Balsavimas

Ar rajone turėtų nelikti paminklų sovietiniams okupantams ir kolaborantams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kainos degalinių švieslentėse kelia vairuotojams kraujospūdį:...

Kainos degalinių švieslentėse kelia vairuotojams kraujospūdį: kiek aukštai jos stiebsis, lems ir žiemos šalčia (0)

2021-11-17

Pastaruoju metu sparčiai kylančios degalų kainos ne vienam vairuotojui tapo itin dideliu galvos skausmu. Kylant naftos kainoms buvo prognozuojama, kad Vakarų Europoje benzino kaina už litrą pasieks net 2 eurus, o Lietuvoje vairuotojai neturėtų nustebti švieslentėse išvydę 1,6 euro kainą už litrą benzino. Pastarąją savaitę spartus kainų kilimas, rodos, sustojo, tačiau ar dar ne per anksti džiaugtis, kad žadėtų kainų aukštumų nepasiekėme?

Degalai iš visų energetinių produktų brango mažiausiai

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas teigė, kad pasaulinėje naftos rinkoje iš tiesų pastebimas naftos kainos stabilizavimasis, tačiau dar neaišku, ar ši stabilizacija bus ilgalaikė ir ar po kurio laiko kainos nepradės vėl didėti.

„Visada išlieka kainos inercija, nes logistikos grandinė yra gana ilga, o tai lemia, kad, fiksuojant biržos kainos stabilizaciją ar kritimą, degalinėse kainos nėra sumažinamos iškart, o ima mažėti tik išnaudojus turimą rezervą ir mažmeninėje prekyboje pradėjus prekiauti pigesniu didmeniniu produktu. Iš esmės kainos klausimą išsprendžia konkurencija – gyvename pakankamai konkurencingoje rinkoje, todėl jei naftos kaina imtų mažėti, o tuo imtų piktnaudžiauti atskiri degalinių tinklai, tai kitos degalinės išnaudotų konkurencinį pranašumą pasiūlydamos mažesnes kainas ir taptų patrauklesnės kitų rinkos dalyvių atžvilgiu“, – aiškino E. Cicėnas.

Asociacijos prezidentas teigė, kad toks degalų bei kitų energijos produktų kainų kilimas fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos bei viso pasaulio valstybėse. Jis pabrėžia, kad didėjo ne tik benzino ir dyzelino kainos, mat dujų, šildymo bei elektros kainos kilo net po kelis kartus, o tam įtakos turėjo ne tik didėjanti naftos kaina, bet ir kitos priežastys.

„Pasižiūrėkite, kilo ne tik degalų kainos, tačiau ir elektros, dujų ir šildymo kaip galutinio vieneto. Pavyzdžiui, vieno šilumos vieneto kaina Vilniaus mieste, lyginant su praėjusiais metais, pakilo 96 proc. Tendencija yra tokia, kad visi energetiniai produktai pabrango labai staigiai, o tai yra susiję ne tik su naftos kainos didėjimu, bet ir su geopolitiniais veiksmais, todėl visa Europa kalba apie energetinių produktų kainų krizę. Įvertinus ir palyginus kitus energetinių produktų sektorius, degalai, turbūt, yra tas produktas, kuris brango mažiausiai.

Jei atkreiptume dėmesį į biokurą, kuris tiesiogiai nekoreliuoja su pasauline dujų ar naftos kaina, kaip substitutinis produktas jis pabrango beveik 30 proc. Tikriausiai, tai yra natūralūs rinkos dėsniai – augant paklausai kyla ir kainos“, – dėstė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas.

Akcizo pokyčiai gali turėti reikšmingą įtaką

E. Cicėnas teigė, kad būtent dėl fiksuojamo degalų kainų kilimo asociacija tiek Vyriausybę, tiek Finansų ministeriją įspėja, kad dabar netinkamas laikas kalbėti apie akcizų kėlimą, nors jau yra priimtas įstatymo projektas, kuriuo numatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. didės akcizas gazoliui – dyzelinui.

„Kalbant apie priemones, kurios galėtų sumažinti degalų kainas, minėtas pokytis turėtų priešingą poveikį. Jei kalbėtume apie globalias tendencijas, tai tiek pavieniai degalinių tinklai, tiek netgi visa Lietuva, kaip valstybė, neturi jokių priemonių pokyčiams globaliu mastu, nes esame valstybė, kuri ne tik neišgauna naftos, bet ir neturi didelės perdirbimo pramonės.

Visai neseniai buvo OPEC (The Organization of the Petroleum Exporting Countries – naftą eksportuojančių šalių kartelis – LRT.lt) suvažiavimas, jame buvo nustatytos šiek tiek padidintos gavybos apimtys, bet viskas vyksta pakankamai nuosekliai ir nors sutarimas buvo teigiamas, poreikis yra daug didesnis, dėl to kainos dar ūgtelėjo gana ženkliai“, – komentavo E. Cicėnas.

Kainos pasiekė piką

Finansų analitikas Marius Dubnikovas nurodė, kad iš tiesų naftos kaina maždaug prieš savaitę pasiekė piką ir buvo 87 doleriai už barelį. Dabar, anot pašnekovo, naftos kaina yra apie 82 dolerius už barelį ir nebekyla.

„Tokios tendencijos priežastys yra kelios. OPEC susitikimas nedavė didelių rezultatų – buvo šiek tiek padidinta gavyba, tačiau esminių pokyčių neužfiksuota. Vis dėlto praeitą savaitę Jungtinės Amerikos Valstijos iš savo rezervo, kuris yra skirtas nenumatytoms situacijoms, todėl šiais produktais neprekiaujama, į rinką paleido 3 milijonus barelių – pardavė atviroje rinkoje. Į tai rinka sureagavo ir tai lėmė, kad kainos šiek tiek stabilizavosi.

Svarbu tai, kad šis procesas buvo atliekamas ne siekiant stabilizuoti naftos kainą, o pristabdyti infliaciją, kuri šiuo metu JAV siekia 6,2 proc., o tai yra didžiausia infliacija per paskutinius 32 metus. Panaudojant rezervinius produktus buvo siekiama stabilizuoti naftos kainos kilimą, o kartu ir pristabdyti infliaciją. Tai pasiteisino ir kaina kol kas nebejuda“, – komentavo M. Dubnikovas.

Ilgainiui veiksmų imsis ir OPEC

Analitikas teigė, kad svarbu yra ir tai, jog kol kas nenumatoma, kad laukia šalta žiema, todėl degalų ir kuro poreikis nedidelis, todėl tai yra dar viena priežastis, kodėl matoma degalų kainų stabilizacija ir bent jau artimiausiu metu benzino kainos nebeturėtų augti.

„Kol kas, kol naftos kaina išlieka tokio lygio, degalų kainos neturėtų augti, o kaip bus vėliau – matysime. Dabar prognozuoti, kad naftos poreikis ženkliai išaugs dėl ekonominių priežasčių, negalime, nes tam daugiau įtakos gali turėti gamtiniai veiksniai – šalta ir gili žiema. To, kad kas nors staigiai nutrauktų ar sumažintų gavybą, kas padidintų kainą, taip pat įvykti neturėtų. Dabartinė naftos kaina yra gana aukšta, todėl anksčiau ar vėliau OPEC pradės reikalauti padidinti gavybą, nes reikia suprasti, kad ir naftą išgaunančios šalys yra nusiteikusios susirinkti kuo daugiau vadinamųjų naftos dolerių bei išlaikyti stabilumą.

Ilgai laikyti aukštą naftos kainą yra pavojinga, nes iš karto į duris pradeda belstis alternatyvos. Netgi Lietuvoje padidėjus dujų kainai, kuri iš dalies priklauso ir nuo naftos kainos, žmonės pradėjo domėtis saulės elementais, saulės elementų parkais ir pan. Kiekvienas toks ištrūkęs iš naftos gniaužtų vartotojas ilguoju periodu turės didelę įtaką naftos suvartojimo kiekiui. Tad naftą išgaunančioms šalims šiuo metu yra gerai, tačiau ilgainiui jos pradės kalbėti apie naftos gavybos didinimą, kad naftos kaina yra per aukšta ir pan. Spėčiau, kad taip turėtų įvykti po žiemos sezono, nes dabar rimčiausias klausimas yra tai, kokia bus žiema“, – aiškino finansų analitikas.

Prognozės dar gali išsipildyti

Tiesa, M. Dubnikovas perspėjo, kad pernelyg džiaugtis nereikėtų, nes prognozės, kad iki metų pabaigos benzino kaina Lietuvoje pasieks 1,60 eurų už litrą ribą, vis dar gali išsipildyti. Jis aiškino, kad naftos kainai pasiekus 100 dolerių už barelį ribą degalinių švieslentėse pasirodytų 1,60 Eur kaina už litrą 95 benzino.

„Iš tiesų yra tokia rizika, tačiau, kita vertus, ar 1,50 Eur, ar 1,60 Eur, tai nėra labai baisus skirtumas. Tai labiau yra psichologinis skirtumas, nes tai būtų tik 6,5 proc. pokytis. Tas pakilimas nebūtų toks ženklus, nes kaina kandžiojasi jau dabar. Per metus benzino kaina nuo 1 euro pakilo iki 1,50 Eur, o tai yra 50 proc. kilimas, jį gyventojai labai stipriai pajuto. 6 proc. pokytis sukels pasipiktinimą nuvažiavus į degalinę, bet nesukels tokio didelio finansinio šoko.

Galimybė, kad kaina dar kils, egzistuoja, o pagrindinis faktorius, ar taip nutiks, ar ne, manau, yra žiema. Jei pamatysime gražią, šaltą žiemą su daug sniego, tikėtina, kad anksčiau išsakytos prognozės gali išsipildyti“, – sakė M. Dubnikovas.

Eglė Girdenytė, LRT.lt



« Atgal



Video rekomendacijos:

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook