Privatumo apsaugos internete istorija: svarbiausi faktai

Privatumo apsaugos internete istorija: svarbiausi faktai (0)

2021-03-04

Interneto išradimas visam laikui pakeitė mūsų gyvenimo būdą. Pasaulinis kompiuterių tinklas buvo sukurtas siekiant palengvinti prieigą prie informacijos ir paversti kasdienybę lengvesne. Tačiau prisijungimas prie interneto taip pat paveikė ir mūsų privatumą. Nors su tuo susijusios problemos yra sąlyginai naujos, jos tampa vis aktualesnės. Nesvarbu, susidūrėte su duomenų pažeidimu ar tiesiog norite labiau kontroliuoti asmeninę informaciją internete, supratimas yra pirmas žingsnis siekiant ten jaustis saugiau. Nors privatumo apsaugos internete istorija labai ilga, norime supažindinti su pagrindiniais, svarbiausiais jos faktais.

1. Slapukai – duomenų sekimo praktikos pradžia

Slapukai (angl. cookies) yra nedideli tekstiniai failai, kurie išsaugo informaciją jūsų vietinėje žiniatinklio naršyklėje. 1994 m. jie buvo sukurti tam, kad būtų lengviau naršyti internete, iš dalies užpildant URL ir internetines formas. Technologijoms tobulėjant, įmonės ir fiziniai asmenys slapukus pradėjo naudoti informacijai apie kitus žmones rinkti.

Dauguma svetainių šiandien naudoja tam tikrą jų versiją, kuri renka įžvalgas apie vartotojų pageidavimus, pomėgius, įpročius ir tą informaciją siunčia atgal į serverį analizei. Remiantis 2018 m. „Arm Treasure Data“ atlikta apklausa, 52 proc. vartotojų mano, kad nėra jokių priežasčių, kodėl įmonės turėtų rinkti jų asmeninę informaciją.

Deja, tačiau dalis svetainių slapukus naudoja be lankytojų žinios ir sutikimo. Taip surinkta informacija naudojama kuriant „skaitmenines asmenybes“, siunčiant tikslinius skelbimus ir prižiūrint turinį, kurį matote internete.

2. „iPhone“ suteikė įmonėms daugiau duomenų kontrolės

Kol dar nebuvo galima prisijungti prie interneto naudojantis telefonais, privatumo apsauga skaitmeninėje erdvėje buvo taikoma tik stacionariems kompiuteriams. Kai 2007 m. pasirodė pirmoji „iPhone“ versija, milijonai žmonių galėjo prisijungti prie interneto bet kada ir bet kur. Galimybė siųsti el. laiškus, atlikti paieškas ir apsipirkti naudojantis telefonais suteikė vartotojams daugiau laisvės, tačiau sumažino asmens privatumą.

Išmaniesiems telefonams tobulėjant, žmonės vis daugiau laiko praleidžia prisijungę prie interneto naudodamiesi būtent mobiliaisiais įrenginiais. Paprasta veikla, pavyzdžiui, naršymas internete ir socialinės žiniasklaidos peržiūra padidina laiką, per kurį įmonės gali stebėti vartotojų veiklą.

Mobiliosios programėlės kelia ypač daug iššūkių. Jas atsisiuntus ir naudojant, gali tekti suteikti leidimą pasiekti informaciją telefone, pavyzdžiui, jūsų nuotraukas ar buvimo vietą. Kartais tokia funkcija gali būti naudinga, tačiau daugeliui programėlių reikia prieigos prie asmeninės informacijos net tada, kai jomis nesinaudojama. Todėl sunku patikėti, kad visos įmonės surinktus duomenis naudoja atsakingai. Tiesa sakant, 2018 m. „The New York Times“ pranešime paskelbta, kad daugiau nei 25 įmonės teigė parduodančios vartotojų buvimo vietos informaciją tikslinės rinkodaros tikslais.

3. Socialinė žiniasklaida apsunkino privatumo apsaugą

Socialinė žiniasklaida sukūrė dalijimosi kultūrą, o tai savo ruožtu apsunkino privatumo apsaugos internete klausimą. Vienas iš geriausių to pavyzdžių – 2004 m. vasario mėn. sukurta „Facebook“ platforma, kuri tų pačių metų pabaigoje turėjo 1 mln. Naudotojų. Palyginimui, 2020-ųjų pabaigoje jų buvo 2,8 mlrd. Privatumo apsaugos internete problemą šiuo atveju puikiai atspindi 2018 m. skandalas, įvykęs dėl to, jog „Facebook“ suteikė informaciją apie 50 milijonų savo naudotojų su politinių konsultacijų bendrove „Cambridge Analytica“ bendradarbiavusiam mokslininkui. Šis incidentas palietė daugybę interneto naudotojų ir garsiai nuskambėjo viso pasaulio žiniasklaidoje.

Daugelis žmonių žino, kad dalijimasis asmenine informacija socialiniuose tinkluose gali paveikti jų privatumą. Tiesa, jam įtakos turi net ir pasyvus naršymas: net jei niekuo ir nesidalinate, įmonės vis tiek gali stebėti jūsų elgesį internete. Be to, kuo daugiau socialinės žiniasklaidos paskyrų turite, tuo labiau ši tikimybė išauga. Privatumą skaitmeninėje erdvėje šiuo atveju gali sumažinti ir sudėtingi nustatymai, paini pasirinkimo politika.

4. Nėra įstatymo, užtikrinančio privatumo apsaugą internete

Atvejų, kai be sutikimo renkami asmeniniai duomenys ir pažeidžiamas privatumas, vis daugėja. Natūralu, kad tai kelia susirūpinimą patiems interneto naudotojams. Dar 2018 m. atliktoje IBM apklausoje 78 proc. JAV respondentų teigė, kad įmonės gebėjimas išlaikyti jų asmeninę informaciją saugią yra labai svarbus.

Atsakingos institucijos stengiasi apsaugoti vartotojų privatumą internete. Tačiau vis dar nėra vieno įstatymo, kuris suteiktų visapusišką apsaugą. Vietoje to vartotojai turi pasikliauti daugybės skirtingų įstatymų, kurie kiekvienas turi tam tikrus apribojimus, deriniu. Štai svarbiausi iš jų:

●        elektroninių ryšių privatumo įstatymas (1986 m.);

●        finansinių paslaugų modernizavimo įstatymas (1999 m.);

●        vaikų privatumo apsaugos internete įstatymas (2012 m.);

●        bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (2016 m.);

●        Kalifornijos vartotojų privatumo įstatymas (2018 m.).

Kaip ir pats internetas, taip ir privatumo apsaugos jame istorija vis dar vystosi. Įmonės, interneto paslaugų teikėjai, įstatymų leidėjai ir vartotojai – visi jie turi skirtingą nuomonę, ką reiškia privatumas skaitmeninėje erdvėje ir kaip jį užtikrinti. Bet kokiu atveju, tam daug įtakos turi ir mūsų pačių veiksmai bei pasirinkimai.

Planuojate turėti savo svetainę ir norite kurti pasitikėjimo vertą įvaizdį? Tuomet jums gali praversti profesionalų pagalba. Domenai, jų registravimas, svetainių talpinimas, saugumą užtikrinantys sertifikatai ir dar daugiau – paslaugos, kurias galite gauti iš vienų patikimų rankų.

Užsak. Nr. 261.



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook