Balsavimas

Ar rajone turėtų nelikti paminklų sovietiniams okupantams ir kolaborantams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Seimas nepriėmė svarstyti automobilių taršos mokesčio projekto

Seimas nepriėmė svarstyti automobilių taršos mokesčio projekto (0)

2022-01-12

Seimas trečiadienį nenumatyto posėdžio metu po pateikimo nepritarė Aplinkos ministerijos siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir vietoje jo įvesti naują metinį taršos mokestį.

Projektą palaikė 42 parlamentarai, 35 balsavo prieš, 15 Seimo narių susilaikė. Parlamentas pasiūlė jį patobulinti.

Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė abejojo, ar siūlomas mokestis yra turto, o ne taršos mokestis, priklausantis nuo automobilio techninių duomenų, bet ne nuo jo panaudojimo dažnumo. Parlamentarė taip pat nerimavo, kad mokestis gali skaudžiai smogti senjorams ir regionų gyventojams, didins skurdo riziką.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas klausė, ar siūlomo mokesčio nereikėtų svarstyti su kitais mokesčių pakeitimais, kurių Vyriausybė 2022 m. dar nežada imtis.

Frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laimė Nagienė pritarė, kad, brangstant kone viskam, užkrauti naują mokestį nėra teisinga ir jį įvesti skubama. Ji taip pat siūlė bent iki 2024 m. nuo mokesčio atleisti senjorus ir neįgaliuosius.

Jos kolega frakcijoje Algirdas Butkevičius pastebėjo, kad virš 900 tūkst. automobilių savininkai vidutiniškai mokėtų apie 300 eurų kasmet. Tokius duomenis parlamentarui esą pateikė Susisiekimo ministerija, o jie skiriasi nuo pristatomų aplinkos ministro Simono Gentvilo.

Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis ragino projektą palaikyti. Jo teigimu, Lietuva yra tik viena iš kelių šalių Europos Sąjungoje, kuri neturi adekvataus ir atitinkamo reguliavimo automobiliams.

Pataisomis siūloma nuo 2023 m. apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojus metiniu naudojimo mokesčiu. Anot aplinkos ministro S. Gentvilo, transportas sudaro trečdalį Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir yra vienas pagrindinių Lietuvos taršos šaltinių.

„Transporte mes taršą turime sumažinti per pusę per ateinantį dešimtmetį. Jeigu to nepadarome, tai 2030 metais iš Europos gausime sankcijas, kurios formulė bus: neįgyvendinti taršos tikslai, padauginti iš aplinkos taršos leidimų kainos“, – parlamentarams kalbėjo ministras. Jo teigimu, naujasis tarifas motyvuotų gyventojus perkant naują automobilį rinktis mažiau taršų automobilį.

Naujasis mokestis būtų apskaičiuojamas, automobilio išmetamą CO2 kiekį dauginant iš atitinkamo mokesčio tarifo, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento. Jį administruotų Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kaip nurodo ministerija, 131–160 g/km išmetančioms transporto priemonėms būtų taikomas 0,28 Eur/g, o nuo 2025 m. – 0,56 Eur/g mokesčio tarifas. Kasmet minimalus tarifas būtų taikomas vis mažiau teršiantiems automobiliams, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.

Didžiausias taršos koeficientas būtų taikomas senoms dyzelinėms transporto priemonėms. Benzinu ar dujomis varomiems automobiliams nustatytas koeficientas būtų dukart mažesnis nei varomiems dyzelinu. Pasak ministerijos, net naujausių dyzelinių automobilių neigiamas poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai dešimtimis kartų lenkia benzininių.

Pirmuosius dvejus metus mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata. Nuo 2025 m. mokesčio nemokėtų neįgalieji, o senjorai, šeimos su neįgaliaisiais ir asmenys, gaunantys socialinę paramą, mokėtų 50 proc. mažesnį mokestį.

Ministerijos skaičiavimais, jau dabar trečdalio Lietuvos automobilių parko CO2 emisijos neviršija 130 g/km, ir tokių automobilių savininkai naujojo mokesčio išvengs. 2023 m. 33–62 eurus už benzininį ir 62–112 eurų už dyzelinį automobilį sumokėtų 34 proc. vairuotojų, 32 proc. jų kasmet šiam mokesčiui turėtų numatyti atitinkamai 55–106 ir 104–190 eurų.

Labiausiai teršiančių transporto priemonių vairuotojai mokėtų nuo 99 eurų už benzininius ir nuo 188 eurų už dyzelinius automobilius kasmet. Prognozuojama, kad 2023–2030 m. bus surinkta apie 1,19 mlrd. eurų, kurie būtų investuojami autobusams savivaldybėse įsigyti, dviračių takams tiesti, elektromobilių infrastruktūros plėtrai.

„Mūsų prielaida yra, kad mokestis galėtų sukurti maždaug 4000 km dviračių tinklą iki 2030 metų, atnaujinti iš esmės visą Lietuvos viešojo transporto parką ir sukurti pakankamą elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą", – sakė S. Gentvilas.

Nauja Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo redakcija parlamentui turėjo būti teikiama gruodį, tačiau projektas tuomet iš Seimo darbotvarkės buvo išimtas.

ELTA inform.



« Atgal



Video rekomendacijos:

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook