Kuo svetelius vaišinsim?

Kuo svetelius vaišinsim? (0)

2012-06-04

Veliuoniškiai Airidas Svetlauskas, Lukas Vaičaitis ir Ignas Pranaitis septynias valandas ant laužo čirškino paršą, įspūdingu vaizdu masindami šventės dalyvius.

Lietuviškas svetingumas reikalauja svečią ne tik gražiai sutikti, bet ir gardžiai pavaišinti. Į pilies šventę „Panemunių žiedai“ Raudonėje gausiai iš visur suvažiavę svečiai turėjo galimybę paragauti mūsų krašto patiekalų, kurių siūlė savo kiemeliuose seniūnijos, bendruomenės ir verslininkai.

Kiemelyje skambiu „Ožragės“ pavadinimu mikliai sukosi Petros Luzgauskienės šeimos moterys. Ožio ragų neturėjo – svečius šilkine koše ir kepsneliais „Ragelis“ viliojo. Kas jų ragavo – ir kitiems patarė. Šeimininkė neišdavė, ar kepsneliai ypatinguoju prieskoniu – ožrage pagardinti, bet šilkinę košę, kaip per šilką slystančią gomuriu, išsivirti pamokė ir patarė dažnai ja sotintis. „Tai žemaitiškas valgis, mums vaikystėje mamytė dažnai ją virdavo“, – sakė nuo Šilutės kilusi Petra.
Į Veliuonos seniūnijos kiemelį suko išalkusieji: Birutė Jurkšienė didžiuliu šaukštu negailėdama kabino lėkštėn kugelio, Gintautas Juškys iš molio ąsočio pylė skaniosios Birutės giros. Abu dar pridėjo po šypseną – nors geros nuotaikos šventėje visiems užteko, už dyka dalijamo džiaugsmo negi atsisakysi?
Kugelis, ko gero, populiariausias mūsų krašto kulinarinio paveldo patiekalas. Tačiau kugelis kugeliui nelygu – tikina Smalininkų tautinio kulinarinio paveldo bendruomenės atstovė Vida Zdanavičienė. Špižiniame puode duonkepėje dešimt valandų šutęs jis būna ypatingo skonio. Kokio? „Nepapasakosi, reikia paragauti“, – tikino Vida. Jos kartu su dukra Asta kepto kugelio šventės svečiai išragavo net keturis didžiulius puodus.
„Smalininkų gaspadinių“ kiemelyje sklandė ir žuvienės kvapas. Algimantas Čečkauskas „Trijų kampų“ skaitytojus jau prieš keletą metų mokė ją virti, dabar jos skonį pažįsta ir vertina daugybė žmonių, nes be smalininkiečio sriubos reta šventė apsieina.
Dalios Pinkevičienės saldūs kepiniai beregint iš pardavėjos krepšių keliavo į pirkėjų krepšelius. Itin gražūs ir skanūs baravykai, kaštonai, riešutai, braškės, net musmirės – puikiausia lauktuvė iš šventės. „Išmokau iš savo mamos Bronislavos Odminienės, tų gražiųjų kepinių daug prikepdavom vestuvėms, krikštynoms. Dabar kepa ir mano dukra Aušra“, – apie nenykstančią šeimos moterų tradiciją pasakojo Dalia.
Pilies malūno kieme kepė paršas. Jį, ant iešmo virš didelio laužo pamautą, trys vyrai pasikeisdami suko, alum ir vynu laistė, druskele ir prieskoniais barstė septynias valandas. Lygiai tiek nemažėjo aplinkui žiopsotojų minia, ne tik gardžių kvapų, bet ir nekasdienio reginio paviliota.
Kepti paršą – darbas sudėtingas, veliuoniškiai jo išmoko Danijoje. O Raudonėje šeštą vakare Airidas Svetlauskas, Lukas Vaičiatis ir Ignas Pranaitis skelbė „Paršelio valandą“ – gardųjį kepsnį pjaustė ir ragautojų neatsigynė. Iki paskutinio kąsnelio paršas buvo suvalgytas ir kauleliai nučiulpti. Jeigu jums neteko paragauti, reiks važiuoti į Veliuoną – ten per šventes irgi paršą kepa.

Danutė KAROPČIKIENĖ

Šilkinė košė

Perlines kruopas virti vandenyje (kad greičiau išvirtų, galima jas per naktį pamerkti į vandenį). Kai kruopos bus jau išvirusios, maišant pilti bulvių tarkius (jų turi būti mažiau nei kruopų) ir dar truputį pavirti, pagardinti druska.
Košė valgoma su spirgučių ir pakepintų svogūnų užpilu arba su sviestu.

Birutės gira su obuoliukais

Reikės 30 l vandens, 2 kepalų juodos duonos, 5 kg cukraus, 2 saujų džiovintų obuoliukų, saujos razinų, saujos apynių, 2 gabalėlių mielių.
Taip pat – didelių puodų vandeniui virti ir bidono girai supilti. Dar – šulinio giros bidonui įleisti.
Duoną suraikyti ir suskrudinti. Vandenį įkaitinti ir sudėti skrudintą duoną, obuoliukus ir razinas, pavirti 15 min.
Nukaitus pilti į bidoną labai atidžiai iškošiant du kartus arba per kelis marlės sluoksnius. Į iškoštą skystį suberti 4 kilogramus cukraus, o vieną kilogramą keptuvėje išlydyti iki vientisos rudos masės ir irgi supilti į bidoną. Viską labai gerai išmaišyti. Pusėje litro vandens išvirti gerą saują apynių, atvėsinti ir iškošus supilti į bidoną.
Kai bidone gira atvės maždaug iki 25oC (kad ranka nebijotų), supilti mieles, ištrintas su trupučiu cukraus ir šlakeliu šilto vandens. Nuo šio momento giros maišyti nebegalima.
Bidoną pridengus laikyti maždaug 2 val., kol mielės pradės vaikščioti, t. y., kol gira ims putoti. Tuomet bidoną sandariai uždaryti ir įleisti į šulinį. Ragauti galima po paros.



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook