Jaunieji aktoriai kalba apie gyvenimą – ne tik jaunimui

Jaunieji aktoriai kalba apie gyvenimą – ne tik jaunimui (0)

2018-10-06

Džiugus susitikimas: režisierė Birutė Šneiderienė ir „Vaivorykštėje“ pradėjęs ir į Jurbarką su spektakliu sugrįžęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursis Mantas Bendžius.

Tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Vaivorykštė“ Jurbarke jau tapo kultūros reiškiniu, svarbiu ne tik jaunimui. XV festivalyje, kuris rugsėjo 20-21 dienomis vyko Jurbarko kultūros centre, buvo parodyta 13 spektaklių, o žiūrovų – pilna salė, visokio amžiaus ir iš visur. 

Festivalis veža

Festivalis vyksta kas dveji metai, šiemet jau 15-asis. Ar nenusibosta? – klausėme Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro vadovės, režisierės Birutės Šneiderienės.

„Kaip gali nusibosti šitoks smagus dalykas? Visi jo laukia ir visi klausia, kodėl ne kasmet“, – sako ji.

Visi – tai ir aktoriai, kurie pasikeičia kas keleri metai, ir jiems viskas būna nauja, ir režisierės kolegos – kultūros centro darbuotojai.

Apie „Vaivorykštės“ vaikus vadovė sakė:„Festivalio organizavimas juos labai užveža. Jie daro, laksto – jų dienos pilnos adrenalino, ir tas lėkimas – tai pats smagiausias dalykas. Festivalis yra jų – jie tuo gyvena, ir viskas išeina gerai ir į gera. Kiek buvo„Vaivorykštės“ kartų, visi susitikę kalba apie festivalį. Tai yra kažkas tokio! Ir viskas yra vaikų, bet jie dirba juodai. Vaikai viską sugeba, tik reikia jiems leisti, pasitikėti jais ir laiks nuo laiko patikrinti viena akim, ar viskas vyksta.“

O apie kolegas kalbėjo Jurbarko kultūros centro direktorės pavaduotoja Rūta Vasiliauskienė: „Tai būna vienas bendras visų darbas. Visi kultūros centro darbuotojai labai nuoširdžiai ir neskaičiuodami valandų dirba festivaliui – ir valytojos, ir budėtojos, ir scenos darbininkai, ir administracija. Toks bendras reikalas. Ir per visus renginius taip. Pas mus nėra taip, kad kas nors kam nors nepriklausytų.“

Ne tik jauniems

„Vaivorykštės“ festivalyje parodyta trylika spektaklių. O kiek žiūrovų juos pamatė? „O, šį kartą ypač daug!“ – džiaugiasi režisierė B. Šneiderienė. Jai antrina ir R. Vasiliauskienė: „Daug. Visuose spektakliuose buvo apypilnės salės. Ir iš Viešvilės atvažiavo, ir iš Naujamiesčio atėjo, net iš Juodaičių...“

„Mes visą laiką siekiame, kad festivalis būtų šventė viso rajono mokykliniam jaunimui, kad vaikai būtų išleidžiami iš pamokų žiūrėti spektaklių. Ir šiemet taip buvo“, – tęsia režisierė.

„Vaivorykštės“ festivalyje moksleiviai gali pamatyti geriausius spektaklius, kuriuos vaidina jų bendraamžiai ir profesionalai. Spektakliai paliečia skaudžias ir svarbias problemas, ir per meno kalbą – žymiai įtaigiau. Tai galimybė kitu žvilgsniu pažvelgti į gyvenimą ir susimąstyti. Todėl šis festivalis ir suaugusiesiems – mes kviečiame visus“, – sako R. Vasiliauskienė.

Svečiuose – bičiuliai

Festivalyje vaidinę teatrai iš Lietuvos visi yra Jurbarko „Vaivorykštės“ bičiuliai. Ukmergės ir Birštono kultūros centrų teatrai atvežė spektaklius, kuriuos žiūrėjo Jurbarko darželių ir mokyklų vaikai. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro teatro studija „Aušra“ pristatė nuotaikingą reginį su absurdo elementais „Arūnas ir Šarūnas skraido po kosmosą“. Komedijas vaidino Šakių „Varpo“ mokyklos bei Šiaulių moksleivių namų teatro studijos.

Kiti spektakliai buvo kitokie. Rimtas ne tik jaunimo gyvenimo problemas keliančias dramas vaidino Pasvalio kultūros centro jaunimo teatras „DrAma“, Tauragės moksleivių kūrybos centro „Pilies teatras“, Šakių „Žiburio“ gimnazijos teatras ir Plungės kultūros centro teatras „Saula“.

„Tai mūsų draugai jau daug metų. Mes susitinkame festivaliuose, žinome vieni kitų darbus ir teatrų lygį. Būtent festivaliai ir suteikia galimybę pamatyti kitus ir patiems pasirodyti. O kur daugiau?“ – sako B. Šneiderienė.

„Vaivorykštės“ vadovė akcentuoja teatrų meninį lygį – į festivalį kviečiami tik geriausi šalies jaunimo kolektyvai. O dėl svečių iš užsienio prašoma Lietuvos nacionalinio kultūros centro rekomendacijų. Šiemet festivalyje dalyvavo Liepojos (Latvija) kultūros centro jaunimo teatro studija.

Tarsi šaltu vandeniu

Jurbarko kultūros centro „Vaivorykštė“ festivalyje vaidino J. Glinskio „Šokančius berniukus“. Spektaklyje keliamos sudėtingos sunkiais vadinamų paauglių problemos. Panašios poblematikos spektaklių festivalyje būta ne vieno: ir apie tėvų į gatvę išmestus, ir apie tuos, kurie savo skaudulius išlieja žiauriu elgesiu su bendraamžiais ir mokytojais, kurie savo sopulį skandina narkotikuose, o išsigelbėjimą bando rasti emigracijoje.

Sunkūs, bet itin įtaigūs spektakliai, tarsi šaltu vandeniu aplieję ne tik jaunuosius žiūrovus, bet ir suaugusiuosius.

„Jie tai vaidina, nes jie gyvena. Neįsiūlysi vaikui vaidinti to, kas jam neįdomu. Gyvenime juk yra ir skausmo, ir džiaugsmo. Ir jų galvose sukasi skaudžios temos, jie nori jas išsakyti. Per meną išsakoma įtaigiau“, – sako režisierė B. Šneiderienė.

„Ir tėvams, ir mokytojams būtų pravartu pamatyti, ką vaidina jaunimas. Nes kartais gali atrodyti, kad blogas vaikas ir yra tik blogas, o čia galima pamatyti, kodėl jis toks, kokios to priežastys“, – tai kultūros centro direktorės pavaduotojos R. Vasiliauskienės nuomonė.

O ką galvoja patys aktoriai?

„Aš nevadinu to skaudžiomis temomis. Gyvenimas ne baudžia, o pamoko. Ir teatras gali pamokyti, jei supranti, apie ką tai. Šiame spektaklyje esminis dalykas yra meilė“, – sakė „Šokančiuose berniukuose“ vaidinęs Matas Mankus.

Beje, festivalio atidarymo etiude, kurį vaidino „Vaivorykštė“, Matas buvo apipiltas vandeniu tikrąja to žodžio prasme – iš laistytuvo, be jokios butaforijos.

„Kai sužinojau, kad turėsiu dainuoti ir ant manęs pils vandenį, buvo blogiausia, kas galėjo nutikti. Nes dainuoti man buvo kompleksas“, – prisipažino Matas. Tačiau ir po šios scenos vaikinas jautėsi labai gerai, nes teatras suteikia drąsos ir naikina kompleksus. „Po tiek metų teatre niekas nebaisu. Reikia pasitikėti savimi. Mus labai padrąsina vadovė, be to būtų sunku eiti į sceną“, – sakė jis.

Sunkų vaidmenį spektaklyje turėjo ir Edvina Vaičekauskaitė. Ji vaidino pataisos namų valytoją Aistę. „Tai vienas pagrindinių vaidmenų. Sunkus, jis man nepatinka. Reikėjo labai įsijausti. Klausiau vadovės patarimų, repetuodavau ir namie, paskui kažkaip savaime susidėliojo tas vaidmuo“, – pasakojo Edvina ir teigė atsisakyti negalėjusi, nes režisierė geriau žino, kas kam tinka. Pasak merginos, teatre įdomu, smagu, daug žaismės ir improvizacijos. Tačiau tokių vaidmenų, kokį turėjo „Šokančiuose berniukuose“, žaisdamas nesukursi.

Ne su „Vaivorykšte“

Festivalis – ne tik spektakliai, bet ir kūrybinės dirbtuvės moksleiviškų teatrų aktoriams. Jas vedė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektoriaus, aktoriaus Vido Bareikio kurso, kuriame mokosi ir jurbarkietis Mantas Bendžius, studentai.

„Kai buvau pirmakursis, irgi buvome šiame festivalyje, dainavome savo kūrybos dainas, o dabar atvežėme savo spektaklį. Labai tuo džiaugiuosi!“ – sakė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 4 kurso studentas M. Bendžius. Jis pirmą kartą „Vaivorykštės“ festivalyje vaidino ne su „Vaivorykšte“.

Vakare V. Bareikio studija „No Theatre“ Jurbarko kultūros centre rodė spektaklį „Sudie, idiotai!“ Mantas spektaklyje atlieka pagrindinį – Martyno vaidmenį.

„Istorija ir bus apie šį mano personažą. Ne, jis ne idiotas. Jis stengiasi nebūti idiotu, nors aplinkui mato daug tokių žmonių, negaliu sakyti, kad idiotų – tai būtų netaktiška. Bet mano personažas bando susigyventi su savo problemomis, su visuomene“, – sakė aktorius prieš spektaklį.

Mantas pasidalijo, kad yra labai patenkintas ir laimingas šiuo savo gyvenimo etapu: „Tikrai taip! Aš labai džiauguosi ir labai laukiau šitos dienos, labai norėjau atvažiuoti į Jurbarką su spektakliu.“

Ko nematė žiūrovai?

„Žiūrovai pamatė viską, kas buvo rodoma scenoje, ir, tikiuosi, jie pajautė iš aktorių sklindančius jausmus. Bet jie nepajautė to paties smagiausio – festivalinės atmosferos tarp dalyvių – bedravimo, buvimo, šilumos ir jaukumo“, – sakė „Vaivorykštės“ teatro vadovė B. Šneiderienė.

Jurbarko kultūros centro direktorės pavaduotoja R. Vasiliauskienė vardijo rėmėjus. Ypač svariai jaunimo renginį parėmė Jurbarko r. savivaldybė, skyrusi 5 tūkst. eurų. Festivalį parėmė ir Seimo narys Ričardas Juška, bendrovė „Dainiai“, „Renginių agentūros“ direktorius Tadas Radišauskas, irgi, beje, vaidinęs „Vaivorykštėje“, bei bendrovės „Geliuksus“ vadovai Ingrida ir Kęstutis Gegužiai.

Daugiausia, pasak B. Šneiderienės, kainuoja profesionalai. Be jau minėto studentų teatro, koncertą festivalio scenoje surengė aktorius Vidas Bareikis, o spektaklį „Brangioji mokytoja“ atvežė teatras „Atviras ratas“. Dėka rėmėjų, bilietai į šiuos renginius tekainavo po 3 eurus.

Tiems, kurie mano, kad nieko ypatingo jaunimo spektakliuose nėra, ar tiems, kurie vertina pagal bilieto kainą, festivalio organizatoriai siūlo nors kartą pažiūrėti ir neabejoja, kad nuomonė pasikeistų. Žinoma, žiūrint reikia ir smegenis pasukti, bet juk tai ir yra gero teatro požymis.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook