Balsavimas

Ar rajone turėtų nelikti paminklų sovietiniams okupantams ir kolaborantams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Ugniagesiai perspėja: kelios taisyklės gali išgelbėti gyvybę

Ugniagesiai perspėja: kelios taisyklės gali išgelbėti gyvybę (0)

2022-06-23

Artėjant  vasarai , kuomet laukia vaikams atostogos, draugai, gamta ir pramogos. O, kad atostogauti būtų smagu ir, svarbiausia, saugu, specialistai dar kartą primena kokia svarbi žmogaus gyvybė ir pataria, kaip elgtis prie vandens ir vandenyje bei ką daryti jei žmogus skęsta. 

Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus sako, kad poilsiautojai turėtų atsiminti keletą pagrindinių saugumo taisyklių ir jų laikytis. Tai gali išgelbėti jų gyvybę ir apsaugoti sveikatą. Rajono ugniagesiai nuolat apie saugų elgesį kalbasi su gyventojais, šie metai - ne išimtis. Tarnyba vykdo prevencinę priemonę „Saugi vasara“, per kurią jurbarkiečiams aiškina ne tik saugaus elgesio prie vandens, bet ir tinkamo poilsiavimo gamtoje taisykles.

Plaukimas – viena populiariausių ir masiškiausių pasaulyje, taip pat ir mūsų šalyje sporto šaka, be to, tai ir svarbus gyvenimo įgūdis. Mėgautis vandens teikiamais malonumais Lietuvoje tikrai yra kur: gausu natūralių vandens telkinių, yra uždarų ir atvirų plaukimo baseinų, daugėja vandens pramogų parkų.

Atviri vandens telkiniai karštais vasaros mėnesiais sutraukia daug poilsiaujančių suaugusiųjų ir vaikų. Kad poilsis prie vandens teiktų džiaugsmo ir malonumo, reikia mokėti plaukti, žinoti saugaus elgesio vandenyje taisykles ir laikytis jų.

Deja, vanduo ne tik puiki gamtos dovana, bet ir klastinga stichija, žiauriai baudžianti tuos, kurie, nemokėdami plaukti ir nepaisydami saugumo taisyklių, drąsiai puola maudytis, plaukioti laiveliais, žvejoti.

Įrodytas teigiamas plaukimo poveikis sveikatai. Kūno kultūros ir sporto specialistai, medikai pripažįsta teigiamą plaukimo poveikį stiprinant vaikų ir suaugusiųjų sveikatą:

  • plaukimas saugo ir stiprina sveikatą, skatina normalų augimą;
  • didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir kitiems nepalankiems veiksniams;
  • ugdo vaikų taisyklingą laikyseną, stiprina pėdos raumenis, padeda išvengti plokščiapadystės;
  • gerina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, kitų organizmo sistemų funkcinę veiklą;
  • pratina laikytis asmens higienos reikalavimų.

Kaip rodo pagrindiniai fiziniai rodikliai, vandens terpė iš esmės skiriasi nuo oro: vandens tankis 775 kartus didesnis nei oro, klampumas didesnis 60 kartų, šilumos talpumas – 4 kartus, šilumos laidumas – 25 kartus. Dėl to vanduo savitai veikia žmogaus organizmą. Teigiamai veikia judėjimo aparatą. 

Vaikai priklauso didesnei rizikos grupei. Mažas vaikas gali nuskęsti net ir seklioje vietoje ir per labai trumpą laiką, nes vaiko fizinės galimybės kur kas mažesnės nei suaugusio žmogaus. Vaikai mažiau patyrę, todėl dažnai negeba įvertinti rizikos, yra smalsūs ir linkę išbandyti tai, kas nauja. Vyresni – 10–14 metų vaikai, gavę iš tėvų šiek tiek daugiau laisvės, yra linkę elgtis rizikingai, todėl taip pat dažnai nukenčia. Nelaimingų atsitikimų vandenyje statistika skaudi .

Daugiausia žmonės skęsta atšilus orams – gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais (net 84 proc. visų skendimo atvejų). Nelaimingų atsitikimų skaičius tam tikromis savaitės dienomis taip pat skiriasi: vaikų daugiausia nuskęsta antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, kai jie lieka be suaugusiųjų priežiūros.

Žmonės dažnai skęsta iškritę iš valties, laivo, nukritę nuo pripučiamojo čiužinio ar tiltelio, nuslydę nuo kranto ar akmens.

Nelaimingų atsitikimų vandenyje priežasčių daug, bet daugiausia žmonių žūva dėl to, kad nemoka plaukti arba saugiai elgtis prie vandens telkinių, pavyzdžiui, žiemą pramogaudami lipa ant netvirto ledo, pernelyg pasitiki savo jėgomis plaukdami tolyn nuo kranto.

Dažnai žmonės žūva dar ir dėl to, kad nemoka plaukti ir negali skęstantiesiems padėti aplinkiniai. Kol į nelaimės vietą atvyksta gelbėtojai, dažniausiai būna per vėlu.

Suaugusiųjų elgesys prie vandens

  • Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Žinoma, kad didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs.
  • Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.
  • Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Būtina visada paisyti paplūdimyje esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų.
  • Plaukiokite tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą.
  • Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
  • Nerekomenduojama maudytis po valgio.
  • Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę –įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.

Vaikų priežiūra prie vandens telkinių

  • Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Mažamečius vaikus būtina prižiūrėti prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių.
  • Visada nepertraukiamai ir iš arti stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika yra itin didelė.
  • Negalima vartoti alkoholio, kai prižiūrite besimaudančius ar prie vandens žaidžiančius vaikus.
  • Nepalikite vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi kaip suaugusieji.
  • Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
  • Negalima leisti vaikams maudytis praėjus mažiau nei 60 min. po valgio, taip pat negalima maudytis kramtant.
  • Paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles.
  • Aptverkite prie namų esančius atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne mažesne nei 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais.

Jei žmogus skęsta

  • Jei kitas žmogus skęsta, pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112.
  • Jei įmanoma, paduokite skęstančiajam virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad galėtumėte jį ištraukti į krantą.
  • Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiem.
  • Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą), paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą. Jei tokio daikto neturite, prie skęstančiojo prisiartinkite iš nugaros, kad skęstantis žmogus jūsų nesugriebtų. Galite panerti, už kojų apsukti skęstantįjį ir išnerti toje pačioje vietoje arba panėrę išnerti jam už nugaros. Jei žmogus skęsta upėje, reikia pabėgėti į priekį prieš skęstantįjį ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.
  • Adekvačiai reaguojantis į aplinką nukentėjusysis gali laikytis gelbstinčiam žmogui už pečių (galima plaukti ant nugaros arba ant pilvo). Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, gelbstintis asmuo turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vandens (suimti už pažastų ar už apatinio žandikaulio, plaukti ant nugaros). Tai reikalauja didelės fizinės jėgos ir ištvermės.
  • Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.

ŠVIESOS inform.



« Atgal



Video rekomendacijos:

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook