Stabilų nedarbą lemia ir rajono geografinė padėtis

Stabilų nedarbą lemia ir rajono geografinė padėtis (0)

2013-09-11

Darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė teigia, kad yra daug priežasčių, kodėl mūsų rajone nedarbo lygis didesnis nei kituose apskrities rajonuose.

Rudeniop bedarbių mažėja – Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. nedarbo lygis šalyje buvo 10,4 proc. Tauragės teritorinės darbo biržos skyriuose rugpjūčio mėn. registruoti 8278 bedarbiai, jie sudarė 12,9 proc. apskrities darbingo amžiaus gyventojų. Didžiausias nedarbo lygis apskrityje išlieka Jurbarko r. savivaldybėje – neturėdami darbo rudenį pasitiko daugiau kaip 2700 darbingo amžiaus mūsų rajono gyventojų. Lyginant su liepa, nedarbas mūsų rajone padidėjo 0,2 proc. ir dabar siekia 15,8 proc.

Tauragės teritorinės darbo biržos pranešime spaudai rugpjūtį sumažėjęs bedarbių skaičius siejamas su mažesne absolventų pasiūla – teritorinės darbo biržos skyriuose vasaros pabaigoje jų registravosi trečdaliu mažiau. Jurbarke padėtis panaši – bedarbių, palyginus su liepos mėn., registruota beveik pusantro šimto mažiau, kur kas mažiau kreipėsi ir absolventų.
Į darbo biržos Jurbarko skyrių rugpjūtį atėjo 14 absolventų, dar 8 registravosi pirmąją rugsėjo savaitę. Didžiausias jų antplūdis buvo liepos mėnesį – bedarbiais registravosi 78 ką tik specialybes įgiję jauni žmonės.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėjos Ritos Kliukienės pateiktais duomenimis, iki rugsėjo 9 d. biržoje užsiregistravo 151 absolventas. Daugiausia įgijusių vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija – 58, baigusiųjų universitetus – 49, kolegijas – 34, 10 – įgijusių pagrindinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija.
Tarpininkaujant darbo biržai pavyko įsidarbinti 119 absolventų, iš jų 41 dirbti pradėjo birželio– rugpjūčio mėnesiais.
Šiuo metu darbo biržos Jurbarko skyriaus kartotekoje – 87 darbo ieškantys absolventai: 30 baigusiųjų universitetus, 21 – kolegijas, likusieji yra įgiję vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją.
Rugsėjo 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje jaunų bedarbių iki 25 metų buvo 24 tūkst. – 24 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Rugpjūtį Tauragės apskrityje bedarbio statusas suteiktas 750 žmonių – tai mažiausias užregistruotų bedarbių skaičius per mėnesį 2013 metais. Jurbarko r. savivaldybėje rugpjūtį bedarbiais irgi registravosi kur kas mažiau žmonių, tačiau nedarbo lygis išlieka aukščiausias apskrityje – 15,8 proc.
Bedarbio statusas paskutinį vasaros mėnesį suteiktas 228 Jurbarko r. gyventojams, tai 38,5 proc. mažiau nei liepą ir ketvirtadaliu mažiau nei tą patį praėjusių metų laikotarpį. Rugsėjo 1 d. rajone bedarbių iš viso buvo 2731, vyrų šiek tiek daugiau nei moterų – 51 proc.
136 darbo biržos Jurbarko skyriaus klientai rugpjūčio mėnesį rado darbą, dauguma jų – 103 įdarbinti pagal neterminuotas darbo sutartis. Tarpininkaujant darbo biržai nuo metų pradžios iš viso įdarbinta 1262 asmenys.
Deja, kiekvienam surasti tinkamą darbą ir greitai – neįmanoma užduotis, nes Jurbarke nėra tiek darbo vietų, kiek yra bedarbių. Tai akcentavo ir Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė svarstydama, kodėl Jurbarkas išlieka didelio nedarbo rajonu.
„Taip jau yra, kad Jurbarko rajone didelis nedarbas, jis yra buvęs ir kur kas didesnis negu 15,8 proc. Didelių įmonių, galinčių pasiūlyti daug darbo vietų, Jurbarke nėra ir pastaruoju metu neatsirado nieko naujo, kas galėtų radikaliai išspręsti nedarbo problemą. Naujų darbo vietų kuriama nedaug, vyksta tik kadrų kaita. Apskritai darbo rinka dabar labai judri – žmonės išvyksta dirbti į kitus miestus ir į užsienį, vėl sugrįžta ir čia ieško darbo“, – sakė R. Kliukienė.
Pasak darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėjos, yra ir kitų, ne mažiau svarbių priežasčių, kodėl savivaldybės gyventojai sunkiai integruojasi į darbo rinką. Viena jų, kad darbo užmokestis Tauragės apskrityje – mažiausias Lietuvoje. Įtakos turi ir tai, kas esame pasienio rajonas, ir ta geografinė padėtis kai kuriems gyventojams leidžia gyventi oficialiai nedirbant.
Be to, pasak R. Kliukienės, nedarbo lygis skaičiuojamas nuo darbingų gyventojų skaičiaus – jis Jurbarko rajone, palyginus su kai kuriais kitais, nedidelis, o bedarbių – panašiai kaip ir kitur, todėl nedarbo procentas ypač išauga.
„Šiais metais Jurbarko rajone įgyvendinami 6 vietinio užimtumo iniciatyvų projektai, bus sukurta 18 naujų darbo vietų. Tačiau vien darbo biržos projektai didelio nedarbo problemos išspręsti negali“, – sakė Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis nuo metų pradžios jau pasinaudojo 740 darbo biržos Jurbarko skyriaus bedarbio statusą turinčių klientų. Rugpjūčio mėnesį 81 asmeniui skirtos remiamojo įdarbinimo priemonės: 31 – įdarbinimo subsidijuojant, 42 – viešųjų darbų, 6 – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo. Parama darbo vietoms steigti skirta 10 bedarbių, o 51 pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą.
Rugpjūčio mėnesį darbdaviai registravo 206 laisvas darbo vietas, iš jų 144 neterminuotam darbui. Šių metų III ketvirtį daugiausia darbuotojų priėmė VšĮ „Kretingos maistas“ – 19, UAB „Savas medis“ – 9, Laukėsos durpyne darbą gavo 8, Lietuvos pašte, „Maximoje“, „Eglėšakyje“ – po 7 darbo biržos klientus.
Nuo metų pradžios daugiausia ieškojusiųjų darbo įdarbino UAB „Eglėšakis“ – 53, bendrovės „Jurmelsta“ ir „Maxima LT“ – po 27, UAB „Klasmann–Deilmann Laukėsa“ – 26, „Kretingos maistas“ – 23.
Darbo biržos duomenimis, Lietuvoje rugpjūtį ypač išaugo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, suvirintojų, pardavėjų kasininkų, apdailininkų, plataus profilio statybininkų, administratorių, pardavėjų darbo paklausa.
Šiuo metu darbo biržos Jurbarko skyriuje registruota 14 laisvų darbo vietų. Darbdaviai ieško vairavimo instruktoriaus ir automobilių plovėjo, elektriko, vandentiekininko, plataus profilio statybininko, šaltkalvio suvirintojo. Siūloma pašto skyriaus viršininko, kūno kultūros mokytojo, gydytojo odontologo padėjėjo ir kitų darbų.
Darbo rinka, pasak Jurbarko skyriaus vedėjos R. Kliukienės, nuolat judanti struktūra: kinta pasiūla ir paklausa, keičiasi darbdaviai ir ieškantieji darbo. Pastarieji irgi turi būti labai judrūs ir aktyvūs, nes, kaip sakoma, randa tas, kas ieško.

Danutė Karopčikienė



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook