Kas gražu ir su meile – visada skanu

Kas gražu ir su meile – visada skanu (0)

2012-04-02

Alina Petravičienė nesibodi visą šeštadienį praleisti virtuvėje – naujų, išskirtinės išvaizdos valgių gaminimas jai prilygsta meninei kūrybai.

Mūsų gyvenime – daug grožio, žavimės kitų sukurtais darbais ir pačios kuriame. Prie ko beprisiliestų smalininkietės pedagogės Alinos Petravičienės rankos, visa tampa gražu, verta pasigėrėjimo. Ji piešia, komponuoja puokštes, mezga, siuva... Grožį kuria ir virtuvėje, nes nuo vaikystės laikosi įsitikinimo, kad skanu yra tai, kas gražu.

Pačios suprojektuotoje virtuvėje Alinai visada po ranka sena receptų knyga – storas kietais viršeliais sąsiuvinis, rusiškai užrašytas, o puslapiai suskirstyti: šaltieji ir karštieji patiekalai, mėsiški ir daržovių, pyragai... Mama tą specialų sąsiuvinį Alinai nupirko gal prieš trisdešimt metų, matydama, kad dukra, dar maža, o mėgsta ir moka šeimininkauti.
„Kai mama virdavo uogienes, aš su sese Alma iš likučių darydavom saldainius. Kai kepdavo sausainius – leisdavo juosteles per mėsmalę, nes tuomet įvairesnių formelių nebuvo – visada ir mums palikdavo tešlos, darydavom įmantriausių formų sausainukus. Tėtis, matydamas, kaip vargstam kočiodamos ploniausius tešlos siūlelius, padarė mums specialią formelę. Mama niekad nedrausdavo virtuvėje fantazuoti, leisdavo su draugėmis išbandyti įvairiausius receptus“, – prisimena A. Petravičienė.
Pirmąjį Alina užsirašė mamos vaflių receptą. Receptais dalydavosi su draugėmis, išgirsti ar perskaityti jie ėjo iš lūpų į lūpas ir tvarkingai gulė į Alinos „Receptų knygą“. Dabar ji jau pilna, tik sriubų skyrelis tuščias, nes sriubos iš kirvio, kaip sakoma, gal ir neišvirsi, bet recepto jai irgi nereikia – labiau fantazijos ir skonio pojūčio.
Virimo ir kepimo pradžiamokslį gavusi iš mamos, iš jos Alina paveldėjo ir meniškąją gyslelę. Valgio gaminimas jai irgi kūryba. „Iš kotleto grožio nepadarysi, bet papuošti patiekalą būtinai reikia. Ypač vaikams valgis turi būti gražus“, – teigia Alina ir klausia savo jau ūgtelėjusių vaikų, ar šie prisimena, kaip visi kartu uogiene piešdavo ant blynų ir ant manų košės.
Kai prie arbatos Alina pasiūlo dailių lėkštėje pražydusių „roželių“, nedrąsu imti ir sukramtyti tą grožį, bet šeštokas Lukas ir dvyliktokė Deimantė tvirtina, kad mamos patiekalai visada labai gražūs ir labai skanūs.
Visą šeštadienį praleisti virtuvėje Alinai ne sunki pareiga, o tik malonumas. Jos virtuvė erdvi ir jauki, čia yra visokios buitinės technikos, o podėliuose – visko, ko gali prireikti ruošiant ne tik kasdienius pietus, kurie šiuose namuose dažniausiai būna iš trijų patiekalų, bet ir įvairiausiems kulinariniams eksperimentams bei fantazijoms.
Labiausiai visa šeima mėgsta saldumynus, ypač tortus, kuriuos Alina kepa ne tik įvairioms šventėms, bet ir be progos. Kitaip sakant, ir eilinis savaitgalis tampa šventiniu, kai mama iškepa tortą, juolab kad į jo papuošimą įtraukiama visa šeima – karpomi trafaretai, lydomas šokoladas, iš šaldiklio traukiamos mažytės dėžutės su specialiai tam reikalui sušaldytomis dekoratyviomis uogomis...
Alinos virtuvinių improvizacijų mėgstamiausi – saldūs kepiniai, bet ne bet kokie, o ypač gražūs. Jie – tarsi maži meno kūrinėliai, kuriems padaryti reikia ir kantrybės, ir kruopštumo, ir įgimto grožio pojūčio. Moteris yra išbandžiusi visus gal prieš dešimtmetį ėjusio žurnaliuko „Kepimo paslaptys“ receptus, dabar daug jų randa internete.
Eksperimentuodama virtuvėje su kepiniais A. Petravičienė laikosi recepto nuorodų – produktus ir sveria, ir matuoja, kitaip gali nieko gero neišeiti. Beje, jai niekada nėra taip buvę, kad patiekalas, nors ir pirmą kartą gaminamas, būtų nevalgomas. Net tada, kai internetiniuose receptuose kas nors neįrašyta ar neišsamiai aprašyta darbo eiga, Alinai susivokti padeda maisto ruošimo pomėgis ir patirtis.
„Mėgstu naujus receptus, bet išbandau ir išmetu juos iš galvos“, – sako Alina. Tų naujoviškųjų valgių į savo receptų knygą ji neįtraukia, o tie, kurie nuo seno ten surašyti, niekada nepasens. Skaniausi buvo ir liks kopūstų troškinys ir balandėliai, lietuviški barščiai, nelietuviški kibinai, kurie reikalauja nemažai laiko, tačiau virtuvėje praleistas laikas Alinai neatrodo prarastas. Giminių, bičiulių suėjime visi tikisi mėsos suktinukų, kuriuos Alina daro didelius kaip cepelinus – kitokie jai, sako, tiesiog neišeina.
Kai moteris pradėjo kepti naminę duoną, ir ši jai pavyko iškart. Dabar kaimynės ir draugės eina pas Aliną duonos raugo. Ir ne viena pasako, kad Alina turi gerą ranką – viskas visada jai pavyksta. Pati ji mano, kad dėl to, jog yra smulkmeniška – net menkiausias dalykėlis jai svarbus. Bet, žinoma, ir todėl, kad viskas, ko imasi, yra mėgiama ir daroma su meile.

Danutė Karopčikienė

Mėsos suktiniai

Po kilogramą kiaulienos faršo ir nugarinės. Pipirų, svogūnų, česnako, druskos, kiaušinių, džiūvėsėlių.
Įdarui: džiovintų grybų, svogūnų, virtas kiaušinis, fermentinio sūrio.
Padažui: sviesto, svogūnas, grietinės, miltų, pipirų, druskos.
Nugarinę supjaustyti ir plonai išmušti, pabarstyti druska, pipirais, įtrinti česnako. Faršą paruošti su prieskoniais, svogūnais ir kiaušiniu.
Įdarui pavirtus džiovintus grybus pakepinti kartu su svogūnais, sumaišyti su virtu kiaušiniu ir sūriu.
Iš faršo, į vidų dedant įdaro, formuoti didelius, per visą delną, kukulius, apsukti nugarinės muštiniu, blanširuoti kiaušiniu ir džiūvėsėliais. Kepti gilioje keptuvėje įkaitintame aliejuje.
Paruošti padažą – su sviestu pakepinti svogūnus, berti šaukštą miltų, dėti grietinės (galima skiesti pienu – nebus riebu), pagardinti pipirais, druska.

Užkandėlė „Rožytė“

Tešlai: 1 kg miltų, 500 g margarino, žiupsnelis druskos,  4 kiaušiniai, 200 g grietinės.
Į miltus sutarkuoti margariną ir suminkyti. Atskirti vieno kiaušinio trynį (jis sumaišomas su trupučiu vandens ir bus naudojamas rožytėms aptepti), kiaušinius po vieną mušti į tešlą ir minkyti, supilti grietinę ir išminkius pusvalandžiui padėti į šaldytuvą.
Įdarui: 0,5 kg daktariškos dešros, kmynų, sezamo sėklų.
Dešrą supjaustyti plonais griežinėliais ir per pusę. Tešlą plonai iškočioti, supjaustyti juostelėmis, pabarstyti kmynais. Ant tešlos juostelių išdėlioti dešros „lapelius“ ir susukti – išeis roželė. Ją aptepti tryniu, pabarstyti sezamo sėklomis ir kepti 200o C orkaitėje kol pagels (apie 15 min.).

Avižiniai sausainiai

200 g avižinių dribsnių, 200 g margarino, kiaušinis, stiklinė cukraus, stiklinė miltų, kepimo miltelių, druskos, žiupsnelis saulėgrąžų.
Visus produktus sumaišyti, suminkyti. Šaukštu dėti į skardą. Kepti 200o C orkaitėje.
Avižiniukai iškepa greitai. Galima į tešlą įdėti razinų, riešutų, bet – nebebus pigu.

Keksas „Dryžius“

5 kiaušiniai, po stiklinę – cukraus, krakmolo, aliejaus ir miltų, šaukštelis kepimo miltelių, vanilinio cukraus, 3 šaukštai pieno arba vandens krakmolui išleisti, 2–3 šaukštai kakavos.
Išplakti kiaušinius, paskui sudėjus visus produktus kartu išmaišyti plaktuvu. Atskyrus pusę tešlos į ją įmaišyti kakavą.
Visa esmė – tešlą į kepimo formą supilti taip, kad keksas būtų gražiai dryžuotas. Po du šaukštus tešlos, pakaitomis rudos ir baltos, pilti į formos centrą palaukiant, kol nutekės į kraštus. Kepti 200o C orkaitėje apie 40 min.



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook