Balsavimas

Ar rajone turėtų nelikti paminklų sovietiniams okupantams ir koloborantams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Vyriausybė svarsto sveikatos įstaigų reformą, o savivaldybės į...

Vyriausybė svarsto sveikatos įstaigų reformą, o savivaldybės įspėja – nepatenkinti gali likti visi (1)

2022-01-19

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skirmantas Mockevičius

Vyriausybė pradeda svarstyti gydymo įstaigų tinklo reformą, kuri apims visas savivaldybes. Ir nors žadama, kad pokyčius įgyvendinus paslaugos bus kokybiškesnės ir lengviau pasiekiamos, tačiau savivaldybių atstovai dar kartą primena – kas tinka vienai iš jų, nebūtinai tiks kitai, tad prašoma atsižvelgti į kiekvienos situaciją. Nes kitaip esą gali nutikti taip, kad nepatenkinta liks visa Lietuva.

Trečiadienio Vyriausybės posėdyje pradedėta svarstyti gydymo įstaigų tinklo reforma. Kaip teigiama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo projekte, kurį pristato sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, priežasčių rengti tokį projektą – ne viena.

Prasti sveikatos rodikliai

„Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių prastais gyventojų sveikatos rodikliais.

2020 m. Lietuvoje tikėtina gyvenimo trukmė buvo trečia pagal trumpumą visoje Europos Sąjungoje ir 5,5 metų trumpesnė už ES vidurkį. (...) Viena iš priežasčių, lemiančių trumpą vidutinę gyvenimo trukmę, yra ta, kad Lietuvoje yra gana aukštas gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas.

Gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklį tarptautinės organizacijos (EBPO, Eurostat, PSO) naudoja kaip pirminį rodiklį sveikatos priežiūros sistemos kokybei matuoti.

Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas suprantamas kaip mirties priežastys, kurių asmenys iki 75 metų amžiaus gali išvengti laiku gavę veiksmingas intervencijas, įskaitant antrinę prevenciją ir gydymą“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

EBPO ataskaitos „Health at Glance: Europe 2020“ duomenimis, Lietuvoje gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra vienas didžiausių ES, 2017 m. standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 184, ES vidurkis – 108.

„Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, prastesni Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai reikalauja sisteminės sveikatos sistemos peržiūros.

Dėl COVID-19 pandemijos kilęs papildomas spaudimas sveikatos sistemai dar labiau išryškino struktūrines problemas bei kylančius iššūkius, susijusius su sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimu“, – aiškinamos reformos būtinybės priežastys.
Nuo šeimos gydytojo iki ligoninės

Reforma turėtų apimti visus sveikatos apžiūros lygius. Tad žadama efektyvinti pirminės sveikatos priežiūros sritį, kadangi „jeigu šeimos gydytojams ir apskritai pirminės sveikatos priežiūros specialistams būtų patikėtas svarbesnis vaidmuo kontroliuojant lėtines ligas, tai galėtų padėti sumažinti hospitalizavimo atvejų, kurių galima išvengti, skaičių“.

Lietuva turi išplėtotą ligoninių tinklą, bendras (aktyviojo ir ilgalaikio gydymo) lovų ligoninėse skaičius Lietuvoje nuo 2011 iki 2019 m. sumažėjo 14,6 proc. (nuo 743,40 iki 643,65 lovų 100 tūkst. gyventojų), o ES 27 šalių bendras lovų ligoninėse skaičiaus vidurkis per tą patį laikotarpį mažėjo nežymiai – 6,3 proc. ir yra 531,97 100 tūkst. gyventojų, nes daugelyje ES valstybių stacionarinės pagalbos konsolidavimo reforma įvykdyta jau anksčiau.

„Nors Lietuvoje vyko ne viena ligoninių tinklo reforma ir bendras lovų ligoninėse skaičius sumažėjo, tačiau Lietuvos ligoninių tinklas pagal bendrą ligoninių lovų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, yra vienas neefektyviausių tarp ES 27 šalių ir beveik 18 proc. viršija šių lovų vidurkį ES 27 šalyse. (...)

Mažėjančios paslaugų apimtys tiek dėl natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo šalyje, tiek dėl atskirų savivaldybių gyventojų pasirinkimo gydytis ne savo savivaldybės teritorijoje esančioje ligoninėje (kai kurios ligoninės negali užtikrinti visų reikiamų paslaugų teikimo visą parą), fragmentuota pagalba pacientui, ilgas ir nekoordinuotas paciento kelias pas specialistus, specialistų trūkumas, nepasitikėjimas jų kvalifikacija ir pan. didina stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės netolygumus“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Penki regionai, trys kompetencijų centrai

Tad pagal naująjį projektą Lietuvoje bus 5 regionai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms organizuoti;

3 kompetencijų centrai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūrai organizuoti, bendradarbiaujant su universitetais, rengiančiais sveikatos priežiūros specialistus;

5 administraciniai regionai (apskričių centrai) – Telšiai, Tauragė, Marijampolė, Alytus, Utena. Skubią pagalbą teikiančios ligoninės turi būti pasiekiamos per ne ilgiau nei valandą.

Atitinkamos stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos (toliau – SAGP) dėl vis didėjančių jų kokybės reikalavimų bei inovacijų spartos vystantis medicinos technologijoms turi būti konsoliduojamos regioniniu principu:

– skubios pagalbos atveju – per klasterius (pavyzdžiui, širdies infarktas, insultas, traumos, perinatologijos, infekcinių ligų);

– planinės pagalbos atveju

– per penkis kompetencijos centrus regionuose: ambulatoriškai

– per žalius koridorius atskirų ligų atveju, siekiant, kad liga nebūtų užleista; stacionariškai sudėtingesni atvejai

– per atskirų ligų gydymo (pavyzdžiui, kardiologija, onkologija, endokrinologija, specializuota chirurgija, retos ligos ir kt.) kompetencijos centrus.

Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.
Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų.

LSA kritikavo

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pertvarką ne kartą kritikavo. Gruodį LSA siūlė, atsižvelgiant į skirtingas savivaldybių galimybes sveikatos priežiūros srityje, leisti kiekvienai savivaldybei pačiai išsamiai įvertinti vietos situaciją.

Paaiškėjus, kad konkreti ligoninė teikia pakankamai gyventojams svarbių paslaugų, turi specialistų, personalo bei medicininės įrangos, siūloma leisti jai ir toliau veikti stiprinant tas paslaugas, kurios joje šiuo metu sėkmingai teikiamos.

„Kam ardyti tai, kas gerai veikia? Jei ligoninė gali suteikti bendros chirurgijos, akušerijos, vaikų ligų, traumatologijos ar skubios pagalbos paslaugas, kodėl turime ją uždaryti ir siųsti gyventoją gauti paslaugos už 50 ar net 100 kilometrų?

Todėl kviečiame ministeriją ne gąsdinti, jog nepaklusus „siūlymams“ uždaryti ligonines savivaldybės praras sveikatos priežiūrai skiriamas lėšas, o kaip tik – sudaryti sąlygas savivaldybėms pritraukti investicijas, reikalingas gerinti ligoninių veiklą ir teikti kokybiškas paslaugas.

Savivaldybės neturi būti verčiamos rinktis tarp finansinių paskatų ir galimybės suteikti gyventojams kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų vietoje“, – pranešime cituotas LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

LSA valdybos nariai taip ragino ministeriją nedaryti dirbtinių kliūčių ir rajonų ligoninėms netaikyti tokių pat reikalavimų dėl intensyvios terapijos, intensyvios slaugos, anestezijos bei medicininės įrangos standartų, kokie yra taikomi penkioms didžiosioms regionų ligoninėms.

Jurbarko meras: ne visi vienodi

Jurbarko rajono meras, LSA Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius, paprašytas pakomentuoti projektą, kurį imasi svarstyti Vyriausybė, teigė, kad labiausiai jį nuvylė tai, jog projekto pristatymo medžiagoje ministrai neras savivaldybių, kitų organizacijų nuomonės.

„Tarkim, aš būčiau Vyriausybės narys. Tai kaip man sužinoti, kokią poziciją išsakė LSA, gydytojų asociacijos ir t.t. Aiškinamajame rašte pasakyta, kad projektai buvo pristatyti įvairioms struktūros.

Bet kokia jų reakcija, su kuo nesutiko, niekur nėra. Aš peržiūrėjau visus pateiktus dokumentus, nieko nesimato, ką sako kita pusė – savivaldybės, gydytojai, ar visi su viskuo sutinka.

Jeigu norime išgirsti žmonės, ką jie galvoja, gal reikėtų pateikti ir tą kitą pusę. Bent jau aiškinamajame rašte pasakyti, su kuo nesutinka ir kur kilo diskusija.

Taip, buvo daugybė pasitarimų, susitikimų su ministerija, jie sako – mes dar diskutuosime, kalbėsime, derinsime, nes labai skirtinga situacija kiekvienoje savivaldybėje“, – kalbėjo S.Mockevičius.

Anot LSA Sveikatos reikalų komiteto pirmininko, svarbiausia, kad nebūtų griaunama veikianti sistema, kurią reikia ne griauti, o tobulinti.

„Baisu, kad paskui nebus kelio atgal, nebūtų pasakyta – įstatymas yra priimtas, ta mašina važiuoja ir atsukti atgal nieko negalime. Pats tikslas gerinti paslaugų kokybę, prieinamumą yra geras, LSA ne prieš, nors kartais sakoma, kad savivaldybės prieštarauja.

Mes neprieštaraujame, mes puikiai suprantame, kad reformos reikalingos, reikia eiti į priekį. Bet mes sakome, kad Lietuva yra labai skirtinga, labai skirtinga situacija.

Ir darant pagal vieną kurpalių, vienur galima sugriauti, nieko nepadėti. Buvo tokio noro užsitikrinti, kas bus po reformos atskirose savivaldybėse, ir tą situaciją, kurį tiktų, bandyti įdėti į įstatymą, o ne atvirkščiai“, – kalbėjo Jurbarko meras.

Jo teigimu, sutelkiant visą antrinę pagalbą didžiuosiuose penkiuose Lietuvos miestuose galime tik pasunkinti ir taip sudėtingą situaciją šių miestų ligoninėse.

Tačiau kol kas nėra tokio konkretaus plano, kas laukia konkrečios savivaldybės.

„Bandoma sakyti, kad tose savivaldybėse, kurios prieštaraujama, bandoma išlaikyti kažkokius vadovus ir pan. Tai tikrai taip nėra. Gal kur nors yra, aš nežinau, bet mes prašome, kad mus išgirstų – ne šiaip kalbame politizuotai, o kalbame gyventojų vardu. Norime, kad ta reforma, tos lėšos būtų nukreiptos kryptingai ir neapsikrautų didžiosios ligoninės centruose“, – kalbėjo S.Mockevičius.

Jo manymu, reikėtų nuimti krūvį nuo didžiųjų centrų, nes bent dalis paslaugų gali būti teikiamos ir provincijoje.

„Sugriauti galima labai greitai. Ramybės Lietuvoje, psichologinės ramybės ir saugumo jausmo reikia, o gydymo, sveikatos priežiūros paslaugos suteikia saugumo jausmą. Reikėtų pirmiausia apkalbėti su kiekviena savivaldybę realią situaciją. Tada žinant situaciją galima sukonstruoti sistemą, kuri veiktų.

Nes jeigu patvirtinus įstatymus visa Lietuva liks nepatenkinta ir nelaiminga, ar tikrai mes pasieksime tikslą? O tikslas yra, kad gyventojų pasitenkinimas sveikatos sistema didėtų“, – kalbėjo S.Mockevičius.

Pastabos – derinimo pažymoje

Projekto derinimo pažymoje šalia kitų ministerijų yra pateiktos LSA, Lietuvos ligoninių asociacijos, Regioninės Mažeikių ligoninės, Vilniaus miesto savivaldybės, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos pastabos.

 Į dalį pastabų atsižvelgta, kitos pažymėtos kaip nebeturinčios reikšmės, kadangi kai kurie įstatymo straipsniai ar jų dalis nebuvo keičiami. Į kitas atsakyta.
Violeta Grigaliūnaitė

Aktualijų skyriaus redaktoriaus pavaduotoja



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook