Balsavimas

Ar rajone turėtų nelikti paminklų sovietiniams okupantams ir kolaborantams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Bendruomenės namai – neįkainojama dovana kaimui

Bendruomenės namai – neįkainojama dovana kaimui (0)

2011-12-30

Simbolinę įkurtuvių juostelę paskyniškiai pakvietė perkirpti savo bendruomenės pirmininką Algimantą Dobilą ir savivaldybės tarybos narį Egidijų Giedraitį (kairėje).

Praėjusio šeštadienio vakarą Paskynuose (Šimkaičių seniūnija) nušvito kalėdinė eglutė. Visai tokia pat, kaip pernai ar užpernai, bet prie bendruomenės namų, kurių atidarymui visą vasarą ruošėsi paskyniškiai. Ilgai lauktos įkurtuvės tapo džiugia šventine dovana visiems kaimo žmonėms. 

„Mūsų naujieji namai”, – su pasididžiavimu užeiti vidun kvietė bendruomenės centro nariai, šeštadienio vakarą įkurtuvių proga surengę advento vakaronę. Kultūros darbuotojo šiame kaime nėra, bet norint galima ir kalnus nuversti, todėl paskyniškė Asta Dobilienė drąsiai ėmėsi organizacinių rūpesčių: pati ryžosi vesti vakarą, kūrė jam scenarijų, rinko žodžius įkurtuvių montažui ir džiaugėsi, kad norinčių tapti skaitovais yra daugiau nei reikėtų. Būtent dėl to taip įtikinamai skambėjo žodžiai, jog gera turėti namus, kuriuose visada esi laukiamas.
Vos prieš metus susikūrusi Paskynų kaimo bendruomenė kurį laiką glaudėsi Janinos Dobilienės sodyboje, ir nors svetinga šeimininkė priimdavo visus, norinčius dalyvauti bendruomenės veikloje, kaimo žmonės labai greitai nusprendė, kad sava pastogė – neįkainojama vertybė. Nusižiūrėję ką tik uždarytą Vilkyškių pieninės pieno supirkimo punktą, jie įtikino pieno perdirbėjus sumažinti pastato kainą, patys susidėjo dalį pinigų ir be baimės paėmė paskolą iš Jurbarko kredito unijos. Tokiam bendruomenės centro sprendimui pritarė net 90 Paskynų kaimo gyventojų.
Bendruomenės centro pirmininkas Algimantas Dobilas įsitikinęs, kad paskola niekada netaps našta bendruomenei – argi galėtų būti kitaip, jei kone visi suaugę kaimo gyventojai jau tapo bendruomenės centro nariais ir darbu įrodė, kad nori patys tvarkyti savo kaimą. Nuo pat pavasario Paskynuose vykusios talkos gyvenvietę iš esmės pakeitė. Petrui Burkentui ėmusis iniciatyvos, atstatyta bebaigianti nugriūti autobusų stotelė, išvalytos visos pakelės, išpjauti grėsmę kėlę seni medžiai, išlyginta pieva prie bendruomenės namų, pasėta veja. 
„Kai pavasarį pakvietėm žmones sodinti eglučių, nesitikėjom tokio aktyvumo, o paskui pamatėm, kad sodybų savininkai tvarko ne tik savo namų aplinką – šluoja gatvę, karpo gyvatvores, remontuoja, dažo tvoras. Per vasarą Paskynai pašviesėjo, pagražėjo – ir žmonės tapo draugiškesni, geriau vieni kitus supranta. Pastebėjusi geras permainas ir savivaldybė pradėjo kitaip į mus žiūrėti: nesunkiai susitarėme, kad skirs lėšų gatvės apšvietimui sutvarkyti, padengė palūkanas už paskolą”, – džiaugėsi bendruomenės centro pirmininkas.
Bendruomenės namai, pasak A. Dobilo, tai kaimo žmonių kalėdinė dovana sau, todėl nekeista, kad taip nekantriai buvo laukiama įkurtuvių ir taip gausiai į jas susirinkta. Pakvietę rajono tarybos narį Egidijų Giedraitį kartu su bendruomenės centro pirmininku perkirpti simbolinę juostelę, paskyniškiai nesitikėjo išgirsti, jog už kelių kilometrų gyvenanti tarybos nario šeima Registrų centro valia yra tapusi jų kaimo gyventojais.
Bet daug svarbiau už adresą, pasak E. Giedraičio, yra tai, kad bendruomenės namai stovi jo senelio Vinco Giedraičio žemėje. „Tikrai manau, kad senelis tam neprieštarautų, kaip kažkada neprieštaravo, kad jo žemėje stovėtų kaimo kryžius”, – sakė savo senelio žemę jau dvidešimt metų dirbantis ūkininkas.
E. Giedraitis savo kaimynams linkėjo svarbiausio – darnos ir susitelkimo. „Tik nesipykit, nekonkuruokit, nesistenkit įrodyti, kad kurio nors nuopelnai bendruomenei didesni – ir sėkmė bus jūsų rankose”, – sakė jau ne pirmus metus rajono bendruomenių veiklą stebintis vietos veiklos grupės „Nemunas” pirmininkas.
Pasak E. Giedraičio, ne jam vienam atrodo, kad stipriausios šiuo metu yra mažų kaimų bendruomenės. „Lygiuokitės į Juodaičių, Paulių kaimo bendruomenes. Pauliai gal tik nedaug didesni už Paskynus, o šio kaimo bendruomenė pirmoji rajone užbaigė investicinį projektą – už 160 tūkst. Lt nenaudojamą vaikų darželio pastatą pritaikė bendruomenės veiklai, įsirengė šildymą. Linkiu, kad ir mūsų bendruomenės namai kuo greičiau tą padarytų”, – ragino Egidijus, prasitaręs, kad prieš metus netikėjo, jog Paskynų kaimo bendruomenės centras pasieks tokių džiuginančių rezultatų.
O dabar, pasak E. Giedraičio, paskyniškiai jau turi kuo didžiuotis – jų bendruomenė yra viena iš trijų turtingiausių rajono bendruomenių. „Dauguma kaimo bendruomenių jokio turto neturi, naudojasi savivaldybės suteiktomis patalpomis. Galite lygiuotis į Smalininkų bendruomenę, turinčią vėjo jėgainę, ir į Raudonės bendruomenės centrą, turintį savo bendruomenės namus. O jūs turite ne tik pastatą – dar ir savo žemės”, – džiaugėsi E. Giedraitis.
Sakoma, kad tuos, kurie nebijo darbo ir turi svajonių, pats Dievas laimina. Paskyniškiams tokiu palaiminimu tapo Žemės ūkio ministerijos skirta parama materialinei techninei bazei sukurti. Už 23,5 tūkst. Lt bendruomenės centro nariai trinkelėmis išgrindė priėjimą prie bendruomenės namų, įsigijo stalų, kėdžių ir kitų veiklai būtinų baldų. Tai ne viskas, ko reikėtų pradžiai, bet paskyniškiai tiki, jog sėkmė jų neapleis. „Parama bendruomenių veiklai tikrai bus, tik nenuleiskite rankų, apsispręskite, ko labiausiai norėtumėte, ir pradėkite rengti projektą”, – ragino juos E. Giedraitis.
Iki vėlaus vakaro trukusioje vakaronėje kaimo žmonės turėjo ką pasakyti vieni kitiems. Papuošusios stalus kalėdiniais vainikais su putino uogomis, kaimo moterys nukrovė juos sumuštiniais, mišrainėmis, keptais paukščiais, tortais, pyragais ir kitais skanėstais, o karštas kalėdinis vynas suteikė drąsos net ir patiems kukliausiems. Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjai Daurai Giedraitienei paraginus burtis į meno mėgėjų kolektyvą, Vidas Vedeckis iškart pareiškė, jog kaimo kapeloje tikrai būtų norinčių groti – tik kas duos instrumentus? 
Tačiau tai, kas dažnai atrodo neįmanoma, labai norint gali tapti tikrove – paskyniškiai tą jau suprato ir vakarodami drąsiai linkėjo vieni kitiems, kad jų bendruomenės namuose gyvenimas virte virtų, o renginiuose netrūktų žiūrovų. Pradėję dalytis svajonėmis visi vieningai sutarė, kad Paskynų kaimo gyventojai Kalėdų senelio prašytų tik asfaltuoto kelio, nes kitkuo gali ir patys pasirūpinti. Vos du kilometrai žvyrkelio nemažai problemų sukelia ir seniūnijos darbuotojams, dažnokai raginantiems kelininkus prisiminti, jog duobės prašosi užlyginamos.
Advento vakaronėje svečiavęsis Šimkaičių seniūnijos socialinis darbuotojas Egidijus Petryla paskyniškiams sakė, kad jų kaimas gerokai skiriasi nuo aplinkinių – nesunku pastebėti, kad čia gyvena darbštūs žmonės, todėl ir nedarnių šeimų, kurių vaikais tenka pasirūpinti seniūnijos darbuotojams, yra vos keletas. „Bendruomenė palengvina mūsų darbą. Ten, kur įsikuria bendruomenė, atsiranda daugiau atsakomybės, žmonės tampa jautresni – iškart pastebi, jei kažkam nesiseka ar vaikai yra skriaudžiami. Mums tai labai svarbu”, – tikino E. Pertyla.
Prieš šimtus metų Vadžgirio apylinkės buvo apaugusios neįžengiamomis giriomis – jos saugojo, rengė ir maitino šiandieninių paskyniškių protėvius. Derlingos lankos ir išdagos tiko žemdirbystei, todėl miškų kirtavietės tapo skynimais, o vienas jų buvo pavadintas Paskynais. Ir dabar iš kaimo pasižvalgius į tolumas matyti beveik vien tik miškai, tačiau proskynoje, tapusioje kaimu, šviesu ir gera gyventi.

Daiva BARTKIENĖ



« Atgal



Video rekomendacijos:

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook