Balsavimas

Ar rajone turėtų nelikti paminklų sovietiniams okupantams ir koloborantams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Po audrų nuplėšti namų stogai atskleidė kraupią realybę: staty...

Po audrų nuplėšti namų stogai atskleidė kraupią realybę: statytojai taupo net gyvybės sąskaita (0)

2022-01-21

Pastaraisiais metais Lietuvoje nebeišvengiama stichinių audrų, lietaus, kaitros ar vėjo. Praūžus itin stipriam vėjui, jau tampa įprasta, kad dalis Lietuvos lieka be elektros, o kai kurie namai – ir be stogo ar langų, pastarąją savaitę griuvo netgi vieno sostinėje kylančio keturaukščio pastato konstrukcijos. Ar panašiais atvejais kaltos tik ekstremalios oro sąlygos? Statybų ekspertas patvirtina: nebūtinai, ir pateikia savo praktikoje matytų pavyzdžių.

Taupo ne vietoje

Statybų ekspertas Linas Mikaila paaiškino, kad laikantis statybos normų suprojektuotos stogo konstrukcijos atlaiko tam tikras sniego ir vėjo apkrovas, tačiau, esant stichiniam snygiui ar vėjui, tikimybė, kad konstrukcijos milžiniškų apkrovų neatlaikys yra, o vienintelis išsigelbėjimas tokiu atveju – pastato draudimas.

Projektuojant stogų konstrukcijas, anot pašnekovo, neskaičiuojama, kad jos atlaikytų tornadą, kuris konkrečioje teritorijoje gali praūžti kartą per šimtą metų. Egzistuoja teorinė tikimybė, kad vieną kartą per kelis šimtus ar tūkstančius metų Lietuvoje įvyks ir didžiulis, 6–8 balų, žemės drebėjimas, kada kažkiek pastatų sugriūtų, tačiau vien dėl tokios menkos teorinės tikimybės specialiai neprojektuoja metro storio sienų ar labai stiprių stogo konstrukcijų.

Visa tai pabrangintų statybas, tad tą daryti tiesiog neracionalu. Visgi specialistas sutinka: jei pastatas suprojektuotas ar pastatytas nesilaikant patvirtintų techninių statybos reglamentų, net ir esant ne stichiniam vėjui, nelaimė anksčiau ar vėliau gali nutikti.

Vienas pavyzdžių, su kuriuo pačiam L. Mikailai teko susidurti, nėra retas, ypač kalbant apie parduoti statytus individualiuosius namus.

Statant namus su šlaitiniais stogais mūro sienos viršuje kartais atsisakoma įrengti ganėtinai brangų (atskirais atvejais gali siekti ir 10 proc. viso mūro kainos), bet būtiną gelžbetoninį žiedą su įmontuotais ankariniais metalo strypais stogo mediniams mūrtašiams „surišti“ su sienos konstrukcija.

„Pačiam teko Vilniuje matyti stogą, kuris buvo vėjo pakeltas ir nuleistas šalia. Tikėtina, kad gelžbetonio žiedui buvo pataupyta, nes stogo konstrukcijų ir sienos mazgas buvo per silpnas, todėl vėjas nukėlė būtent to namo stogą, o aplinkiniai namai liko nepažeisti. Tokių atvejų dėl statybininkų noro sutaupyti, kompetencijos trūkumo arba tiesiog neatsakingumo, manau, gali pasitaikyti ir daugiau“, – kalbėjo pašnekovas.

Gelžbetoninio žiedo nebuvimas gali lemti ir kitą problemą: jei prisnigo, prasidėjo atodrėkis, sniegas tampa sunkus. Jei sniegas užsistovėjo ir nenušliaužia stogo šlaitu žemyn, susidariusios apkrovos nuo stogo gali persiduoti į laikančiąsias mūro sienas ir jas „išskėsti“ priešingomis kryptimis. Gelžbetonio žiedas suriša visą mūrą, kad apkrovos pasiskirstytų tolygiai.

Krizės pamokų neišmoko

Prieš 2008 metus ir dabartinio statybų bumo metu, kuomet žmonės masiškai perka būstus, verslininkai, iki tol kituose versluose uždirbtus pinigus, nors ir neturėdami pakankamai žinių, investuoja į individualių namų statybas ir pardavimą.

Dėl nesupratimo ir noro sutaupyti dalis jų nepasamdo kompetentingų statybos darbų vadovų, aplaidžiai žiūri į statybų techninę priežiūrą, ypač tai aktualu dabar, nes per metus drastiškai išaugę statybų kaštai „suvalgė“ didelę dalį planuotos pelno maržos.

Pardavimo kainos proporcingai pakelti nebeišeina, tad taupyti imamasi net pastatų kokybės sąskaita.

„Kai kurie žmonės nesuvokia atsakomybės. Gal ir ne visada piktybiškai. Bet yra ir tokių, kurie stato bet kaip, žinodami, kad gali kilti problemų, tačiau į tai, kad gali nutikti nelaimė, numoja ranka.

Įsteigsiu atskirą įmonę, susikaups bėdos, finansiniai ieškiniai, įmonę uždarysiu, atidarysiu naują ir toliau uždirbsiu pinigus. Tokių atvejų statybų sektoriuje mato bet kas daugiau besidomintis“, – kalbėjo pašnekovas.

Lietuvoje meistrai yra sukaupę ganėtinai solidžios patirties montuodami šlaitinius stogus, kada net ir be konstrukcijų projekto brėžinių iš esmės gali kokybiškai sumontuoti ilgaamžį stogą, bet su plokščiaisiais stogais situacija sudėtingesnė, nes didžiausią įtaką pastarųjų stogų stiprumui turi ne meistrų kompetencija, o kokybiškas, atsakingas projektavimas.

Štai, 2002-aisiais įgriuvo sostinėje baigiamų statyti ledo rūmų stogas, nuostoliai siekė ne vieną milijoną litų, kita itin skaudi nelaimė nutiko Latvijoje, kuomet įgriuvo prekybos centro stogas.

„Kalbant apie plokščiuosius stogus, kone svarbiausia – projektuotojų kompetencija. Dėl gausaus sniego sugriuvus ledo rūmų stogo konstrukcijoms, Lietuvoje buvo skubiai pakeistos statybų normos – padidinti skaičiuojamieji sniego apkrovų dydžiai“, – prisiminė pašnekovas.

Pats ekspertas savo praktikoje buvo susidūręs ir su atveju, kuomet vieno aukšto name su plokščiuoju stogu, turinčiu kabančių konsolių ir kitokių netipinių mazgų sprendimų, atskirose vietose sutrūkinėjo monolitinio gelžbetonio perdengimas.

Atliktas konstrukcijų projekto ekspertizės teorinis skaičiavimas parodė, kad perdengimas, kurio sąmata siekė apie 20 tūkst. eurų, vargiai atlaiko net savo svorį ir gali griūti.

Viskas, anot pašnekovo, baigėsi netikėta, bet visiems džiugia atomazga, kai tikrinant perdengimo armatūros pirkimo deklaracijas paaiškėjo, kad darbų vadovas, neradęs kur nupirkti konstrukcijų projektuotojo nurodyto skersmens armatūros, ją nupirko „stipresnę“.

Ekspertams įvedus faktiškai sumontuotų armatūros tinklų charakteristikas ir dar kartą perskaičiavus laikančiąsias galias, pasirodė, kad perdengimo laikančioji galia normas atitinka.

Identifikavus dėl kokių projektuotojo pateiktų per silpnų mazgų atsirado trūkių, konstrukcijos buvo sustiprintos investavus papildomus 500 eurų. Jei ne laimingas atsitiktinumas ir darbų vadovo „klaida“, nuperkant per stiprią armatūrą, projektuotojui būtų pateikta teisinė pretenzija už apytiksliai 45 tūkst. eurų, nes padarytą perdangą būtų reikėję išardyti ir išlieti naują.

„Mes kartais nepasitikėdami plokščiojo stogo konstrukcinio projekto sprendiniais (ir ne tik stogo), juos papildomai patikriname pas kitą projektuotoją dėl to, kad statybų rangovas pats negali jų patikrinti, nes konstrukcijų skaičiavimams naudojamos specializuotos programos, o šį darbą atlieka savo srities specialistai.

Pastebėta, kad kartais programinė įranga padaro meškos paslaugą, kai nepatyręs projektuotojas tik suveda duomenis į programą, gauna atsakymą ir teikia sprendinius statybininkams, nors nemato bendro konteksto, t. y. skaičiuojamosios konstrukcijos sąveikos su kitomis.

Paprasto požiūrio gal ir užtenka nesudėtingos architektūrinės ir konstrukcinės išraiškos projektams, bet, projektuojant sudėtingus namus, turi būti vadovaujamasi ne tik tuo, ką parodo programa, bet ir panašių sprendinių projektavimo istorija bei teorinėmis žiniomis, kartais tenka pasikliauti net nuojauta, patikrinti atskirų elementų įtaką vieni kitiems.

Mes palyginti dažnai gauname projektus, keliančius įtarimų dėl laikomosios galios, ar net keliančių klausimų dėl galimos realizacijos statybų aikštelėje. Paklausus projektuotojo, ar jam nebaisu, kad šis mazgas neatlaikys, dažnas atsakymas būna: „man programa rodo, kad laikys“.

Nesenas pavyzdys, kai gavę panašiai suprojektuotą namą perdavėme kitam, patyrusiam konstruktoriui, ir analizė parodė, kad namo antro aukšto išsikišęs tūris jau statant būtų nugriuvęs.

Statybininkai formaliai neprivalo kvestionuoti konstrukcinių sprendinių, jei jie atitinka techninius reglamentus. Konstrukcijų skaičiavimas – ne jų atsakomybė, jei statybų metu, ar po jų įvyktų griūtis ir po ekspertizės paaiškėtų, kad atsakomybė yra projektuotojo, formaliai rangovas nenukentėtų (nors įprastai pradiniame etape  kartu su projektuotojais jiems būtų iškelti teisiniai ieškiniai), bet, suprantama, kad nė vienas  žmogus neliktų ramus, ypač jei įvyktų skaudžių nelaimių.

Mes prašome užsakovų, statančių sudėtingus namus, samdyti patyrusius, nors ir gerokai brangesnius konstrukcijų projektuotojus, nes nuo jų kompetencijos priklauso ne tik pastato ilgaamžiškumas, bet kartais ir žmonių gyvybė“, – aiškino ekspertas.

Latvijoje sugriuvus prekybos centro stogui teisiniai ieškiniai buvo pateikti 9 asmenims: statybininkams, valstybinės statybos priežiūros darbuotojams ir konstrukcijų projektuotojui.

Po teismų pastarasis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Išanalizuota, kad buvo padaryta projektavimo klaidų, kai apkrova laikančiąsias stogo galias viršijo apie 6,5 karto. Kiti 8 asmenys buvo išteisinti.

Po griuvusio stogo nuolaužomis žuvo 56 žmonės, kelios dešimtys buvo sužaloti, o prekybos centras išmokėjo nukentėjusiems beveik 1 mln. eurų kompensacijų.

Kitas svarbus klausimas: detalus namo konstrukcijų projektas individualiam namui pagal įstatymus nebūtinas, bet namo statybai privaloma samdyti statybos darbų vadovą (atskirais atvejais ir techninį prižiūrėtoją), valdantį statybos procesą.

Visgi konstrukcijų projektas – pagrindinis statybų vadovo darbo dokumentas, kurio sprendinius tiek darbų vadovas, tiek užsakovas privalo besąlygiškai vykdyti. Projektuotojų nekompetencija arba statyba be projekto, neatsakingi, nekvalifikuoti statybininkai ir jų darbų vadovas – viso šito būtina vengti.

„Neretas atvejis, kai man skambina žmogus, planuojantis statytis namą, ir sako: „aš pats būsiu savo namo statybos vadovas, bet formaliai juo būti negaliu, nes neturiu kvalifikacijos diplomo, tai tu tik pasirašyk suklastotą sutartį, kad statysi mano namą, aš už tai tau sumokėsiu.“

Kai paaiškinu, kad jei kas nutiktų bestatant ar užtikrinant garantijas, mat statybos darbų įvykdymas ne pagal projekto sprendinius prilyginamas piktybiškai paliktiems defektams ir jiems galioja 20 metų statybos rangovo garantinė atsakomybė, pirmiausia aš keliausiu į teismą.

Žmogus susimąsto, bet, matyt, vistiek susiranda geradarių, kurie ne tik patys rizikuoja paimdami pinigus už netikras sutartis, bet į riziką įstumia ir tą patį žmogų“, – apgailestavo pašnekovas.

Saugiklių pakanka, bet ne atsakomybės

Praėjusios savaitės pabaigoje, Vilniuje siautus smarkiam vėjui, pranešta apie Geležinio Vilko g. ir Mokslininkų sankirtoje statomame mokslo centre įgriuvusias konstrukcijas.

Pašnekovas svarstė, kad galėjo būti suprojektuota per silpna griuvusi kolona, ar jos sujungimo mazgas, arba nekokybiškai atliktas atskirų konstrukcijų sujungimo mazgų montavimas. Teigta, kad griuvo 3-iojo aukšto atraminė kolona, dėl to sulūžo ir įgriuvo 4-ojo aukšto perdanga.

Pakeliui į Vilnių matyti statomas individualusis namas, kurio medinės stogo gegnės su dar nespėta uždengti stogo danga įgriuvo į statomo namo vidų. Gali būti, kad tiesiog buvo pagailėta konstrukcijų tvirtinimo detalių, arba, didesnė tikimybė, kad stiprus vėjas nuvertė ką tik sumūrytus ir tinkamai nesutvirtintus šoninius mūro sienų frontonus, kurie virsdami galėjo užkliudyti medines konstrukcijas ir jas sulaužyti.

Dar viena žinia praėjusios savaitės pabaigoje atskriejo iš Kauno: vėjas nuplėšė neseniai renovuoto daugiabučio skardinį stogą. Šiuo atveju pašnekovas svarstė kelias galimas nelaimės priežastis: arba apkrovos nebuvo apskaičiuotos tokiam vėjui, koks praūžė, arba statybininkai naudojo per mažai tvirtinimo detalių pritvirtindami dangą.

VGTU Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis taip pat patvirtino: vėjo sukeliami poveikiai skaičiuojami.

Remiamasi ir lietuviškomis vėjo apkrovų vertinimo normomis, ir „Eurokodais“. Atsižvelgiant į Lietuvos teritorijoje veikiančio vėjo greitį apskaičiuojamos jo sukeliamos apkrovos į stogus, sienas.

Čia yra vertinama ir vėjo sukeliamas neigiama apkrova (stogo arba sienos kėlimas). Vėjo greitis nustatytas pagal Hidrometeriologijos tarnybos pateiktus duomenis.

Yra nustatyti atskiri rajonai, kiekviename iš rajonų pateiktas skaičiavimuose vertinamas vėjo greitis.

„Manau, kad kol kas vertinamas vėjas atspindi realias sąlygas. Tačiau, didėjant vėjų greičiams ateityje, matyt, būtų teisinga peržiūrėti vertinamas reikšmes“, – kalbėjo mokslininkas.

Pašnekovo manymu, stogai gali būti nuplėšiami dėl neteisingai įvertintų vėjo apkrovų arba neteisingai (gal net be skaičiavimų) įrengiamų konstrukcijų.
Kristina Buidovaitė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook