Trečiadienį Jurbarke viešėjo Jo Ekscelencija Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Ambasadorius atvyko užmegzti ryšių su Jurbarko kraštu, domėjosi istoriniu miesto žydų bendruomenės paveldu.
Skaitė paminklų užrašus
Ambasadorius pirmiausia sustojo Jurbarko žydų kapinėse. Čia svečius pasitiko Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, savivaldybės administracijos darbuotojai Indrė Gavėnė ir Viktoras Klepikovas bei Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis.
Jo Ekscelencija pasidžiaugė vizitu į Jurbarką, kuriame jam teko trumpai lankytis kelis kartus, ir išreiškė viltį, kad tai bus tik gražios ir vaisingos draugystės pradžia.
Ambasadorius ir meras padėjo gėlių ir uždegė žvakeles prie paminklo genocido aukoms atminti.
Ambasadorius atidžiai apžiūrinėjo laiko paliestus paminklus, skaitė užrašus, kurie atskleidžia į praeitį nugrimzdusį Izraelio tautos žmonių gyvenimą. Kai kurie paminklai pastatyti žmonėms, mirusiems prieš 100 ar net 153 metus. Čia ilsisi žydai, Jurbarke gyvenę XIX a. pradžioje. Dabar – 5776 metais pagal žydų kalendorių – vis dar skauda prisiminus šios tautos likimą ir holokaustą.
„Čia ilsisi ponas Weizmann. Tokią pat pavardę turi žymi Izraelio dinastija, kurios du atstovai buvo Izraelio prezidentai. Gal čia jų giminė? Čia ilsisi rabino sūnus, miręs Chešvano – antro mėnesio pagal žydų kalendorių – 29 dieną. Ponas Aron, miręs prieš 103 metus, turėjo specialių žinių ir 40 metų pagal žydų tradicijas aštuntą dieną po gimimo apipjaustydavo berniukus. Užrašas byloja, kad Abrahamas, Jakobo sūnus, Miunceris mirė išlaikydamas gerą vardą. Žydai sako, kad geriau turėti gerą vardą negu gerą aliejų, nes aliejus pasensta per dvejus metus, o žmogaus vardas minimas ir jam mirus“, – skaitydamas užrašus ant antkapių ambasadorius pristatė ir žydų tradicijas.
Pasak A. Maimono, svarbiausia, kad šioje vietoje būtų išlaikyta tvarka ir pagarba. Ambasadorius pasidžiaugė, kad Jurbarko kapinės prižiūrimos ir tvarkomos labai gerai, palyginus su kitomis Lietuvos žydų kapinėmis. Norėtųsi tik lentelės prie įėjimo su informacija, kas čia yra, ir prašymu laikytis pagarbos.
Be ceremonijų
Aplankius kapines Jo Ekscelencijos laukė susitikimas savivaldybėje su administracijos vadovais, skyrių vedėjais ir specialistais, krašto muziejaus direktore.
„Man nepatinka iškilmingos ceremonijos ir kai į mane kreipiasi Jo Ekscelencija. Vadinkite mane vardu“, – paprastumu, šiltu bendravimu ir iškalba barjerus naikino ambasadorius.
Izraelio ambasada Lietuvoje įkurta tik 2015 m. A. Maimonas per pusantrų metų apkeliavo daugelį Lietuvos miestų, užmezgė ryšius su savivaldybėmis.
„Dėmesys turi būti ir istorijai, ir dabarčiai, ir ateičiai. Ateityje matau sklandų bendradarbiavimą su Jurbarku“, – sakė A. Maimonas.
Ambasadorius mano, kad dabartiniai Lietuvos ir Izraelio santykiai – geriausi per visą istoriją, ir tai reikia puoselėti. A. Maimono užduotis – skatinti verslo, kultūrinį ir žmogišką bendravimą tarp šalių. Ambasadoriaus pastangomis Lietuvoje vieši verslininkai iš Izraelio, siekiantys užmegzti dalykinius ryšius.
Kad klestėtų turizmas, reikia labai reklamuoti savo šalį, skleisti informaciją. Neužtenka tik gražios gamtos – reikia ją tinkamai panaudoti. Kaip pavyzdį ambasadorius minėjo Vilniuje visą vasarą kursuosiantį troleibusą, papuoštą Izraelio vaizdais. Tai vienas būdų būti matomiems ir pritraukti turistų.
„Izraeliečiams Lietuva siejasi su praeitimi, o tai nėra patrauklu“, – teigė A. Maimonas.
Ambasadorius dėkingas, kad jurbarkiečiai mieste gyvenusius žydus laiko savo bendruomenės dalimi.
„Žydų istorija Lietuvoje – tai visos Lietuvos istorija“, – sakė svečias ir priminė, kad pagal 1931 m. surašymo duomenis iš 75 Jurbarke veikusių parduotuvių 69 priklausė jo tautiečiams, kaip ir 18 iš 19 lengvosios pramonės įmonių. Tačiau šiandien išliko nedaug ženklų iš to, kas priklausė žydams. Žmonės nebežino vienos ar kitos iki šių dienų egzistuojančios įmonės šaknų.
„Nemanau, kad kiekvienas pastatas turi būti atstatytas. Nebeliko žydų bendruomenių. Svarbu rasti teisingą būdą įamžinti žydų indėlį Jurbarko gyvenime“, – sakė ambasadorius.
Pasak A. Maimono, reikėtų pažymėti vietą, kur stovėjo medinė sinagoga, daugiau informacijos pateikti prie žydų kapinių. Ir ne tik apie 1941 m. liepos 3 d., kai ten buvo sušaudyti pirmieji žydai, bet ir apie visą skaudų jų naikinimo laikotarpį. Ambasadorius norėtų bendradarbiauti su mokyklomis, skatinti domėtis istorija, rinkti medžiagą apie miesto gyventojus, rengti seminarus, konferencijas, pamokas.
Izraelio ambasadorius pasiūlė rudenį Jurbarke surengti Izraelio dieną, per kurią įvyktų vaikų piešinių parodos, skirtos popiežiaus Pranciškaus apsilankymui 2014 m. Izraelyje, atidarymas, istorijos pamokos moksleiviams, galbūt atidaryti žydų paveldo įamžinimo objektai.
Suteiks pavadinimą
Ambasadoriaus pasiūlymui Jurbarko vadovai pritarė. Idėja greit įgavo pavidalą. Po susitikimo savivaldybėje ambasadorius A. Maimonas buvo pakviestas į ekskursiją Kauno gatve, kuri buvo gausiausiai apgyvendinta žydų, čia veikė daugybė parduotuvių, smuklių ir įmonių.
Ekskursiją vedė mokytoja ir gidė Nijolė Paulikienė. Ji priminė, kad pagal 1765 m. surašymą Jurbarko žydų kahale buvo užregistruoti 2333 asmenys. Prieš antrąjį pasaulinį karą jie sudarė net 42 proc. visų gyventojų.
Ambasadorius susidomėjęs žiūrėjo mieto vaizdų, gatvių, gaisro, per kurį sudegė net 250 namų, potvynių nuotraukas. Įspūdingiausios – puošnios medinės sinagogos, kurią atėjus naciams Jurbarko žydai turėjo nugriauti savo rankomis.
Aikštelėje, kurioje stovėjo medinė sinagoga ir šalia buvo pastatyta mūrinė, įrengta vieta paminklui. Architektei Gražinai Gadliauskienei kilo mintis pavadinti šią vietą Sinagogos aikšte, pastatyti bronzinį sinagogos maketą.
„Telaimina Jus Dievas! Apie tai aš ir kalbėjau, – nudžiugo svečias. – Žmonės, einantys pro šią vietą, nežino jos istorijos. Tik viską reikia daryti greit, nerengti komitetų. Aš norėčiau čia būti per atidarymą. Gal net per planuojamą Izraelio dieną.“
Skatino veikti
Po ekskursijos svečias vyko dalykinių pietų į Panemunės pilį. Čia bendravo su Švč. Trejybės bažnyčios klebonu Dariumi Augliu ir Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos kunigu Mindaugu Kairiu.
Vėliau ambasadoriaus laukė Naujamiesčio pagrindinės mokyklos bendruomenė. Mokyklos muziejuje A. Maimonas susitiko su kraštotyros būrelio nariais, išklausė jų pasakojamos miesto istorijos, žiūrėjo skaidres, daug diskutavo ir kalbėjo apie žydų padėtį ir gyvenimą Jurbarko krašte.
Pavakare Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centre pasimatyti su ambasadoriumi atvyko ir stambiausių įmonių vadovai, ir smulkieji verslininkai, ir verslininkų organizacijų atstovai.
„Ambasadorius neturi spręsti politinių klausimų, kaip būdavo anksčiau. Mano pareiga – megzti verslo ir kitokius ryšius, o metų gale atsiskaityti už darbus, kuriuos pavyko nudirbti“, – sakė A. Maimonas.
Per 15 darbo mėnesių ambasadoriui pavyko tarpininkauti pasirašant 200 mln. eurų kontraktus tarp įmonių. Jis spėjo susipažinti su svarbiausiomis ekonomikos šakomis Lietuvoje – baldų gamyba, transportu ir logistika, maisto ir medienos pramone.
Nors Izraelis turi nemažai reikalavimų ir taisyklių, dvi Lietuvos pieno įmonės – Vilkyškių pieninė ir bendrovė „Pieno žvaigždės“ eksportuoja savo produkciją į šią šalį.
A. Maimonas jau lankėsi saldainių fabrike „Rūta“, medienos apdirbimo įmonės savininko Jono Reičiūno klausinėjo apie įmonės gaminius, apgailestavo, kad „Lukšių pieninei“ po ketverių metų teko nutraukti savo gaminių eksportą į Izraelį, automobilių remontu užsiimančioms įmonėms siūlė pasidomėti galimybe dalyvauti kaip partneriams karinės technikos priežiūros, remonto ir atsarginių dalių pirkimo konkursuose, o SPA kompleksą statančiam verslininkui patarė didžiausią dėmesį kreipti į marketingą ir reklamą.
A. Maimonas siūlė rengti ekskursijas į Jurbarko kraštą Izraelio studentams, kurių vien Lietuvos sveikatos mokslų universitete mokosi per 100 – jie taptų pačiais geriausiais Jurbarko ambasadoriais pasakodami, ką čia pamatė ir patyrė. Ambasadoriaus manymu, galima net pasikviesti žurnalistų iš Izraelio, kurie straipsnius spausdintų savo šalyje ir taip skleistų žinią.
„Viena – kalbėti, kita – daryti. Jūs norite turistų, tačiau kelyje nuo Kauno iki Jurbarko nemačiau vietų prie upės, kur svečiai galėtų sustoti išsimaudyti, pabūti, pavalgyti ar net pernakvoti“, – stebėjosi A. Maimonas.
Paraginęs verslininkus būti aktyvius, ieškoti naujovių ir galimybių, bet kada kreiptis į Lietuvos–Izraelio prekybos rūmus, ambasadorius pažadėjo šimtu procentų stengtis padėti užmegzti verslo ryšius, tik negalėjo pažadėti šimtaprocentinės sėkmės.
Prieš išvykdamas į Vilnių ambasadorius dar aplankė Vinco Grybo, sušaudyto drauge su žydais, memorialinį muziejų ir įsitikino, kaip glaudžiai susijusios abi bendruomenės – lietuvių ir žydų.
„Žydų bendruomenė ilgą laiką buvo Jurbarko dalimi. Po karo ryšiai buvo nutrūkę, todėl dabar svarbu užpildyti vakuumą ir atgaivinti šiuos saitus“, – sakė meras S. Mockevičius. Izraelio ambasadorius A. Maimonas Jurbarke tikisi apsilankyti dar ne kartą, nes čia mato galimybes stiprinti dviejų šalių draugystę. „Čia radau net tik nuostabią gamtą, puikų kraštovaizdį, bet ir skanų maistą bei malonius žmones, kas yra ne mažiau svarbu“, – sakė A. Maimonas.
Jūratė Stanaitienė
