatas į Jurbarko r. savivaldybės merus S. Lapėnas. Paprašytas įvertinti prasidėjusį teismo procesą, vicemero pareigas užėmęs S. Lapėnas neslėpė nepasitenkinimo.  „Tai klejonės ar kažkokios nesąmonės, kurios neturi absoliučiai jokio pagrindo. Man tokių kaltinimų neteko skaityt, man tokių klausimų niekas neuždavinėjo. Bandymus primesti man čia kažkokias būtas nebūtas nuodėmes ar bandyti sieti su mano vardu vertinu kaip nepadorius bandymus tą dalyką daryti“, – sakė S. Lapėnas.
Buvęs Darbo partijos kandidatas į rajono merus teigė, kad vien tokio klausimo kėlimas atrodo įžeidus, o gavęs teismo šaukimą pabandys pateikti priešieškinį. „Man ta istorijos dalis visai neįdomi, nes aš esu kategoriškai prieš panašias akcijas, idėjas ar bandymus dergti savo oponentus. Gali būti ir oponentų išmislas, buvo tokie pasakymai, kad vieni pirko (rinkėjų balsus, red.pastaba) už du, o kiti realiai prisipirko už tris ir už penkis, – kalbėjo S. Lapėnas. – Neskaičiau tokių dokumentų, komentuoti negaliu, bandymus sieti su mano vardu laikau nekorektiškus ir neetiškus, ir labai gaila, jeigu žiniasklaida bandys tuos dalykus rutulioti toliau.“
Tačiau vien dėl klausimo nemalonę užsitraukusios žiniasklaidos pareiga yra informuoti visuomenę. Vicemero S. Lapėno pavardė dėl galimo rinkėjų balsų pirkimo jo naudai, kaip ir kitų dviejų politikių, buvo paminėta ne tik teisme pateikiant kaltinimus įtariamiesiems, tačiau ir viešuose Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose. Ikiteisminio tyrimo ir pareikštų kaltinimų šeimos nariams nekomentavo „darbietė“ L. Icikevičienė, likusi partijos kandidatų į rajono tarybą sąraše, o  mandatą gavusi V. Venslauskienė telefonu neatsiliepė. Tačiau politikai savo nuomonę dar galės pareikšti – teismo procesas tik prasideda.

Jolita Pileckienė



« Atgal



Video rekomendacijos:

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook