Po įmantrios puotos – norisi kopūstų

Po įmantrios puotos – norisi kopūstų (0)

2012-01-30

Viešvilietė Rūta Skužinskienė nuo mažens norėjo būti virėja. Jos gaminamus valgius dabar giria vestuvininkai, poilsiautojai, mokiniai...

Žodį skonis vartojame kalbėdami ne tik apie maistą, tačiau valgiui gaminti skonis ypač reikalingas. Tuo nė kiek neabejoja ir viešvilietė Rūta Skužinskienė. Specialių mokslų moteris nėra išėjusi, bet jos valgius visi giria; ir vaikai, ir suaugusieji sako – Rūta gamina labai skaniai.

Kai turi skonį, gali iš nieko pagaminti skaniai. O prie skonio dar būtinai reikia ir patraukimo – taip mano R. Skužinskienė.
„Iš nieko“ padaryti skanių valgių ji išmoko dar vaikystėje – augdama didelėje šeimoje tų gudrysčių nusižiūrėjo iš mamos. Nuo trylikos metų likimas Rūtai lėmė našlaitės dalią ir „valdišką“ virtuvę, tačiau potraukis sukinėtis apie puodus niekur nedingo. Mielai būtų pasirinkusi virėjos amatą, bet anuomet vaikų namų auklėtiniai negalėjo rinktis, ir Rūta įgijo specialybę, labai tolimą valgių gaminimui.
Tačiau patraukimas prie puodų niekur nedingo, o valgių gaminimas tapo Rūtos pragyvenimo šaltiniu. Ji nemaža metų dirbo maitinimo įstaigose pajūrio kurortuose ir poilsiautojai pamėgo Rūtos virtuvę. Ji ruošia maistą vestuvėms ir kitoms didelėms puotoms, o šiemet už gardžius patiekalus R. Skužinskienę giria pietaujantieji Viešvilės pagrindinės mokyklos valgykloje.
Joje, žinoma, nepaimprovizuosi – visi patiekalai gaminami griežtai laikantis technologinių lentelių, prieskoniai – tik druska ir pipirai, todėl valgyklų maistas vienodas ir nusibostantis. Tačiau vienų valgyklų maistą valgytojai giria, kitų – nelabai. Turbūt tiesa, kad skanu tai, kad pagaminta su meile. Meilės Rūta niekada nepamiršta įdėti, todėl už savo pagamintus patiekalus dažnai sulaukia pagyrimo.
Skonis reikalingas ne tik virėjui, bet ir valgytojui. Vaikų skonis formuojamas ir lavinamas namie,  prie šeimos stalo. „Kas valgykloje pageidauja tik dešrelių – žinok, ir namie dažniausiai tik jas valgo“, – neabejoja Rūta.
Gaminti R. Skužinskienė labiausiai mėgsta ir moka mėsiškus patiekalus, o valgyti – įvairias daržoves. Pavyzdžiui, salotas iš Pekino kopūsto, šviežio agurko, svogūno, alyvuogių, graikinių riešutų, žaliųjų vynuogių ir paukštienos krūtinėlės. Paukštienos filė ir daržoves supjausto ir viską sumaišo su majonezu. Salotoms Rūta neretai gamina ir medaus užpilą – reikia sumaišyti aliejų, medų ir citrinos sultis.
Rūta domisi valgių knygomis, įvairiais naujais receptais, bet mėgsta juos patobulinti, pridėti kokį  ingredientą, kad būtų skaniau. Žodžiu, nevengia eksperimentuoti, bet nemėgsta matuoti ir seikėti – patirtis leidžia jai to nebedaryti.
Įmantriais patiekalais Rūta nesižavi. Nepriimtina jai ir valgių gausa per šventes ir pobūvius, bet tokios yra lietuvių tradicijos – visko nemažai, įmantriai, įvairiai. „Bet antrą vestuvių dieną, po visų įmantrių ir gausių vaišių svečiai labai nori paprastų kopūstų ir su lupenomis virtų bulvių...“, – pastebi Rūta, labiau pripažįstanti paprastus ir lietuviams įprastus valgius.

Genutė Domarkaitė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook