Teatro premjera – naujai atgimusi klasika

Teatro premjera – naujai atgimusi klasika (0)

2018-09-08

Per Skirsnemunės mėgėjų teatro premjerą Balio Sruogos „Dobilėlį penkialapį“ žiūrovų salė buvo sausakimša. Teatro vadovė ir režisierė Birutė Šneiderienė tą laiko svarbiausiu pripažinimo ženklu: juk jei žmonėms nepatiktų, argi jie žiūrėtų?

Vaidinantys – kitokie

Panašiai būtų galima pasakyti ir apie aktorius: argi jie eitų, jei vaidinti jiems nepatiktų? Ir ar sukurtų tai, kam žiūrovai ploja, jei nebūtų tikri šito reikalo mėgėjai.

Tokių mėgėjų Skirsnemunės teatre daug ir daugėja. „Dobilėlį penkialapį“ vaidino teatro gerbėjams jau pažįstami Rasa Dilienė ir Mindaugas Dilys, Sonata Paulienė ir Edmundas Paulis, Jonas Tamošaitis, Albina Miliauskienė, Vytautas Norkus. Ir kone tiek pat naujų: Edita Riaukienė, Linas Burnelaitis, Rūta Zmejauskienė bei jurbarkiškis Konstantino Glinskio teatro veteranas Alvydas Šimaitis.

Pasak režisierės, kitų miestelių teatrus skirsnemuniškiai stebina vaidinančių vyrų gausa. Iš kur tie vyrai? „Na, juos atsivedė žmonos. Kiti atėjo patys ir žmonas atsiveda, kaip kad didžiausios patirties turintis mūsų aktorius Jonas Tamošaitis, kartais vaidinantis kartu su žmona Virginija – mes jos laukiam, ji mums labai svarbi. O „Dobilėliui“ reikėjo ypač daug vyrų. Mes visi ieškojome ir radome“, – pasakoja režisierė. Ir nepaliauja džiaugtis savaisiais aktoriais: jie rūpestingi, pareigingi, talentingi, nuoširdūs... Jie gilūs, jie laisvi. „Vaidinantys žmonės – kitokie, jie laisvės turi daugiau arba išlaisvėja scenoje“, – neabejoja režisierė.

Iš seno padarė naują

Lietuvių literatūros klasiko Balio Sruogos „Dobilėlis penkialapis“ – tarpukario pjesė. XX a. pirmoji pusė!

Tiesa, spektaklio tema – vyrų ir moterų santykiai – sena kaip pasaulis ir nepasenstanti. O viengungių vyrų įkurtos draugijos „Dobilėlis penkialapis“ pavadinimas tapo bendriniu, kuriuo ir dabar dar pavadinami senberniai, neigiantys bendravimą su moterimis ir niekinantys vedybas.

Bet B. Sruogos pjesėje visiems „dobilėliams“ rūpi pavergti Rožės Kumpytės širdį, pasipiršti jai ir vesti. Nes tas įgrisęs viengungiavimas, kai lova pilna pelenų, o ant stalo – kurmiarausiai... Ir dar gresiantis buliavos mokestis...

O šmaikščios moteriškės šaiposi iš vyriškos draugijos ir iš tariamo jų solidarumo vengti moterų. Ir joms pavyksta „dobilėlius“ išvesti iš „doros“ kelio.

Tokį daugelis prisimena klasika tapusį spektaklį. O režisierė Birutė Šneiderienė su savo šauniąja aktorių komanda klasiką užsimojo parodyti naujai. Ir jiems pavyko!

„Peržiūrėjom senąjį televizijos vaidinimą su senaisiais aktoriais, bet turėjome tą seną padaryti naujai. Tai pasiekiama per režisūrinius sprendimus ir aktorių vaidybą“, – sako B. Šneiderienė.

Vienas Skirsnemunės teatro režisūrinių sprendimų – meškerės. Kodėl jos? Nes, pasak režisierės, vyrų pomėgiai – medžioti arba meškerioti. Sakoma, kad gali susižvejoti meilę, pasigauti moteriškę. Taip ir atsitiko spektaklio dobilėliams penkialapiams. Nes šeima – tai šiluma, vedama tam, kad turėtum širdžiai artimą žmogų. Tai pjesėje atskleidžiama Lyno Puskepalio paveikslu, o jo frazė „Nori – vesk, nori – nevesk, vis tiek gailėsies“ irgi jau tapusi gražaus jumoro klasika.

Režisierė tik apgailestauja, kad itin vaizdingų, su puikiausiu jumoru B. Sruogos tekstų nemažai teko ir atsisakyti. „Trumpinom daug. Su gailesčiu išmečiau tuos tekstus, nors jie labai gražūs. Tačiau mėgėjų spektaklis turi tilpti į valandą – mano toks stilius, toks skonis“, – sako B. Šneiderienė.

Estetika – visur

Smagus teatro buvimas kartu, kai iš didžiulio darbo randasi puikus rezultatas. „Pradėjom pavasarį, dirbom per visą vasarą, nes mūsų teatro premjera turi būti švento Baltramiejaus atlaidams. Džiaugiamės, kad ir žiūrėti vaidinimo žmonės eina kaip į atlaidus. Todėl aktoriai aukoja repeticijoms savo atostogas, ateina po darbų, po sodų, šiltnamių, daržų...“ – pasakoja Skirsnemunės mėgėjų teatro vadovė.

Prie spektaklio sėkmės prisideda ir scenografija, kurią, kaip visada režisierės B. Šneiderienės ir jaunimo, ir suaugusiųjų spektakliams, sukūrė dailininkas Zigmas Morlencas. Ir apšvietimas, kuris Gintaro Zarecko dėka buvo profesionalus. Spektaklį įgarsino didelis teatro ir apskritai kultūros pagalbininkas skirsnemuniškis Dalius Tamošaitis.

Žiūrovų dėmesys krypo ir į personažų garderobą. Iš kur tos puikios suknios? „Suknias siūdinomės – nedažnai taip būna! Televizijos spektaklyje visos ponios, kai apsimetė esančios Rože Kumpyte, slėpėsi po kaukėmis. Mūsų spektaklyje ta kauke tapo vienodos suknios. Pinigų rūbams skyrė Jurbarko kultūros centras – labai už tai ačiū!“ – sakė B. Šneiderienė.

Tačiau, pasak režisierės, net ir tada, kai personažams rūbų ieškoma skudurynais vadinamose parduotuvėse, estetika teatre turi būti.

Smagiai!

Po smagios premjeros – nuoširdžios padėkos spektaklio kūrėjams. Sveikino namiškiai, giminės ir kaimynai, nešdami aktoriams apkabinimus ir garžiausius rudens žiedus. Sveikino Jurbarko kultūros centro direktorė Aida Bliundžiuvaitienė, Skirsnemunės seniūnas Aidas Mozūraitis, rajono vadovai Vida Rekešienė ir Darius Juodaitis, ir su vilnietiškais linkėjimais tėviškėnus aplankęs Seimo narys Ričardas Juška.

Taip gražiai savų žiūrovų sutiktas skirsnemuniškių „Dobilėlis penkialapis“ gyvuoja ir kelia sparnus į didesnes scenas. Spalio 1 d., pasak režisierės, teatras savo dar premjerinį spektaklį rodys Jurbarko kultūros centre Pagyvenusiųjų žmonių dienos renginyje. O spalio 20-ąją Skirsnemunėje rengiamas respublikinis teatrų festivalis.

„Nes mūsų teatrui jau penkeri metai! Rodysimės patys ir kviesime savo draugus pasirodyti Skirsnemunės žiūrovams. Viskas smagiai pas mus!“ – užtikrina Skirsnemunės mėgėjų teatro režisierė.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook