Kartais, o gal ir neretai, būna, kad aplinkybės sudėlioja tavo gyvenimą kitaip nei buvai pasirinkęs ir susiplanavęs. Panašiai nutiko pauliškei Jolantai Jucikaitei – bibliotekininkystės ji nesirinko, bet jau septyniolika metų yra Šimkaičių bibliotekininkė. Tame darbe atrado daug puikių dalykų, leidžiančių įprasminti savo laiką ir būti laiminga. Taip būna visada, kai aplinkybes, kurių negali pakeisti, priimi su dėkingumu ir keitiesi pats.
Prieš septyniolika metų
Šį pavasarį J. Jucikaitė užbaigė tai, ką pradėjo prieš 17 metų tapusi bibliotekininke – Šimkaičių bendruomenei kovo 7 d. ji pristatė pačios parengtą miestelio istoriją.
„Didelis tai darbas ir ne mano vienos darytas, – skubinasi pabrėžti moteris, paprašyta papasakoti apie šį ir kitus kraštotyros darbus, kurių yra parašiusi jau apie dvidešimt. – Šio darbo nebūtų be mano auklėtojos ir lietuvių kalbos mokytojos Ivaldos Gudavičienės, taip pat be istorijos mokytojo Jono Milerio, Birutės ir Kęstučio Šimkų, Irenos Šiugždienės.
Su jais sutikrinau visus duomenis.“
Mokytoja I. Gudavičienė ir jos amžinatilsį vyras Albinas Gudavičius ir paskatino Jolantą imtis kraštotyros.
