Psichologė patarė skausmą nuplukdyti Nemunu

Psichologė patarė skausmą nuplukdyti Nemunu (1)

2012-04-02

Psichologė Vanda Benaitienė: „Dažnai mes gyvename rytojumi arba praeitimi, o juk gyvenimas yra – dabar, o laimė – ne kur kitur, o mūsų galvose.“

Praėjusį ketvirtadienį Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kuris pagal sutartį su rajojo savivaldybės administracija rūpinasi mūsų rajono gyventojų sveikatinimu, ir Jurbarko viešoji biblioteka kvietė į susitikimą su psichologe Vanda Benaitiene. Telšių krizių centro direktorė, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytoja skaitė paskaitą apie psichinę sveikatą ir kokią įtaką ji turi mūsų gyvenimo kokybei.

Susitikimo pradžioje psichologė V. Benaitienė sakė pavydinti jurbarkiečiams Nemuno: „Pavažinėjau, pasidairiau į Nemuną ir man pasidarė labai lengva“. Kiekvienam žmogui to „lengvumo“ prisireikia, nes šiame skubančiame, pilname stresų ir krizių pasaulyje neretai prarandame ramybę, o kartais net išsitariame, kad mums „važiuoja stogas“. Kodėl žmogų ištinka dvasinės krizės?
„Būna situacijų, kai žmogus neatlaiko”, – sakė per dvidešimtį darbo metų su tūkstančiais pacientų susidūrusi psichologė. Pačios kritiškiausios „neatlaikymo“ išraiškos – kai žmogus pakelia ranką prieš save arba smurtauja ir terorizuoja kitus.
„Kodėl iki to prieinama? Labai sunku atpažinti, kas vyksta žmoguje, nes ir žmogus negali savęs pažinti iki galo“, – teigė psichologė. Visi žmogaus išgyventi dalykai pasilieka pasąmonėje. Veiksmus ir žodžius kontroliuoja sąmonė, bet ją prislopinus nebeaišku, kaip žmogus gali pasielgti. Prislopus sąmonei pasakome vieni kitiems skaudžius žodžius ar elgiamės taip, kaip sąmoningai nepadarytume.
„Kiekvienas turime savyje piktąją, įskaudintąją, agresyviąją dalį. Niekas nebūna piktas šiaip sau. Jei žmogus elgiasi agresyviai – ieškok jame skausmo“, – teigė lektorė. Padėti reikia ne tik smurtą patyrusiesiems, problema yra ir smurtautojas, tas, kuris tyčiojasi, apkalba ar kaip kitaip negatyviai kitų atžvilgiu išreiškia savo kada nors patirtas traumas.
Ryškiausios yra vaikystėje patirtos traumos. Žmogus visą gyvenimą gali justi nepaaiškinamą nerimą dėl to, jog gimė nelaukiamas, ir nežinia, kada ir kuo tas nerimas prasiverš.
Vaiko psichiniam stabilumui didžiulę įtaką turi tėvai – jų buvimas šalia, bendravimas, domėjimasis vaiko reikalais. Išsiskyrusių šeimų, palikti, pavyzdžiui, tėvams išvažiavus dirbti į užsienį, vaikai gali visą gyvenimą jausti kaltę dėl tėvų netekimo. Išgyventi sielos skausmą vaikui kur kas sunkiau nei suaugusiajam, nes vaikas neturi patirties, jo pagalba pačiam sau dažnai būna iškreipta. Su vaikais reikia kalbėtis, jiems paaiškinti, kad, pavyzdžiui, pykti ant mamos, net jos nekęsti, jei paliko – yra normalu, normalu turėti baimių, normalu – verkti, net berniukams ir vyrams.
Psichinio stabilumo, kaip ir visko, mokomės šeimoje: nuolat bambančio tėvo vaikai greičiausiai irgi išmoks, kad žmogui viskas visur yra blogai, ir su tokia nuostata eis per gyvenimą. Dukra, kuri pasižada, kad tikrai nesielgs taip kaip mama, atsidūrusi toje pačioje situacijoje greičiausiai padarys lygiai taip pat.
Pasak psichologės, traumuoja ir matyti vaizdai, ir ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. „Kodėl policininkai dažnai būna nekultūringi? Nes jiems niekas nepadeda „išsivalyti“ darbe patirtų traumų, jos lieka pasąmonėje ir dirba savo darbą“, – teigė V. Benaitienė.
Agresiją sukelia pyktis, o pyktį – stresas. Todėl užsieniečiai stengiasi gražiai sutikti šalia apsigyvenusius emigrantus: šnekina juos, susipažįsta, kad šie naujoje aplinkoje nepatirtų streso, nebūtų pikti ir tas pyktis nevirstų nedorais poelgiais.
Ir mes turėtume draugiškai sutikti naujus kaimynus, o ne įtariai į juos žvilgčioti. Taip pat, pasak psichologės, daugiau laimėtume, jei išdykaujančiam vaikui ar paaugliui, užuot barę, parodytume simpatiją.
„Žmogus susiformuoja šeimoje, didžioji atsakomybė už fiziškai ir dvasiškai sveiko žmogaus auginimą tenka šeimai, tačiau valstybė turi jai padėti – suteikti žinių“, – sakė psichologė V. Benaitienė, kurią Šilalės visuomenės sveikatos biuras į Jurbarką ir atsiuntė suteikti žinių apie psichinę sveikatą.
Ir pats žmogus, jei nori, psichologinę pagalbą visada gali gauti – tai ir specialistų psichologų konsultacijos, visą parą veikianti „Vilties linija“ – psichologinė pagalba telefonu 11 61 23, padėti gali ir pokalbiai su žmogumi, kuriuo pasitiki, ar net svetimu, nepažįstamu.
Psichologinių žinių galima rasti ir knygose – susitikimui su psichologe Jurbarko viešosios bibliotekos darbuotojos parengė knygų parodą „Ir knyga gydo sielą“.
Gera psichine sveikata apdovanotas žmogus sugeba išgyventi įvairiose dvasinėse situacijose. „Gebėkit sveikai išgyventi krizes, nes išvengti jų neįmanoma“, – linkėjo psichologė. Ji priminė, kad dvasines traumas, kaip ir fizines, reikia gydyti iškart, o ne po kurio laiko. Kai būna labai sunku, verta prisiminti Saliamono išmintį – viskas praeina, ir tai praeis.
„Dažnai mes gyvename rytojumi arba praeitimi, o juk gyvenimas yra – dabar, o laimė – ne kur kitur, o mūsų galvose“, – atsisveikindama sakė telšiškė psichologė. O skausmą jurbarkiškiams ji patarė nuplukdyti Nemunu: surašyti ant popieriuko ir sulankstyti iš jo laivelį – kaip vaikystėje.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook