80 proc. „Juodojo penktadienio“ pirkinių yra išmetami panaudot...

80 proc. „Juodojo penktadienio“ pirkinių yra išmetami panaudoti vos vieną kartą arba visiškai nauji (0)

2021-11-24

Didžiosioms žiemos šventėms besiruošiantys gyventojai vis dažniau užsuka į fizines ir elektronines parduotuves, ir prekeivius tai skatina išsitraukti „Juodojo penktadienio“ nuolaidų kozirių. Galimybė reikiamų daiktų įsigyti pigiau savaime nėra blogai, tačiau organizacijos „Green Alliance“ tyrimas rodo, kad 80 proc. „Juodojo penktadienio“ pirkinių yra išmetami panaudoti vos vieną kartą arba visiškai nauji. Progos pasinaudoti išaugusiu gyventojų noru pirkti ieško ir sukčiai.

„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė sako, kad gyventojams perkant daugiau ir ieškant pigiau, tuo nevengia pasinaudoti sukčiai, sukurdami netikras e. parduotuves, į kurias patiklius pirkėjus vilioja itin patraukliomis kainomis.

Nepaisant šiais metais įsigaliojusios griežtesnės mokėjimų kortelėmis internetu autorizavimo tvarkos, sukčiai vis tiek išlieka aktyvūs ir ieško būdų, kaip išvilioti pirkėjų pinigus. „Swedbank“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį ginčytinų operacijų kortelėmis skaičius viršijo 2,1 tūkst., o neautorizuotų operacijų kortelėmis buvo fiksuota apie 1,1 tūkst.

Kaip atpažinti netikrą e. parduotuvę

Kelias į fiktyvias e. parduotuves paprastai veda iš socialinių tinklų, kuriuose žmonės praleidžia vis daugiau savo laiko. Čia sukčių parduotuvės vilioja rėkiančiomis reklamomis su informacija apie milžiniškas žinomų prekės ženklų ir gamintojų nuolaidas. Dažnai dėmesį prikaustančią kainą lydi ir psichologinis spaudimas įsigyti prekę kuo greičiau, nes toks pasiūlymas galioja itin trumpą laiką arba prekių liko vos keli vienetai.

„Jei prabangaus prekės ženklo produktas siūlomas už neįtikėtinai mažą kainą, tai yra pirmas rimtas signalas, kad patekote į fiktyvią e. parduotuvę. Norint neapsigauti, taip pat būtinai patikite, ar nurodomas bendrovės adresas ir kontaktai, ar pirkėjams yra galimybė palikti atsiliepimus, ar aprašyta prekių grąžinimo tvarka.

Be to, fiktyvios parduotuvės paprastai sukuriamos trumpam laikotarpiui ir jos nuolat migruoja, tad apie jas greičiausiai nepavyks rasti jokių istorinių įrašų internete, nebus ir pirkėjų atsiliepimų. Dėl to ir svetainės domenas arba adresas taip pat bus naudojamas trumpą laiką. Domeno naudojimo laiką galima patikrinti svetainėje whois.net, ir jei jis labai trumpas, tai dar vienas ženklas, kad užklydote į sukčių teritoriją“, - sako „Swedbank“ ekspertė.

Kaip per išpardavimus išlaikyti finansų kontrolę

J. Bagdanavičiūtės teigimu, tokių masinių išpardavimų kaip „Juodasis penktadienis“ metu finansus tenka saugoti ne tik nuo sukčių, bet ir nuo savęs. Norėdami pradžiuginti brangius žmones ir palepinti save, dažnas galime prarasti saiko jausmą ir atleisti finansinės kontrolės stabdžius.

Prieš leisdamiesi į pirkinių medžioklę, nustatykime sau aiškią ribą sumai, kurią galime išleisti be didesnio finansinio spaudimo ir žalos einamųjų išlaidų dengimui. Susirašykime pirkinius ir susidėliokime prioritetus, ko reikia mums ar mūsų artimiesiems. Matydami aiškų sąrašą, turėsime mažiau erdvės improvizacijoms, net jei rasime itin gerą pasiūlymą. Juk nuolaidomis pasinaudoti verta ne todėl, kad jos siūlomos daugeliui dalykų, o todėl, kad mums reikalingą daiktą galime įsigyti pigiau.

Dažnai nemokamas pristatymas nebūna nemokamas – norint jį gauti, tenka pasiekti iš anksto nustatytą bendrą pirkinių krepšelio sumą. Todėl kartais naudinga pasvarstyti, ar tikrai verta sumokėti už daiktus, kuriuos perkame vien tam, kad gautume nemokamą pristatymą.

Dažnai žmonės leidžia pinigus pagauti impulso, tarytum pirkinys galėtų juos išgelbėti nuo nerimo, nuobodulio ar nepavykusių darbo ar asmeninių reikalų. Jei jaučiamės kaip tik taip, nesistenkime apdovanoti savęs naujais daiktais, nes iš tiesų jų mums nereikia.

„Jei apsiperkate internetu, prekes virtualiame krepšelyje palikite bent parai, o sugrįžę įvertinkite, ar jos vis dar reikalingos. Fizinėje parduotuvėje taip pat skirkite sau pakankamai laiko apgalvoti pirkinio būtinybę. Paprastai laikas yra geras lakmuso popierėlis, parodantis, ar noras pirkti prekę buvo pagrįstas, ar greičiau spontaniškas.

Nepriklausomai nuo to, ar siekiame atnaujinti interjerą, ar garderobą, stenkimės, kad įsigytos prekės būtų universalių formų ir siluetų, pagamintos iš kokybiškų medžiagų. Brangesnis, tačiau kokybiškesnis daiktas ilgalaikėje perspektyvoje padės sutaupyti, nes nesusidėvės taip greitai, kaip prastesnis, nors ir pigesnis“, - sako „Swedbank: Finansų instituto ekspertė.

„Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad net pusė lietuvių įsigydami reikalingus daiktus nevertina, ar jie buvo pagaminti aplinkai draugišku būdu, kiek juos pagaminusi įmonė skiria dėmesio aplinkosaugos ir socialinėmis iniciatyvoms.

Tvarumo tikslų siekiančios kompanijos jau ne vienerius metus artėjančią juodąją apsipirkimo bangą vertina skeptiškai ir, užuot vilioję nuolaidomis, skelbia „Žaliąjį penktadienį“. Prie šios tvarios iniciatyvos kasmet jungiasi vis daugiau prekybos centrų ir prekės ženklų. Vienas įdomesnių pavyzdžių šį rudenį galėtų būti švedų baldų gamintojo kampanija, žadanti supirkti jų nebenaudojamus baldus ir prikelti juos naujam gyvenimui.

Panašiomis akcijomis vis labiau domisi ir vartotojai. Lietuvoje tvarias prekes ir paslaugas reguliariai renkasi beveik ketvirtadalis (23 proc.) gyventojų.

 ELTA inform.



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook