Ne paslaptis, kad šiluma džiuginanti saulė gali kelti pavojų odai. Prieš atslenkant karščiams, gydytoja dermatovenerologė profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė pataria, kaip išvengti neigiamų padarinių. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ ji sako, būtina atsakingai rinktis apsaugos nuo saulės priemones ir žinoti, ko imtis nudegus saulėje.
Laidos viešnia iškart pabrėžia, kad rūpintis ir saugoti odą reikia visus metus, o ne tik tada, kuomet vasarą ją degina saulė ar žiemą, kuomet odą veikia šaltis. Pasak jos, nepaisant metų laiko, ultravioletiniai spinduliai veikia ištisus metus.
„Lietuviai yra gana aktyvūs žmonės – jie ir į kalnus, ir į šiltus kraštus keliauja. Taigi, be saulės mes praktiškai negyvename, net jei ji ir nesirodo ilgą laiką danguje, mes ją vis tiek susirandame kitur“, – šypsosi gydytoja dermatovenerologė.
Matilda Bylaitė-Bučinskienė / Asmeninio albumo nuotr.
Anot profesorės, kaip svarbu susiruošti lagaminą atostogoms, taip pat svarbu joms paruošti ir mūsų odą. Saulė yra labai aktyvus kancerogenas, tikina ji.
„Ultravioletiniai spinduliai daro didžiulę žalą odai. Čia jau nereikia diskutuoti, tai yra jau prieš daug metų mokslo įrodyta, – sako M. Bylaitė-Bučinskienė. – Visų pirma galima pastebėti, kai ilgiau pabūname saulėje, ar paplūdimyje, pajuntame nuovargį. Tai rodo, kad saulė daro poveikį visam organizmui. Kartais galime gauti ir šiluminį smūgį.“
Nudegimas saulėje / Shutterstock nuotr.
Neretai pasigirsta kalbos, kad gydytojai tik gąsdina ir baugina saulės daromą žala odai. Juk po žiemos esame taip išsiilgę saulės ir šilumos! Laidos viešnia sutinka, kad saulės žmogui reikia, tačiau svarbu ja nepiktnaudžiauti.
„Saulė – tai ir energija, ir mūsų džiaugsmingumas, ir darbingumas, ir sveikata, tačiau reikia įsidėmėti, kad nevalia odos pažeisti, nes ši – niekada to nepamirš“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Dermatovenerologijos centro gydytoja. – Jeigu įvyko stiprus nudegimas, tai gali sudaryti sąlygas atsirasti odos vėžiams, ypač melanomai.
Matilda Bylaitė-Bučinskienė / Asmeninio albumo nuotr.
Trys-keturi stiprūs nudegimai vaikystėje ar paauglystėje lemia labai didelę riziką susirgti melanoma vyresniame amžiuje – apie 40-50 metų. Bėda ta, kad niekas negalvoja, kas bus po dešimt ar juo labiau po 20-30 metų, tačiau labai norėčiau paraginti lietuvius rūpintis savo sveikata, oda. Niekas kitas juk ja nepasirūpins, jei ne jūs patys.“
Gydytoja pataria naudotis paprasta filosofija: tai, ką gali pridengti – pridenk. Pašnekovė laidos žiūrovus ragina, ruošiantis į gamtą arba dirbti po atviru dangumi, nepamiršti skrybėlės, kepurės, akinių nuo saulės su ultravioletiniu filtru, patogių rūbų ir skėčio.
Medikai rekomenduoja naudoti natūralias apsaugos nuo saulės priemones, pvz., nešioti kepurę, akinius / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
„O viso to, ko negali pridengti, reiktų tepti apsauginiu kremu nuo saulės. Jau dešimtmetį mes kalbame, kad veidui, pečiams, skalpui, nosiai, ausims, kaklui, dekoltė ir plaštakoms turėtų būti naudojamas SPF 50 apsauginis kremas. Ypač jei lankomės Azijos šalyse. Kūnui užtektų ir SPF 30+ apsauginio kremo. Tame kreme gali būti tiek cheminiai, tiek organiniai filtrai, kai tepame, pastebime baltą liekamąją spalvą, tačiau visų jų funkcija yra ta pati – atspindėti arba sugerti ultravioletinius spindulius, kad jų kuo mažiau prasiskverbtų į odą“, – aiškina gydytoja dermatovenerologė.
Profesorė pažymi, kad dauguma tautiečių kremo nuo saulės naudoja mažai, o ir tepasi jo nedidelį kiekį. Dar viena dažnai daroma klaida – kremu išsitepama visai dienai tik vieną kartą.
Nudegimas saulėje / Shutterstock nuotr.
„Turi būti pakankamai didelis kiekis sutepti visam kūnui. Kūnas turi būti suteptas tolygiai, nepaliekant kažkokių plotelių. Ar naudosime SPF 30 ar SPF 50 kremą, tepimo procesą reikia kartoti bent kas dvi valandas, – pabrėžia M. Bylaitė-Bučinskienė. – Mes juk judame, sportuojame, suprakaituojame, maudomės, į rankšluostį nusitriname… Todėl pasitepti kremu tik vieną kartą per dieną tikrai neužtenka.“
Apsauginiu kremu tepti odą 20 minučių iki išėjimo į saulėtą vietą – tai dar viena gerai žinoma, tačiau vis pamirštama gydytojų rekomendacija. „Jei dieną leidžiame prie vandens telkinio, tuomet geriau rinktis vandeniui atsparų kremą nuo saulės. Beje, apsauginius nuo saulės kremus geriau rinktis vaistinėse, kur yra geros jų laikymo sąlygos, kad nebūtų alerginių reakcijų.
Vasara / D. Umbraso/LRT nuotr.
Šiandien mes turime be galo platų apsauginių priemonių pasirinkimą: jautriai odai, vaikams, suaugusiems, riebiai odai, sausai odai – žodžiu, reikia tik noro ir pakankamo kiekio, nes lietuviai mėgsta nusipirkti vieną mažą pakuotę, kuri būna skirta keturių asmenų šeimai visai vasarai… Ir dar to kremo lieka kitiems metams“, – tautiečių daromas klaidas įžvelgia laidos viešnia.
Jei jau taip nutiko, kad vis dėlto saulėje nudegėte, gydytoja pataria rinktis vėsų ar šaltą dušą bei drėgnus, vėsius pavilgus. Taip pat nepamiršti liaudiškų priemonių – kefyro ar jogurto.
Kefyras / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
„Kefyras ir jogurtas yra viena iš tų senų ir labai patikimų liaudiškų priemonių, kuri atvėsina ir nuramina odą. Tačiau yra ir gausybė taip vadinamų atstatomųjų kremų, kurių sudėtyje yra alijošiaus, vitaminų A ir E, bepanteno, pantenolio – tinka visi, kurie vėsina, ramina ir gaivina.
Jei yra arti vaistinė, rekomenduojama kreiptis į ją, ten rasite specialių nudegimams gydyti priemonių. Jos efektyviau nuramins odą. Jeigu nudegimas stiprus – būtina kreiptis į medikus. O šiaip ir tie minėti jogurtai ar kefyrai yra puiki priemonė“, – tvirtina gydytoja dermatovenerologė profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Visas pokalbis apie odos apsaugą nuo saulės – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
