Prevencinės programos saugo nuo klastingų ligų

Prevencinės programos saugo nuo klastingų ligų (0)

2015-09-26

Prabėgo strazdanota vasara – atostogų metas. Rudenėjant grįžtame į darbus, mokslus, ilgėjantys vakarai dovanoja daugiau laisvo laiko pagalvoti apie savo sveikatą. Medikai primena moterims: tam, kad galėtų džiaugtis ir puikia sveikata, derėtų labiau rūpintis savimi. Moterims skirtos prevencinės programos padeda diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet yra daugiau galimybių išgyti.

Geroji statistika

Šiuo metu moterims siūloma dalyvauti dviejose - gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevencinėse programose.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Kartą per 3 metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. Šis tyrimas leidžia objektyviai diagnozuoti ligą, o įtarus pakitimus atliekama gimdos kaklelio biopsija. Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa vykdoma jau dešimtmetį – nuo 2004 iki 2014 m., ir joje bent kartą sudalyvavo apie 644 tūkst. moterų.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal ją kas 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Šiam tyrimui reikalingas siuntimas pas specialistą, dirbantį mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Krūties vėžio prevencinėje programoje nuo 2005 iki 2014 m. dalyvavo apie 337 tūkst. moterų. Per šį laikotarpį ne vien tik pagal programą mamogramos atliktos daugiau kaip 608 tūkstančiams pacienčių.
Šiose prevencinėse programose kasmet dalyvauja vis daugiau moterų, todėl programoms įgyvendinti kasmet skiriama daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. 2013 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinei programai finansuoti buvo skirta 1,25 mln. eurų, 2014 m. – 1,47 mln. eurų, o 2015 m. – 1,68 mln. eurų. Krūties vėžio prevencinės programos finansavimas taip pat didėja – 2013 m. jai įgyvendinti skirta 1,56 mln. eurų, 2014 m. – 1,86 mln. eurų, o 2015 m. – 1,94 mln. eurų.
Prevencinės programos kasmet padeda vis daugiau moterų išgelbėti nuo klastingos ligos. Pagal Higienos instituto Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos skelbiamus duomenis, per 10 gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos vykdymo metų moterų iki 64 metų amžiaus mirtingumas nuo šios ligos sumažėjo beveik trečdaliu. Vis dažniau diagnozuojamas neišplitęs, ankstyvosios stadijos vėžys, kuris yra lengviau pagydomas.
Moterys be reikalo baiminasi dalyvauti prevencinėse programose, nes bijo išgirsti piktos ligos diagnozę. Praėjusiais metais ne tik vykdant prevencinę programą maždaug 93 tūkst. moterų Lietuvoje buvo atlikti mamografiniai tyrimai. Piktybinio pobūdžio pakitimai atlikus mamogramos tyrimą buvo diagnozuoti 208 moterims, galimi piktybinio pobūdžio pakitimai – dar 471 moteriai. Daugiau nei pusei moterų – beveik 49 tūkstančiams ištirtųjų – jokių pakitimų nebuvo nustatyta. Dar beveik 37 tūkstančiams moterų buvo nustatyti gerybinio pobūdžio pakitimai. Absoliuti dauguma moterų po atlikto tyrimo galėjo ramiai atsikvėpti ir gyventi toliau žinodamos, kad yra sveikos.
Per pastarąjį dešimtmetį moterys kur kas aktyviau dalyvauja krūties vėžio prevencinėse programose ir rūpinasi savo sveikata. 2005 m. mamografiniai tyrimai buvo atlikti mažiau nei 5 tūkstančiams moterų, o pernai ištirtų moterų buvo kone 20 kartų daugiau.
Prevencinės programos padeda anksti diagnozuoti ligą. Jei kelias ligai užkertamas laiku, ne tik išvengiama didesnių gydymo išlaidų, bet ir išsaugoma sveikata ir darbingumas.

Požiūris keičiasi

Nuo 1978 m. Jurbarko ligoninėje ir poliklinikoje, o nuo 1997 m. Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbanti ginekologė Virginija Krikštanienė dabar prižiūri besilaukiančias moteris, kurių mamos taip pat buvo jos pacientės. Gydytoja pastebi, kad dabar moterys labiau savimi rūpinasi, keičiasi požiūris į higieną, pas daktarą ateina pasiskaičiusios, pasidomėjusios naujienomis ir mielai naudojasi prevencinėmis programomis. Gydytoja džiaugiasi rūpestingomis moterimis, tačiau dar pasitaiko, ypač tarp kaimiškų vietovių moterų, kurios apie prevencines programas nieko nežino ar girdėjo viena ausimi, todėl ir mano, kad tai buvo vienkartinė akcija.
Jurbarko PSPC vykdomos tokios pat prevencinės programos kaip visoje Lietuvoje. Gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvauja beveik visos tinkamo amžiaus moterys, kurioms atliekama ginekologinė apžiūra. Pasak V. Krikštanienės, kasdien paimami 3-5 onkocitologiniai tepinėliai. Nemokamai tyrimas atliekamas kas treji metai 25-60 metų moterims, tačiau tikrintis reikėtų ir jaunesnėms, lytinių santykių turinčioms moterims, taip pat, jei moteris turi nusiskundimų ar jai dėl ko nors neramu. Tuomet šis tyrimas bus mokamas, tačiau kainuoja tikrai nedaug, juk sveikata – neįkainojama.
Jei tepinėlyje randama pakitimų, tai jokiu būdu nereiškia piktybinės ligos. Pakitimai atsiranda ir sergant įvairiais uždegimais ar esant gerybiniams dariniams, dėl kontraceptinių priemonių ar kitų ligų. Radus pakitimų moteriai pageidaujant daromi mokami tikslesni tyrimai.
Pasak ginekologės, dėl šios prevencinės programos nustatoma daug ikivėžinių ligų, kurios lengvai gydomos, nesupiktybėja, ir moteris nejaučia jokių pasekmių. Šiemet paėmus citologinius tepinėlius nustatyti 3 nulinės stadijos susirgimai vėžiu. Moterys išoperuotos ir gydomos. Beje, viena pacientė dar neturi 25 metų ir negalėjo pasinaudoti prevencine programa, tačiau pasitikrino ir taip išvengs rimtos ligos.
„Programa tikrai naudinga. Tikrinantis nuolat sulaukti užleisto vėžio – neįmanoma“, – teigia V. Krikštanienė. Kuo anksčiau nustatomi pakitimai, tuo lengviau įveikiama liga, ir pasveikusios moterys gyvena ir žydi dar ilgus metus.
Sunkiau nustatyti kiaušidžių vėžį – jis daug klastingesnis, dažnai neturi aiškių požymių, simptomų. Tačiau, jei moteris, kaip rekomenduoja medikai, ginekologinę apžiūrą atliks bent kartą per metus, užleistų ligų tikrai galima išvengti. Atliekant apžiūras randamos ir kitos – ne tokios pavojingos ligos – gimdos kaklelio polipai, žaizdelės, kurias taip pat būtina gydyti.
Savotiška prevencija kai kurių profesijų atstovėms yra ir reikalavimas turėti asmens medicininę knygelę. Tada taip pat reikalinga ginekologo konsultacija. Jei moteriai neramu, ji visada turėtų ateiti pas gydytoją. Nesvarbu, kad čia lankėsi visai neseniai. Prieš mėnesį buvusi nematoma liga gali atsiskleisti visu piktumu.

Pamiršta pasidomėti

Pagal krūties vėžio prevencinę programą atlikti mamogramą į trečiojo lygio medicinos įstaigą onkologo-mamologo konsultacijai, dažniausiai į Tauragę ar Kauną, gali siųsti tiek šeimos gydytojas, tiek ginekologas, chirurgas. Moterys kreipiasi į visus šiuos specialistus. Gavusios siuntimą moterys turi vykti atlikti tyrimo, kurio rezultatai ir nuotraukos parsiunčiami siuntimą išrašiusiam gydytojui. Čia, pasak V. Krikštanienės, prasideda didžiausios bėdos. Gydytoja rodo krūvą vokų su nuotraukomis ir tyrimų atsakymais, kurie nepasiekė besityrusių moterų.
„Moterys pamiršta, kad atlikusios tyrimus turi pasidomėti atsakymais ir pasiimti nuotraukas, kurios bus reikalingos ateityje“, – sako gydytoja. Medikai visais būdais ieško prapuolėlių, tačiau kartais telefono numeriai ir adresai būna netikslūs, todėl kaupiasi vokų krūvelė. Vien šiais metais jau susikaupė 14 mamogamų nuotraukų. Pasak V. Krikštanienės, jei moteris nesulaukia žinios iš gydytojos, mano, kad viskas gerai. Moterys turi pačios pasidomėti ir citologinių tepinėlių tyrimų atsakymais.
Gydytoja V. Krikštanienė ragina bet kokio amžiaus moteris nepamiršti savęs, rūpintis ne tik vaikais, šeima ir darbais. Gydytojas – ne Dievas. Vieną kartą pažiūrėjęs ligos gali ir nenustatyti, tad tikrintis reikia gerokai dažniau.

 Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook