„Ant vandens“ – skambantis Europos tautų margumynas (1)

Tarptautinis folkloro festivalis „Ant vandens“, jau penktą kartą rengiamas Jurbarko kultūros centro, šiemet įsiliejo į miesto jubiliejaus šventę ir nuspalvino ją unikaliu Europos tautų kultūrų margumynu.

Švenčiančio miesto eisenoje į Dainų slėnį žygiavo ir tarptautinio folkloro festivalio „Ant vandens“ dalyviai – keli šimtai dainininkų ir šokėjų, atstovaujančių penkioms Europos valstybėms, švytravo spalvingais tautiniais kostiumais, skardeno savo kraštų kalbomis ir šnektomis, liaudies melodijomis ir dainomis.

„Šiemet sukvietėme folkloro kolektyvus iš tų užsienio valstybių ir miestų, su kuriais bendradarbiauja mūsų rajonas – svečių atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Latvijos ir Moldovos – iš viso penki užsienio kolektyvai, o mūsų šaliai atstovauja net vienuolika folkloro ansamblių iš įvairių regionų. Pagal kolektyvų ir dalyvių skaičių šis – penktasis – festivalis yra didžiausias iš visų iki šiol buvusių“, – sakė viena festivalio organizatorių Jurbarko kultūros centro folkloro grupės „Imsrė“ vadovė Birutė Bartkutė.

Žiūrovams folkloro kolektyvai pirmiausia prisistatė atnaujintame Jurbarko dvaro parke koncertu „Iš kur tie sveteliai?“

Prie šiaurinės dvaro oficinos, kur dabar Turizmo ir verslo informacijos centras, koncertavo užsienio kolektyvai.

Skambią rusų liaudies dainų pynę jurbarkiečiams atvežė ansamblis „Krūžieva“ iš Nemano miesto.

Lenkų tautos kūrybą demonstravo du šios šalies kolektyvai – Ryno kultūros centro folkloro ansamblis „Sterlawiacy“ ir jaunimo liaudies šokių ansamblis „Przepiorka“ iš Hainuvkos.

Latvių liaudies kūrybą atliko etnografinis ansamblis „Barta“ iš Liepojos apskrities. Kolektyvas pristato išskirtinai tik savo krašto – nedidelio Bartos kaimelio – folklorą ir tradicinę kultūrą.

Iš toliausiai atvyko liaudies dainų ansamblis „Florile deble“ – tai Moldovos Kriulenio rajono Išnovetso kaimo meno mėgėjų kolektyvas. Jurbarko šventės svečiams „Florile deble“ pristatė melodingas savo krašto dainas, kurios tradiciškai atliekamos šokant, ir klausytojus uždega nepaprasta savo energija.

Lietuvių folkloro kolektyvai tik dar kartą įrodė, kokie savo mažame krašte esame skirtingi ir turtingi – dainų skambėjimo, šokių ir ratelių įmantrumo, sijonų margumo, skrybėlių dailumo…

Į festivalį atvyko folkloro kolektyvai iš Juodkrantės, Panevėžio, Birštono, Pagėgių, Kalvarijos, Biržų, Patašinės, iš Prienų, Kazlų Rūdos ir iš Kauno – visus juos kaip gimines priėmė ir kartu koncertavo jurbarkiškė „Imsrė“.

Visą dieną skambant folklorinei muzikai ir dainoms šventės žiūrovai galėjo paskanauti lietuviško kulinarinio paveldo patiekalų, nusipirkti amatininkų dirbinių. Festivalio kiemelyje šeimininkavo „Smalininkų gaspadinės“, gardžiuoju kugeliu vaišinusios ir folkloro kolektyvų dalyvius, Viešvilės, Veliuonos bendruomenių atstovai.

Pavakare festivalio „Ant vandens“ dalyvių dainuojanti eisena iš Dainų slėnio Mituvos pakrante patraukė prie didžiojo vandens – prie Nemuno. Čia jau šurmuliavo vandens pramogomis besimėgaujantys miestiečiai ir svečiai – Nemune laivu juos plukdė laivininkas Algimantas Lužas.

Prie vandens vyko ir baigiamasis festivalio koncertas „Slauni mano giminužė“. Folkloro kolektyvai, kaip visada šiame festivalyje, dainavo ne tik ant kranto, bet ir plaukdami laivu, o Nemuno bangos plukdė jų dainas į tolių tolius.

Sutemus buvo sudegintas iš šiaudų nupintas Jurbarko simbolis – trys lelijos. Bet jos ir buvo skirtos festivalį vainikavusiai ugnies ir dainų sutartinei „Trijų lelijų ugnies šokis Nemune“. Kitą festivalį – po dvejų metų – papuoš naujos puošmenos ir skambės kitos dainos iš niekad neišsenkančio liaudies kūrybos aruodo.

Danutė KAROPČIKIENĖ