Krašto bendruomenes įtraukė viduramžių pramogos ir tradicijos

Krašto bendruomenes įtraukė viduramžių pramogos ir tradicijos (0)

2021-10-03

Karolis Jankauskas ir Irma Svetlauskienė atstovauja istorinės rekonstrukcijos puoselėtojams, todėl abiem rūpi istorinis paveldas ir noras kitiems įžiebti meilę krašto istorijai.

Rugsėjo 19 d. šalia rudenėjančiame parke paskendusios Raudonės pilies įsikūrė viduramžių miestelis su savo gyventojais, pramogomis ir užsiėmimais. Į baigiamąjį projekto renginį pakvietė VšĮ „Viduramžių pasiuntiniai“, visą vasarą sekmadieniais Raudonėje ir Veliuonoje bendruomenėms rengusi įdomius ir smagius užsiėmimus.

Pajusti istoriją

Kaune įsikūrusi įstaiga jau 18 metų organizuoja parodomąsias viduramžių riterių ir bajorų kovas, rengia edukacijas, moko šokių ir tradicinių amatų, žongliravimo, organizuoja viduramžių dvasia alsuojančius renginius. Į komandą susibūrę profesionalūs amatininkai, žongliravimo, istorijos specialistai, padedami būrio viduramžiais besidominčių savanorių, organizuoja ir jaukius kamerinius vakarus, ir grandiozines šventes.

Jurbarko rajone VšĮ „Viduramžių pasiuntiniai“ įgyvendino projektą „Panemunės regiono kultūros paveldo įprasminimas Raudonės ir Veliuonos bendruomenių veiklose“, kuriam 10 tūkst. Eur finansavimą skyrė Kultūros taryba.

„Viena pirmųjų švenčių, kuriose esame dalyvavę, buvo Raudonėje rengti „Panemunių žiedai“. Prie pilies vykęs renginys jau tada turėjo istoriškumo atspalvio. Vėliau šiame regione gyvosios istorijos renginių nevykdavo, todėl pagalvojome, kad čia būtų galima kažką padaryti. Juolab, pats regionas – istoriškai labai turtingas“, – sakė renginių organizatorius, šventės režisierius Karolis Jankauskas.

Pasak gyvosios istorijos puoselėtojo, visas panemunių kelias – pilnas piliakalnių, pilių, viduramžius menančios istorijos.

„Yra kuo turistus padžiuginti. Tačiau svarbu, kad vietiniai gyventojai irgi domėtųsi, žinotų, kodėl tos pilys stovi, pajaustų santykį su praeitimi“, – sakė K. Jankauskas.

Todėl projekto organizatoriai pasistengė įtraukti kuo daugiau vietinių žmonių.

Aktyvi vasara

Visą vasarą, nuo birželio 6-osios, kiekvieną sekmadienį Raudonėje ir Veliuonoje vyko įvairios veiklos ir istorinės rekonstrukcijos mokymai. Renginiuose galėjo dalyvauti visi norintieji.

Per vasarą edukacijose sudalyvavo apie 300 žmonių.

„6–7 rūšių edukacijas vykdėme po kelis kartus. Dalyvaudavo mažiausiai po 10 žmonių. Kai kurios edukacijos būdavo tęstinės, mokydavomės vis sudėtingesnių dalykų, o dalyviai turėdavo ir namų darbų“, – juokėsi K. Jankauskas.

Veliuoniškiai ir raudoniškiai mokėsi keramikos – iš molio žiedė įvairius gaminius, odininkystės mokymuose buvo gaminamos apyrankės, kapšeliai, projekto dalyviams atskleistos ir kalvystės paslaptys, rodoma, kaip buvo gaminami šarvai, buvo galima pasigaminti šarvų detalių.

Bendruomenių narius, ypač jaunesnius, labai domino karybos edukacijos, kuriose buvo supažindinama su viduramžių šarvuote, ginkluote. „Veliuonoje prie edukacijų prisijungė jaunieji šauliai. Jie turėjo galimybę išbandyti viduramžių kovas treniruočių ginklais“, – pasakojo projekto organizatorius.

Viduramžių riteriai edukacijų dalyvius supažindino su istoriniu fechtavimu, kirvių, iečių mėtymu, šaudymu lankais ir arbaletais.

Vaikams ir vyresniesiems buvo skirtos heraldikos dirbtuvės: vaikai pagal tam tikras taisykles piešė, kūrė savo šeimos herbus, suaugusiesiems buvo skirtos paskaitos apie heraldikos formavimąsi, simboliką.

Edukacijų dalyvius sužavėjo žongliravimo pamokos – buvo mokoma pasigaminti žongliravimo inventorių, supažindinama su gatvės aktorystės kultūra, mokoma paties žongliravimo.

Vyko ir istorinės paskaitos – apie krašto istoriją, objektus, kryžiuočių kovas, istorinių įvykių įtaką regionui.

Susidomėjimo sulaukė ir senovinių šokių pamokos, kurias vedė Veliuonos kultūros centro istorinių šokių studijos „Saltare Festum“ vadovė Irma Svetlauskienė su studijos šokėjomis.

Įpūsti gyvybės „Istorinės rekonstrukcijos klubai bendrauja tarpusavyje, mūsų ne tiek daug ir yra.

Labai mielai prisidėjome prie šio projekto. Norime kalbėti apie istoriją“, – sakė „Saltare Festum“ kolektyvo vadovė I. Svetlauskienė.

Šokėjos ne tik vedė edukacijas vasarą ir mokė susidomėjusiuosius viduramžių šokių, bet papuošė ir baigiamąjį renginį, kuriame parodė savo programą ir šokdino renginio svečius.

Nuo 2014 m. gyvuojantis kolektyvas šoka įvairių laikotarpių šokius – nuo viduramžių renesanso iki IX amžiaus.

Šokėjos didelį dėmesį skiria ir aprangai.

„Kiek įmanome bandome atkurti to meto aprangą. Domimės istorine medžiaga, ieškome informacijos įvairiuose šaltinuose, tačiau jos nėra daug. Naudojame natūralias medžiagas – šilką, liną, stengiamės atkartoti siluetus, aksesuarus. Tai nėra pigu“, – juokėsi I. Svetlauskienė.

Šokių mokytoja pasidžiaugė, kad edukacijose dalyvavo nemažai žmonių.

„Smagu, kad žmonės buvo aktyvūs. Vis tik užsiėmimai vyko sekmadieniais, buvo karšta. Jei žmonės domisi, vadinasi jiems istorija aktuali“, – sakė I. Svetlauskienė.

Pasak jos, po edukacijų atsirado norinčiųjų šokti kolektyve.

„Mūsų kolektyvo moterys ir pačios dalyvavo kitose edukacijose. Mokėmės žongliruoti ir mums tai pavyko“, – tikino šokėja.

Baigiamajame projekto renginyje „Saltare Festum“ uždarė šių metų sezoną, tačiau planų ateičiai turi.

„Norisi atstovauti senajai kultūrai, ją puoselėti ir kalbėti apie tai. Juolab kad pilys tvarkosi, o kad sienos nebūtų tuščios, norisi įnešti gyvasties. Mūsų kolektyvas ir duoda to gyvumo“, – įsitikinusi I. Svetlauskienė.

Atviri geroms idėjoms

Projekto organizatorius svetingai priėmė Raudonės bendruomenė ir seniūnas Česlovas Meškauskas.

„Mes labiausiai prisidėjome savo gražia aplinka ir pilimi“, – juokėsi seniūnas.

Pasak jo, apie baigiamąjį renginį jau buvo žinoma vasaros pradžioje, todėl pilies aplinką tvarkančių statybininkų buvo prašoma pasistengti pakloti trinkeles rytinėje pilies pusėje, kad renginys įvyktų sutvarkytoje aplinkoje.

„Čia turėsime puikią erdvę renginiams. Manau, kad su projekto organizatoriais bendradarbiausime ne kartą. Esame atviri pasiūlymams“, – sakė Č. Meškauskas.

Pasak seniūno, vasarą vykusiuose renginiuose dalyvavo nemažai raudoniškių.

„Gaila, kad šiandien oras nelepina. Dar prieš savaitę pilį savaitgalį aplankė per 600 žmonių“, – dėl prastoko oro apgailestavo Raudonės seniūnas.

Pasak Č. Meškausko, Lietuvoje atsigręžiama į viduramžius, istoriją, o tai labai palanku istorinę pilį turinčiai Raudonei.

Raudoniškiai ir patys turi pasigaminę patranką, pasiuvę aprangą ją naudojantiems „kareiviams“.

„Istoriniais rūbais aprengėme į bokštą įleidžiančias darbuotojas, kad nevaikščiotų su džinsais ir kurtų atitinkamą nuotaiką“, – juokėsi seniūnas.

Raudoniškius šiek tiek liūdina besibaigiantis turizmo sezonas, kai prie pilies kiekvieną savaitgalį šurmuliuodavo prekiautojai, vyko pramogos.

„Iki lapkričio dar priiminėsime turistus, leisime kilti į bokštą.

Turime minčių apie parodas, tačiau nežinia, kiek mums leis renginius ir veiklas vykdyti vėl stiprėjanti pandemija“, – svarstė Č. Meškauskas.

Kas bus ateityje, galima tik spėlioti, o tą sekmadienį į Raudonę įsisuko viduramžių virusas su keramikos, odininkystės, heraldikos, kalvystės dirbtuvėlėmis, senosios ginkluotės ir šarvuotės ekspozicijomis, riterių ir XVII a. bajorų kovomis, viduramžių rungtimis publikai, puošniais šokiais ir fakyro pasirodymu.

Jūratė STANAITIENĖ



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook