Draugystės dešimtmečio dainos skambėjo Vokietijoje

Draugystės dešimtmečio dainos skambėjo Vokietijoje (0)

2018-09-08

Ilbesheimo (Vokietija) bažnyčioje rugpjūčio 19-ąją itin gražiai skambėjo „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, kai bendru koncertu draugystės dešimtmetį šventė Jurbarko „Lelija“ ir vyrų choras iš Reino-Pfalco žemės. 

Jurbarko kultūros centro chorvedė Dalė Jonušauskienė sakė, kad kelionė į Vokietiją rugpjūčio viduryje moterų choro „Lelija“ dainininkėms buvo tarsi dovana po įtempto repeticijų, konkursų ir apžiūrų sezono, o draugystė su vokiečių choru – stimulas kolektyvams gyvuoti.

„Draugų nereikia ieškoti – draugais tampama nepastebimai“ – padėką su tokiu įrašu „Lelija“ parsivežė iš Vokietijos. Taip ir prasidėjo chorų draugystė – nuo lelijietės Birutės Kulikauskienės pokalbio su į tėviškę pasisvečiuoti parvažiavusia chorvede Alvina Gavėnaite-Reiss. Jos abi smalininkietės, o Vokietijoje apsigyvenusi Alvina subūrė dainuoti Ilbesheimo ir Gauersheimo bendruomenių vyrus. Kodėl gi nepadainavus abiem chorams kartu?

Per dešimtmetį kartu dainuota jau ne kartą. A. Gavėnaitės-Reiss vadovaujamas choras į Lietuvą atvažiuoja kas dvejus metus, o „Lelija“ antrą kartą buvojo Reino-Pfalco žemėje – ir kaskart su bendrais koncertais, kuriuose skamba ir vokiškos, ir lietuviškos dainos.

Pasak D. Jonušauskienės, šio susitikimo draugystės jubiliejui pažymėti „Lelijos“ dainininkės ypač laukė ir dar nenuvažiavusios suprato, kad labai laukiamos yra ir Vokietijoje.

„Mes bendravome telefonu ir internetu, derinome repertuarą, kartojome gražiausias lietuviškas dainas ir mokėmės vokiškų. Kai pranešėme, kad jau turime lėktuvo bilietus, išgirdome, kaip jie džiaugiasi. O kai nusileidome oro uoste, mus pasitiko ir visas penkias dienas kuo nuoširdžiausiai globojo, rodė begalinį dėmesį. Kiekvienas žingsnis buvo suplanuotas ir apgalvotas, kad mums būtų įdomu“, – viešnage džiaugėsi chorvedė.

„Pamatėme kaip jie gyvena, ką dirba. Mane su koncertmeistere Danute Švediene savo namuose svetingai priėmė Alvinos šeima, o moterys apsigyveno jos vadovaujamo choro vyrų šeimose. Vežiojo po ekskursijas, rodė ypač gražų savo kraštą. Jų vadinamos kalvos mums atrodė kaip kalnai, žavėjomės didžiuliais vynuogynais ir pamatėme, kaip gaminamas vynas. Visoms buvo įdomu – ir toms, kurios jau ne pirmą kartą, ir naujoms mūsų dainininkėmas, nes „Lelija“ pastaruoju metu yra nemažai atsinaujinusi“, – pasakojo D. Jonušauskienė.

Vietinio vyno lelijietėms, žinoma, teko ir paragauti, ir ne tik per šeimyniškas vakarienes, bendruomenių pikniką, bet ir priėmime pas miestelių merus – Vokietijos įstatymai nedraudžia nei vaišinti, nei vaišintis.

Ilbesheimas ir Gauersheimas – maži miestukai netoli vienas kito, abiejų vyrai dainuoja mūsų kraštietės A. Gavėnaitės-Reiss vadovaujamame chore. Tų miestelių merai pagerbė savo choristų svečius – jurbarkietę „Leliją“. Taip pat ir miestukų bendruomenės, surengusios svečių iš Lietuvos garbei didžiulį pikniką. „Buvome labai maloniai nustebintos, kad esame ne tik mūsų draugų choristų, bet ir bendruomenių viešnios. Ačiū už tai ir už tą nuostabią viešnagę mūsų bičiuliams!“ – dėkojo D. Jonušauskienė.

Draugystės dešimtmečio koncertas vyko sekmadienį, rugpjūčio 19-ąją, Ilbesheimo bažnyčioje. Žmonių prisirinko daug – matyt, vyrų choras turi nemažai gerbėjų. Be to, vietos laikraštyje jau iš anksto buvo papasakota apie choro draugystę su Jurbarko „Lelija“ ir pareklamuotas sekmadienio koncertas.

„Mūsų bičiuliai ir vėl mus maloniai nustebino – labai įdomiu dainų pateikimu, solistais ir daugybe išmoktų lietuviškų dainų. Ypač gražiai skambėjo mūsų bendrai atliekama jurbarkiečio Kęstučio Vasiliausko sukurta „Žemėj Lietuvos“. Ir tai tik po vienos bendros repeticijos! Iš viso dainavome kartu šešias dainas – lietuviškas ir vokiškas, ir buvome paruošę po atskirą repertuarą. Buvo gražu!“ – žavisi chorvedė.

„Lelija“ ypač dėkoja Ramintai Damušienei, kuri ne tik dainuoja, bet kelionėse būna ir vertėja.

D. Jonušauskienė sako ačiū ir savivaldybės admininstracijai už finansinę paramą kelionei. Nuoširdžiausiai ačiū Ilbesheimo-Gauersheimo vyrų chorui ir jo vadovei kraštietei Alvinai – už dešimtmečio bendravimą. Nepastebimai ir netikėtai prasidėjęs jis tapo dešimtmečio draugyste.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook