Tolimame Vosbutų kaime ryškiai žydi viltis

Tolimame Vosbutų kaime ryškiai žydi viltis (3)

2011-12-21

Prieš porą metų įsteigtos Vosbutų kaimo bendruomenės taryba – Jolanta Šukienė, Kristina Maširkienė, Dmitrijus Savickas, Asta Ševelienė, Rima Vaičekauskienė, Lina Šulcienė.

Vosbutai – tolimas kaimas Seredžiaus seniūnijoje. Iki rajono centro tenka važiuoti daugiau kaip šešiasdešimt kilometrų – ir ne vien tik asfaltuotu keliu. Tačiau važinėti be reikalo kaimo žmogus neturi kada, o jei reikia – ne taip ir svarbu, kad važiuojant žvyrkeliu gerokai pakrato. Vosbutiškiai viliasi, kad ir į jų kaimą ateityje ves europinis kelias. Ir tai ne vienintelė jų svajonė – ne viena jau pražydusi ar pumpurą sukrovusi, nes tuščių vilčių šio kaimo žmonės nepuoselėja, bet patys stengiasi jas įgyvendinti.

Netrumpą kelią į Jurbarką dažniau nei įprasta šį rudenį dardėjo ir Kristina Maširkienė – Vosbutų kaimo bendruomenės pirmininkė, nes pateikti vietos veiklos grupei „Nemunas“ rengė investicinį projektą, tad reikalų rajono centre buvo apsčiai. „Šiandien jau padėtas taškas“, – sakė moteris tą dieną, kai baigtą projektą, kuriuo prašoma finansinės paramos suremontuoti Vosbutų bendruomenės namus, įteikė vietos veiklos grupei.
Bendruomenės pirmininkė visų labui jau nuveikė didžiulį darbą, bet ji įsitikinusi, kad ir kiti jos kaimo žmonės, kai prireiks, elgsis lygiai taip pat. „Projekte numatyta, kad dešimt procentų jo vertės sudarys savanoriškas bendruomenės narių darbas – garantuoju, kad visas kaimas subėgs, kai reikės dirbti, – neabejoja K. Maširkienė. – Mūsų kaimas – šaunus, žmonės vaišingi, svetingi, darbštūs ir draugiški.“
Žodžiu – nesugriuvęs kaimas, apgriuvę tik bendruomenės namai, pastatas, kuriame kadaise buvo mokykla. Jau seniai mokyklos anei kokios kitos įstaigos Vosbutuose nebėra – viskas valdžios panaikinta. Bet žmonės liko: ūkininkauja, augina vaikus, tvarkosi namus – gyvena gražiai ir nelaukia, kol kas nors suremontuos jų bendruomenės namus, bet patys tuo rūpinasi. O ir tame sename pastate neretai susieina, nes smagu susitikti, kartu šventes švęsti, juolab kad nejaukių sienų šaltį užmaskuoja bendravimo šiluma.
Ir šį rudenį į šventę „Po sunkių rudens darbų pabūkime kartu“ susirinko didelis būrys vosbutiškių ir kitų kaimų gyventojų. „Esam toli nuo kultūros centrų, tad patys bandom linksmintis, pasidarom pramogų, kurios mums visiems – nuo vaikų iki senjorų – įdomios ir laukiamos. Susinešam vaišių, bet nenorim tik sėdėti ir vaišintis. Nors neturim savo nei dainininkų, nei muzikantų, pas mus mielai atvažiuoja iš kitur: Klausučių saviveiklininkai, iš Raseinių rajono Butkiškės, ir Jurbarkų „Šilas“ pas mus yra grojęs – visi nemokamai, visi sako, kad pas mus smagu“, – džiaugiasi bendruomenės pirmininkė Kristina. Ir Naujuosius vosbutiškiai sutiks kartu: užkurs laužą ir surišę į skepetą vargus ir liūdesius, netikusius darbus, mintis ir žodžius, sudegins – kad vėl visiems būtų gera drauge.
Susiėjimams labiau tinka vėlyvas ruduo, ankstyvas pavasaris – tuomet labai linksmai švenčiamos Užgavėnės ir su traktoriumi braunantis per pusnis aplankomi net atokiausi Vosbutų seniūnaitijos kaimų gyventojai. „O vasara – darbymetis, nes jokių valdiškų darbų čia nėra, pas mus vieni ūkininkai. Antanas ir Onutė Bubliauskai, Jolita ir Ovidijus Bubliauskai, Lina ir Rolandas Šulcai, Asta ir Arvydas Ševeliai, Jolanta ir Rimantas Šukiai, Danielius Simonavičius, Rima ir Aidas Vaičekauskai – iš viso Vosbutuose per 40 ūkių. Daiva ir Edmantas Jakaičiai ne tik ūkininkauja, bet ir sukūrė savo verslą – atidarė kaime parduotuvę“, – vardija Kristina jaunus darbščius žmones, kurių dėka Vosbutai šauniai laikosi.
Bet ne tik jų – tvirtą ir garbingą vietą bendruomenėje užima ir senjorai. „Česlovas ir Elena Alešiūnai, Marytė Milčiuvienė, Izabelė Puidokienė, Janina ir Algirdas Rakauskai, Leonora Mitkuvienė, Vlada ir Ignas Kripai, Danutė ir Bronius Rimkai, Marytė ir Antanas Semoškai, Stefa ir Jonas Beniuliai, Aldona Franckevičienė, Genovaitė ir Henrikas Bubliauskai, Stasė Vaitiekūnienė, Teodora ir Pranas Šegždai... – kaip iš gausybės rago beria Kristina pavardes žmonių, giliai įleidusių šaknis savo gimtinėje, meilės jai mokančių ir jaunąją kartą. Tai jiems šlovė, kad didelis ir gražus Vosbutų kaimas neapkerpėjo. Prieš 20 metų pastatytas mūro paminklas stalinizmo aukoms atminti tapo kaimo susivienijimo ir susibūrimo vieta, sujungianti praeitį su dabartimi. Pavasarį senjorų iniciatyva prie paminklo giedamos gegužinės pamaldos, o paskutinįjį mėnesio savaitgalį visus sukviečia linksma gegužinė. Ir nors jaunimui giedoti kol kas dar ne taip sklandžiai einasi, jie žino, kad tą tradiciją reikia išsaugoti.
Vosbutų kaimo žmonės buvo ir tebėra draugiški ir vieningi – ne tik prie linksmybių, bet ir bėdoje esi tikras, kad turėsi į ką atsiremti. Jei gaisras – padegėliams aukoja visi kas kiek gali, jei laidotuvės – visas kaimas suneša kas ką turi. Tokios yra gražios senojo kaimo tradicijos ir jų keisti nereikia, tačiau naujovėms durys irgi neužtrenktos.
Prieš keletą metų į atokų Vosbutų kaimą atėjo internetas. Jis labai reikalingas, todėl K. Maširkienė numynė kryžiaus kelius, o ant savo namo stogo leido įrengti anteną – dabar ir ūkininkai, ir jaunimas, ir visi kiti gali be apribojimų naudotis šiuolaikinių technologijų galimybėmis.
Naujiena kaime – ir bendruomenės sukūrimas. Bendruomeniškumo nestokojantiems žmonėms šis juridinis vienetas ypač svarbus, nes suteikia galimybę stiprinti bendrai naudojamą materialinę bazę. Šių metų pavasarį Vosbutų bendruomenei paramą skyrė Žemės ūkio ministerija – įsigyti kompiuterinę įrangą ir baldų. Pateikus investicinį projektą VVG „Nemunas“ ryškiai sušvito viltis renovuoti bendruomenės namų pastatą. K. Maširkienė įsitikinusi, kad jaukūs bendruomenės namai dar labiau suaktyvins žmones, suteiks naujų veiklos galimybių.
K. Maširkienei darbas bendruomenės labui lygiai toks pat svarbus kaip savame ūkyje, nes kurdamas gerovę visiems, kuri ją ir sau. Kristina – tikra vosbutiškė, čia gyveno jos tėvai, seneliai ir proseneliai. Baigusi ekonomikos studijas ji sugrįžo į gimtinę, dirbo Armenos kolūkyje, o dabar kartu su vyru Stanislovu Maširka ūkininkauja. Darbų 60 hektarų ūkyje apsčiai, o sūnūs pasirinko kitą kelią – vyresnysis Tomas Kaune turi savo verslą, kartu dirba ir jaunesnysis brolis Darius. Bet dukra Dovilė, Aleksandro Stulginskio universiteto studentė – tėvų viltis, kad tęs jų pradėtą darbą.
Vosbutų bendruomenė – aktyvi renginių Seredžiaus seniūnijoje dalyvė, jau dvejus metus dalyvavo Derliaus šventėje Jurbarke. Derliaus šventei Vosbutų moterys susirinkusios Kristinos namuose kepa kugelį. „Ateina Jolanta Milčiuvienė, Jolita Bubliauskienė, Vida Šimkienė – visos su gausiom šeimynom – pilna virtuvė žmonių. Skutam bulves, pjaustom lašinius...“, – bendro darbo maloniais prisiminimais dalijasi bendruomenės pirmininkė.
„Rytais į Vosbutus atvažiuoja net trys mokykliniai autobusai – tiek daug pas mus besimokančio jaunimo. Ir mūsų moterys daug vaikų gimdo“, – džiaugiasi K. Maširkienė tuo puikiu atžalynu – kaimo ateities viltimi. Tačiau nuo tikrovės niekur nepabėgsi – kažin kiek jų liks gyventi gimtajame kaime? „Bet ne mes kalti, kad pabėgs, o vyriausybė, kad laiku nepamąstė, kaip sustabdyti kaimų tuštėjimą“, – tokia Vosbutų bendruomenės pirmininkės nuomonė.
Bet jei ir pabėgs, tie dabartiniai vaikai, kartu su tėvais einantys į kaimo talkas, linksmai dūkstantys su Užgavėnių persirengėliais, skutantys bulves bendruomenės kugeliui, turbūt nepabūgs net ir labai dulkėto žvyrkelio, vedančio į gimtinį kaimą, kur nuo vaikystės pažino visus vienijantį bendruomeniškumo jausmą.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook