Velykos – Prisikėlusio Kristaus šventė – vėl stiprins pasitikė...

Velykos – Prisikėlusio Kristaus šventė – vėl stiprins pasitikėjimą ir viltį, tik šiemet ypatingai (0)

2020-04-12

Sekmadienį švenčiamos Šv. Velykos – džiugiausia šventė Katalikų bažnyčios metų liturgijoje, stiprinanti tikėjimą bei viltį, skatinanti dvasinį prisikėlimą. Dėl pandemijos šiemet Velykos bus kitokios ne tik Lietuvoje, bet ir visame katalikiškame pasaulyje. Ir tikinčiųjų maldos dažnai bus nerimo, skausmo, netekties maldos – maldos, gimusios iš vilties.

Šv. Velykų šventė ir kviečia tikėjimo bei vilties maldai ir atrodytų, kad malda geriausiai būtų išklausyta bažnyčioje, tačiau siekiant sustabdyti pandeniją Mišios per šv. Velykas vyks be žmonių bažnyčiose ir bus transliuojamos per radiją, televiziją ir internetą. 

Velyknakčio procesijos lauke buvo atšauktos, Velyknaktis buvo švenčiamas tik katedrose ir parapijų bažnyčiose.

Velykų rytą nebus procesijų, Mišios taip pat vyks be žmonių.

Aštuntą valandą ryto bus skambinama varpais.

Šalies vyskupai savo ganytojiškame velykiniame laiške ragina vienytis maldoje šiomis ypatingomis dienomis.

 „Tegul šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo! Melskimės už ligos paliestuosius ir kenčiančius netektį artimuosius.

Ypač prisiminkime maldoje ir remkime mūsų medikus ir medicinos darbuotojus, civilinės valdžios atstovus, mūsų krašto policijos, kariuomenės pareigūnus bei visus, kurie aukojasi padėdami kitiems.

Te šis ypatingas laikas kviečia mus permąstyti savo gyvenimo prasmę!

Tebūna to vaisius naujai atrasta Velykų žinia: Kristaus žengimas per kančią ir mirtį į Prisikėlimą.

Teguodžia mus Viešpats, kad ir po sunkiausių išbandymų mūsų laukia Velykos!" - rašoma ganytojiškame laiške.

Tradiciją keistis dažytais bei margintais kiaušiniais šiemet keis nuotraukos arba virtualus susidaužimas margučiais su artimaisiais ar draugais.

Etnologai sako, kad kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę.

Pagrindinis Velykų simbolis - kiaušinis, kurių lėkštė ar pintinėlė puošia šventinį stalą.

Kelios dienos iki Velykų žmonės nudažo kiaušinius, kad iki šventės spėtų juos papuošti - išmarginti vašku ar išskutinėti peiliuku.

Paprastai Velykoms dažomi vištų kiaušiniai, bet galima dažyti ir ančių, putpelių, net stručių kiaušinius.

Pasak etnologės  Gražinos Kadžytės, kiaušiniai į mūsų gyvenimą atkeliavo iš labai senų laikų.

Būtent kiaušiniai matriarchato laikais žmonėms padėdavo apsiginti nuo bado ir išgyventi.

„Velykos yra labai sena ir, ko gero, didžiausia metų šventė turint omenyje kraštą, kuriame gyvename.

Tada, kai dar nebuvom žemdirbiai, nesėjom grūdo, neauginom gyvulių, turėjom maitintis iš to, ką randame gamtoje.

Žmonės laukdavo pavasario kaip išganymo.

Po šaltos žiemos, kai parskrisdavo gausybė paukščių, jie galėdavo kiaušiniauti, pasiimti vieną kitą kiaušinį iš lizdų ir prasimaitinti, apsiginti nuo bado.

Paprotys dažyti paukščių kiaušinius parėjęs iš labai senų - matriarchato - laikų, dar prieš indoeuropiečių atėjimą į Europą", - interviu Eltai yra sakiusi G. Kadžytė.

Atsimindami tą seną gyvybės pradžią, kuri mūsų proproproseneliams buvo labai svarbi, Velykų šventei, pagerbdami laukinius paukščius, žmonės pradėjo dažyti ir marginti kiaušinius.

Daug vėliau, kai praturtėjo ir kiaušinių turėjo tiek, kiek patys nesuvalgydavo, pradėjo jų ruošti ir dovanoms - išskutinėtų, vašku išmargintų margučių.

Gražūs raštuoti kiaušiniai nėra skirti valgymui - jie skirti dovanojimui krikšto tėvams ar krikšto vaikams.

Jei eini į svečius per Velykas, tai, būdavo, ne ką nors kita dovanų neši, bet tiek margučių, kiek toje šeimoje yra žmonių.

Be abejo, reikia pasiruošti atitinkamą skaičių margučių ir savo svečiams.

Lietuvoje margutis žinomas jau nuo XVI a.

Margučiai žinomi kone visose slavų tautose: Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje.

Tikėtina, kad lietuvių tauta margučius perėmė iš slavų, nes latviai jų nežino.

Margučių tradicijos neturi ir Vakarų Europos tautos, nors spėjama, kad kai kurios tą paprotį yra turėjusios.

Sunku nustatyti margučių kilmę.

Šiais laikais jų marginimas mūsų krašte ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis.

Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę.

Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo.

Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu.

Tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai.

 



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook