Balsavimas

Ar rajone turėtų nelikti paminklų sovietiniams okupantams ir kolaborantams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kepsninės ir degusis skystis: kokie pavojai tyko?

Kepsninės ir degusis skystis: kokie pavojai tyko? (0)

2022-06-23

Vasara lepina saulėtais orais, tad, ištaikę progą, skubame kurti kepsnines, o artėjančių Joninių neįsivaizduojame be laužo. Praktika rodo, kad žmonės ne visada su ugnimi elgiasi tinkamai ir dėl to nutinka nelaimių. Todėl gyventojams pagrindines elgesio gamtoje taisykles primena Jurbarko priešgaisirnės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus. 

Pasak vadovo, daugelis nelaimių kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo. Jis primena, kad  kepsninių, šašlykinių, rūkyklų, židinių, kūrenamų kietuoju kuru, negalima kurti arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Dujinius kepimo įrenginius galima naudoti ir arčiau pastato. Laužus leidžiama kūrenti tik tam tikslui numatytose laužavietėse. Patys žmonės savavališkai  negali įsirengti laužavietės (nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai). Laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. „Saugaus atstumo nuo pastatų  laikymasis yra vienas svarbiausių veiksnių, naudojantis  kepsninėmis ir kūrenant laužus.

Negalima kūrenti kepsninių ir šašlykinių  balkonuose, lodžijose, terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija (šašlykinės ar kepsninės gamintojas).

Ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu, kurio jokiu būdu negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko – ją būtina atidžiai perskaityti. Deja, žmonės  degųjį skystį, dažnai neskaitę instrukcijos, tiesiog „iš akies“ ima ir užpila ant malkų ar anglių. Tokiu atveju pagrindinis pavojus tyko, jeigu to skysčio užpilama per daug. Tada staigiai užsidega ir gali „šauti“ vadinamasis liepsnos pliūpsnis. O jo metu gali apdegti ir šalia stovintys žmonės. 

Degiojo skysčio instrukcijose nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais – galima kurti iš karto. Tačiau svarbiausia neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio.

Svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio. Šiemet jau buvo vienas nelaimingas atvejis, kurį sukėlė degusis skystis. Poilsiavietėje prie Kauno marių, Kaišiadorių rajone, šalia kūrenamo laužo sprogo degiojo skysčio butelis ir moteriai nudegino rankas ir nugarą.

Iš asmeninės patirties specialistas pataria – ugnies įdegimo metu šalia ugnies židinio turi būti  kuo mažiau žmonių. Kitaip tariant, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų. Vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys: jų jokiu būdu negalima palikti vienų šalia ugnies šaltinio – besikūrenančios kepsninės ar laužo.

Saugumas taip pat priklauso nuo kepsninių tipo. Uždaro tipo kepsninės yra saugesnės, nes kyla mažesnis pavojus, bet tiek su viena ar kita tam tikra pavojaus rizika išlieka.

Jeigu kilo gaisras, pirmiausia ugnį bandyti gesinti parankinėmis priemonėmis – tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.

„Jokiu būdu negalima palikti įkurtos kepsninės be priežiūros. Baigę kepti mėsą būtinai užgesinkite kaitros židinį arba palaukite, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti – būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla. Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi“, – sako T. Statkus.

Specialistas pataria rimtai įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje kūrenamų kepsninių ar laužų, nes vėjas labai lengvai gali iš kepsninės ar laužo išpūsti  žiežirbą, ją nunešti ir, esant palankioms sąlygoms, uždegti miško paklotę, žolę, šieną. Todėl, jei pučia stiprus vėjas,  kepsninių ar laužų geriau nekūrenti.

Rajono ugniagesiai šiemet vykdo akciją „Saugi vasara“, per kurią dirba prevencinį darbą ir primena gyventojams, kaip tinkamai elgtis gamtoje ir prie vandens telkinių. Keleto esminių taisyklių įsiminimas ir laikymasis gali apsaugoti žmonių gyvybes, sveikatą bei turtą.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai daugiau kaip 10 kartų vyko gesinti nuo kepsninių kilusių gaisrų. Nuo kepsninės užsidegė namo stogas, nuo šašlykinių buvo užsidegusi žolė, dar kitur – medinė malkinė, šiltnamis. Ugniagesiams teko skubėti gesinti šašlykinės ir gyvenamojo namo terasoje, kuri naudota nesilaikant saugaus atstumo nuo pastato.  

ŠVIESOS inform.



« Atgal



Video rekomendacijos:

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook