Žolinės iškilmė Veliuonoje: Dievas šypsosi žmogui vasaros vais...

Žolinės iškilmė Veliuonoje: Dievas šypsosi žmogui vasaros vaisiais (0)

2021-08-23

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas Sutvirtinimo sakramentą suteikė 43 jaunuoliams, pavadinęs juos žiedu, kuris tęs garbingą bažnyčios ir parapijos istoriją savo gyvenimu, darbais ir tikėjimu.

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia mini 600 metų jubiliejų, tad tituliniai atlaidai – Žolinė – šiemet švęsti ypač iškilmingai. Parapija susirinko į renovuotą ir Veliuonos Madoną susigrąžinusią šventovę, Mišias aukojęs Kauno arkivyskupas akcentavo jos garsią ir didingą istoriją, parapijos klebonas džiaugėsi tikinčiųjų bendruomenės susitelkimu ir darbštumu. Padėkota ir bažnytinės, ir pasaulietinės valdžios atstovams, ir parapijiečiams – už gražius jubiliejinius metus.

Apie Dangų

Bažnyčios jubiliejiniais metais Veliuoną su ganytojišku vizitu pagerbė ir Žolinės atlaidų šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Homilijoje vyskupas kalbėjo ir apie Žolinės, ir apie žolynų šventinimo prasmę.

Pasak vyskupo, Žolinė – tai šventė apie Dangų. Ne tik apie begalybę, kuri virš mūsų galvų, bet ir apie tą tikrovę, apie kurią Šventasis Raštas sako: „Ko akis nematė, ko ausis negirdėjo, kas žmogui net į galvą neatėjo, parengė Viešpats savo mylimiems vaikams.“

Tai Dangaus karalystė, kurią minime maldoje, prašome, kad ji ateitų. „Mes prašome, kad ta ideali tikrovė – meilės, klestėjimo, pilnatvės – įžengtų į mūsų kasdienybę. Dangaus būsena yra kiekvienam iš mūsų parengta, turim padaryti jai vietos savo sielose“, – sakė vyskupas K. Kėvalas.

Žolynų puokštelė kiekvieno tikinčiojo rankose per Žolinę irgi yra Dievo meilės ženklas. „Švenčiame vasaros sublimaciją – vasaros subrandinto vaisiaus ir derliaus išaukštinimą. Šis derlius mums yra, brangieji, ženklas – tai Dievas mums šiomis gėrybėmis šypsosi“, – į tikinčiuosius kreipėsi garbingasis svečias.

Ir jubiliejų švenčiančią Veliuonos bažnyčią Kauno arkivyskupas pavadino Dievo ženklu žmogui: tokia aukšta, stovinti ant Nemuno aukšto kranto, ši šventovė primena apie amžinybę, kelia aukštyn širdis ir mintis.

Istorija – didi ir garbinga

Veliuonos bažnyčios istorijos pradžią apžvelgė parapijos klebonas kun. Šarūnas Leskauskas prieš Mišias perskaitytame raporte Jo eminencijai Kauno arkivyskupui. „Esame, tikėtina, pačioje pirmojoje Žemaitijos bažnyčioje, kadangi iš Veliuonos Vytautas ir Jogaila išjojo krikštyti Žemaitijos, tad turėjo čia pat įsteigti pirmąją savo bažnyčią, o tik po to imtis kitų. Pati seniausia, Vytautą menanti, bažnyčios dalis – presbiterija su šalia esančia zakristija“, – sakė klebonas.

Dabar meldžiamasi perstatytoje Vytauto funduotoje bažnyčioje, kurią 1644 m. konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bei kitų šventųjų titulais ir šventintu aliejumi patepė ant piliorių dvylika kryžių, kurie jubiliejiniais metais restauruoti.

Paminėtos ir kitos didžios asmenybės: XVII a. perstatytos bažnyčios fundatorius LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila, XIX a. pirmoje pusėje čia darbavęsis kunigas ir poetas Kiprijonas Zabitis-Nezabitauskas, vyskupas Motiejus Valančius, kurio blaivybės sąjūdis Veliuonoje davė puikių vaisių; vikaras Antanas Juška – tautosakininkas, užrašęs veliuoniškių dainas; Veliuonoje besislapstęsis 1963 m. sukilimo dalyvis dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis, nutapęs bažnyčiai šv. Juozapo paveikslą; knygnešys Jonas Kumetis.

„Kokia čia istorija! – žavėjosi arkivyskupas K. Kėvalas. – Kai kurie kraštai net nebuvo atrasti, o čia virė gyvenimas, žmonės statė didingą bažnyčią!“ Vyskupas pabrėžė, kad krikščionybės atėjimas Lietuvai buvo ir didelio progreso priežastis, ir savo likimo susiejimas su pasaulio geriausiais civilizacijos atradimais. Tai ne tik bažnyčios, bet ir valstybės įvykis.

Jubiliejų pasitiko restauruota

Garbingąjį jubiliejų Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pasitiko restauruota ir susigrąžinusi senąsias relikvijas. Tik Didysis altorius laukia restauracijos. Istorinė Vytautinė bažnyčia valstybės institucijų dėmesio sulaukė prieš septynerius metus – minint Žemaičių Krikšto 600 m. jubiliejų nuspręsta ją restauruoti.

„Tai daugelio žmonių valdiškų ir nevaldiškų pastangų vaisius. Visiems, neaplenkdamas nė vieno, dėkoju už prisidėjimą malda ir talka“, – jubiliejaus iškilmėse sakė Veliuonos klebonas Š. Leskauskas.

Po šv. Mišių šventoriuje parapiją su jubiliejumi sveikino valdžios atstovai – Seimo narys Ričardas Juška, Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, prisimenantys didžiųjų darbų pradžią ir iki pabaigos vyksmą sekę ir jame dalyvavę.

Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta dėkojo bendruomenei, kad visada atsiliepia į kvietimą prisidėti prie gražių darbų. Jubiliejinių metų fundacija – laikrodis, pagamintas Vokietijoje ir įmontuotas į bažnyčios bokšto angą vietoj kadaise buvusio ir dingusio senojo. Tai bendra parapijiečių ir Jurbarko r. savivaldybės dovana.

Sugrįžo madona

Žolinės iškilmėje dalyvavusieji Švč. Mergelės Marijos altoriuje vėl išvydo Veliuonos Madoną. Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu medinė skulptūra – viena įstabiausių gotikinių skulptūrų Lietuvoje – sukurta XVI a. pr. Prūsijos karalystėje, Elbinge (dab. Lenkijoje), nežinomo meistro.

Atgabenta į Veliuoną ji laikyta Vytauto Didžiojo įkurtoje bažnyčioje, manoma, Didžiąjame altoriuje.

1931 m. skulptūra eksponuota pirmojoje Lietuvos senojo bažnytinio meno parodoje. 1943 m., artėjant frontui, ji, matyt, paslėpta ir sovietmečiu laikyta dingusia.

Tačiau 1964 m. remontuojant Kauno dominikonų bažnyčią, ketinant ten įrengti kino teatrą, Veliuonos Madona atsitiktinai rasta užmūryta sienoje. Skulptūra restauruota ir atiduota saugoti M. K. Čiurlionio dailės muziejui.

Į Veliuoną identiška originalui skulptūros kopija, pagaminta pasitelkus skaitmenines technologijas, sugrįžo Veliuonos krašto istorijos muziejui įgyvendinus projektą „Veliuonos bažnyčia ir parapija: istorija ir dabartis“.

Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, Jurbarko r. savivaldybė, Veliuonos parapija, Veliuonos krašto bendruomenė, Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyrius.

Sėkme, pranokusia lūkesčius, klebonas pavadino kraštiečio teisininko dr. Jauniaus Gumbio privačia iniciatyva ir lėšomis atstatytą dvarininkų Zaleskių koplyčią Veliuonos kapinėse.

Netrukus, nuliejus betoninę kopiją, į buvusią vietą grįš šalia kapinių stovėjusi ir nuo plento matoma „Laiminančio Kristaus“ skulptūra.

Dovanojo knygą

Muziejininkų dėka išleista 5 bendraautorių knyga „Veliuonos bažnyčia, istorija ir sakralinės dailės paveldas“, pristatanti istoriją, sakralinės dailės vertybes, liturginius indus, liturginę ir bažnytinę tekstilę, vargonus.

Knyga pradėta rengti dar 2019 m., finansuojant Lietuvos kultūros tarybai.

Pagal tą patį projektą buvo surengta kilnojamoji fotografijų paroda, išleistas atvirukų komplektas.

Projekto vadovas Veliuonos krašto muziejininkas Gediminas Klangauskas Žolinės atlaiduose Veliuonos bažnyčios knygą dovanojo arkivyskupui K. Kėvalui ir kitiems iškilmių svečiams.

Klebonas Š. Leskauskas irgi apdovanojo būrelį žmonių, kiekvienam įteikdamas knygą „Lietuva senose fotografijose“ ir nuoširdų bei nuotaikingą nuopelnų apibūdinimą.

Seniūną E. Mikštą pavadino šių metų Veliuonos – Lietuvos mažosios kultūros sostinės – meru.

Už Madoną dėkojo muziejininkui G. Klangauskui, „iškasusiam“, kaip, kas, kada buvo, ir prižiūrėjusiam skulptūros kelią vėl į Veliuoną.

Savivaldybės paveldosaugininką Viktorą Klepikovą titulavo raštininku, neleidžiančiu pražiopsoti svarbių dalykų. O verslininką Joną Jurevičių įvardijo nepakartojama Veliuonos vertybe, sugebančiu viską ir dirbančiu iš širdies ir iš galvos.

Dovanų buvo ir daugiau – Veliuonos kultūros centre Žolinės rytą pristatyta jurbarkiečio dailininko Mindaugo Pauliuko paroda „Marija – Rožinio Karalienė“, o išvakarėse kultūros centras surengė meninį bažnyčios apšvietimą.

Įspūdingu vaizdu gėrėjosi festivalio „Veliuonos vasaros muzika“, kurio atlikėjus ir klausytojus mielai įsileidžia bažnyčia, dalyviai.

Bažnyčia – tai tikinčiųjų širdys

Po atlaidų ant šventoriaus susibūrusią bendruomenę klebonas Š. Leskauskas kvietė džiaugtis, linkėjo būti sveikiems ir vieningiems.

„Bažnyčia iš mažosios raidės yra tai, ką mes matome, – sakė jis, žvelgdamas į šviesų šventovės mūrą. – O bažnyčia iš didžiosios raidės – tai tikinčių žmonių širdys. Koks grožis bebūtų, jei nebūtų tikinčių ir besimeldžiančių? Jei nebūtų giedančių?“ – retoriškai klausė klebonas ir prašė vyskupą įteikti dovaną Veliuonos vargonininkei.

Vargonininkė Olga Jurėnienė, šiemet mininti šios tarnystės 30- metį, apdovanota Šiluvos Dievo Motinos medaliu – už sąžiningumą, pasišventimą bažnytinei tarnystei, nuoširdų krikščioniško gyvenimo vertybių liudijimą.

„Imkite, gerbiama Olga, šį mūsų padėkos ženklą, Šiluvos Dievo Motinos medalį, ir Viešpaties malonė ir globa nuolat telydi ir stiprina jus“, – spausdamas ranką vargonininkei linkėjo vyskupas.

Veliuonos parapijoje – pusantro tūkstančio tikinčiųjų.

Šv. Mišiose sekmadieniais, jei ne karantinas, dalyvauja apie 50. Yra Šv. Rašto skaitinių skaitovų, Švč. Sakramento adoruotojų, Mišioms patarnauja ilgametis bažnyčios zakristijonas Zenonas Brazauskas.

Bažnyčia švenčia trejus atlaidus: titulinius Žolinės, Sekminių ir Petrinių. Veikia pastoracinė taryba, švara ir tvarka pasiaukojamai rūpinasi bažnyčios prižiūrėtoja Irena Bartuševičienė su pagalbininkais.

Pasak klebono, buvo momentų, kai remonto darbai kėlė neviltį dėl dulkių gausos, – atrodė, jog ir per milijoną metų nepavyks išsikuopti, bet sutelkto parapijiečių triūso dėka dulkių kaip nebuvę.

Jūratės Kvietkauskienės vadovaujamas karitiečių būrelis per Kalėdas ir Velykas dovanėlėmis apdalija vaikus, aplanko ligonius, iš namų neišeinančius senyvus žmones.

Parapijos namuose prieš 25-erius metus įsteigtam Šeimos centrui vadovauja gydytoja Nijolė Dungveckienė, o jaunavedžių ruošimo santuokai kursus daugybę metų vedė mokytojas Justinas Palukaitis.

„Mums labai trūksta Justino“, – sakė klebonas apie amžinybėn iškeliavusį talkininką.

Šiais metais Veliuonos bažnyčioje sutuoktos 3 poros, pakrikštyti 7 vaikai. Ligonių sakramentą priėmė 3, palaidoti 23 parapijiečiai.

Parapijos namuose įsikūrusi ir respublikinė organizacija „Likimo vaikai“, vienijanti tremtinių ir politinių kalinių vaikus, organizacijai ilgus metus vadovauja Ona Ardinavičiūtė.

Vyskupui ir bendruomenei klebonas papasakojo ir apie parapijos biudžetą – jį sudaro apytikriai 15 tūkst. eurų per metus. Ir, ačiū Dievui, parapija neturi skolų uodegos.

Tikybos pamokas

Veliuonos gimnazijoje lanko trečdalis mokinių.

Sutvirtinimo sakramentą Žolinės atlaiduose vyskupas suteikė 43 jaunuoliams, pavadinęs juos žiedu, kuris tęs garbingą bažnyčios ir parapijos istoriją savo gyvenimu, darbais ir tikėjimu.

Klebonui paraginus, chorui vedant šventoriuje suskambo giesmės. Tada – fotografavimasis, paskui visi – į palaunagę.

Tai prieš penketą metų rašytojos Violetos Šoblinskaitės įvesta Žolinės pavakarių tradicija.

Po Žolinės išskrenda gandrai, iškeliauja vasara – ir pavakariai darbininkams nebepriklauso.

Danutė KAROPČIKIENĖ



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook