Per artimiausius penkerius metus žiojės daugmaž 2,5 tūkst. dalyko mokytojų trūkumas. Lietuva jaus didžiausią anglų kalbos mokytojų poreikį, pavymui rikiuosis lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokytojai. Tiesa, bėdos akivaizdžios ir žvelgiant į kitų dalykų mokytojų poreikio eilutes Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) užsakymu atliktoje naujausioje Mokytojų poreikio analizėje.
Šiuo metu ir artimiausiais metais nuo katastrofos, kalbant apie dalyko mokytojus, saugo ir saugos vyresni pedagogai, kurie net atėjus pensiniam amžiui nepalieka mokyklos. Yra ir dar vienas, paradoksiškas, saugiklis – tai, kad gimstamumas nedidėja. Tačiau antrasis veiksnys žalingas mūsų valstybei. Tai pabrėžia naujausios pedagogų poreikio analizės autoriai Gintautas Jakštas ir Milda Venckutė-Jakštė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Per artimiausius 5 metus Lietuvai trūks apie 2,5 tūkst. dalyko mokytojų.
- Šiuo laikotarpiu bus justi didžiausias anglų kalbos, lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų poreikis.
- Bet stigs ir dorinio, fizinio ugdymo bei visų kitų dalykų mokytojų.
- Specialistai sako, kad šiuo metu trūkumas dengiamas kvalifikacijos neturinčiais mokytojais. Didelė paspirtis – mokyklos nepaliekantys senjorai.
- Didelė bėda yra tai, kad daug jaunų mokytojų per pirmus kelerius metus palieka mokyklą.
Jųdviejų analizė rodo, kad vien pedagogų rengimas aukštosiose mokyklose, net jei jis ir augtų, situacijos nepakeis. Pabrėžiama, kad reikia rūpintis nekvalifikuotais mokytojais, kurių gausu mokyklose, ir jaunais, ką tik pradėjusiais pedagogais.
„Įsivaizduokite, pirmais metais darbą nutraukia 30 proc., antrais – 30 proc., trečiais – tiek pat… Tai per penkerius iš, tarkim, 100 atėjusių jaunų mokytojų lieka keliolika“, – iliustravo G. Jakštas.
„EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė taip pat mano, padėtis yra kritinė ir ji tik blogės.
Gintautas Jakštas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Augs ir dorinio ugdymo mokytojų poreikis
Pasak NŠA Pedagoginių darbuotojų departamento direktorės Nijolės Valikonės, tai, kad poreikio ataskaita parodė, jog dalyko mokytojų trūks, deja, bet nebestebina.
Paaiškėjo, kad didžiausios spragos atsivers dėl anglų kalbos, lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų, taip pat jausime didesnį fizinio ir dorinio ugdymo mokytojų poreikį. Kaip sakė N. Valikonė, tarkime, apie dorinį ugdymą – tikybą ir etiką – iki šiol šiame kontekste nekalbėta.
N. Valikonė pabrėžė, kad nauja yra tai, kad artimiausiais metais, tikėtina, stabilizuosis ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo mokytojų poreikio ir pasiūlos skaičius, tad turėtume užtikrinti, kad šių pedagogų nestigtų. Taip pat specialiąją pagalbą teikiančių specialistų turėtų pakakti.
Tad mokytojų dalykininkų trūkumas sudarytų apie pustrečio tūkstančio.
G. Jakštas
„Kas šiek tiek nustebino? Smarkiai sumažėjo socialinių pedagogų rengimas. Matome, kad jei rengimo nepadidinsime, turėsime didelę bėdą“, – sakė NŠA atstovė.
Didelė bėda, anot jos, ir tai, kad dažnai jauni mokytojai po kelerių metų palieka darbo vietą.
„Turime pripažinti, kad krūvis didelis. Turime pripažinti ir kad tėvų kišimasis į ugdymo procesą neduoda gerų rezultatų ir priverčia jaunus žmones permąstyti, ar jie tikrai nori dirbti šį darbą. Tikėtina, kad įtaką daro ir mentorystės stoka“, – įvardijo N. Valikonė.
Ji sako, kad poreikio prognozės tikslas – duoti priemonę politikos formuotojams, kad būtų priimami būtini sprendimai. „Matome, kad ministerija tikrai naudos šią analizę“, – pridūrė N. Valikonė.
Mokykla | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Jakštas: padėtis yra kritinė
Apie mokytojų poreikį pakalbėjome su vienu iš ataskaitos rengėjų, buvusiu švietimo ministru G. Jakštu.
– Kaip rodo mokytojų, poreikio ataskaita, mums per penkerius metus, kalbant vien apie mokytojus dalykininkus, stigs apie pustrečio tūkstančio pedagogų. Ką reiškia šis rodiklis? – LRT.lt paklausė analizės sudarytojo G. Jakšto.
– Pirmiausia, matyt, reikėtų susitarti, ką vadiname trūkumu, nes kiekvienas trūkumo sąvoką galime suprasti skirtingai. Šioje analizėje prognozavome poreikį. Baziniu modeliu pasirinkome tą, kuris rodo, kiek reikėtų naujų mokytojų priimti, kad situacija išliktų tokia pat, kokia yra dabar, t. y. esant tokiam pačiam mokinių ir mokytojų santykiui, manant, kad mokiniai taip pat, kaip ir anksčiau, rinksis ugdymo dalykus, o gimstamumo prielaidos bus tokios, kokias skelbia Eurostatas ir t. t. Tad žiūrėjome, kiek reikia naujų mokytojų, jei padėtis nesikeistų. Žinoma, tai savaime nereiškia trūkumo.
Dabar trūkumą mažina ir tai, kad mokykloje lieka dirbti nemažai mokytojų, sulaukusių pensinio amžiaus.
G. Jakštas
Analizavome kelis scenarijus. Ir išties padėtis dėl mokytojų dalykininkų, mano supratimu, yra kritinė. Prognozėje matome, kad reikės papildomai 2000 dalykininkų, o jų parengta bus gerokai mažiau. Bet tai nereiškia, kad tos vietos būtinai bus tuščios.
Jau ir anksčiau buvo aišku, kad mokytojų trūks. Tarkime, 2025-aisiais. Tas poreikis, tas trūkumas yra dengiamas mokytojais, kurie yra nekvalifikuoti. Kaip rodo duomenys, labai išaugo ta dalis mokytojų, kurie neturi pedagogo kvalifikacijos, ir ji nuolat auga. Šiuo metu tokių mokytojų yra apie 2,3 tūkst. Suprantama, kad dėl to nukenčia kokybė. Dabar trūkumą mažina ir tai, kad mokykloje lieka dirbti nemažai mokytojų, sulaukusių pensinio amžiaus.
Kai prognozuojame ateities padėtį per artimiausius penkerius metus, matome stygių, bet gali būti, kad pasikeis prielaidos, kuriomis remiantis pagrįsta prognozė. Galbūt, pavyzdžiui, mokyklų tinklas bus efektyvinamas, galbūt padidės mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui. Arba bus imamasi kitų priemonių. O gal nieko nedarant bus ateita į situaciją, kai į darbą bus priimama daugiau nekvalifikuotų mokytojų.
Mokykla | D. Umbraso / LRT nuotr.
– Akivaizdu, kad pustrečio tūkstančio dalyko mokytojų stygius rodo rimtą bėdą.
– Išties poreikio skaičiai yra drastiški. Ypač kalbant apie dalykininkus. Per ateinančius penkerius metus reikėtų priimti 1063 naujus anglų kalbos mokytojus, matematikos ir lietuvių kalbos – tarp 700 ir 800 naujų mokytojų reikėtų įdarbinti, jei ir toliau tokia pati dalis mokytojų išeitų į pensiją, kaip kad yra iki šiol.
Visus rodiklius galite rasti ČIA.
Situacija išties yra prasta, ypač kai žiūrime į mokytojų rengimą. Susumavę mokytojų dalykininkų poreikį matome, kad per penkerius artimiausius metus jų reikia apie 6700. Pagal bazinį scenarijų, baigusiųjų pedagogines studijas, atsižvelgiant į tai, kokia dalis jų meta mokslus, būtų apie 4200. Tad mokytojų dalykininkų trūkumas ir sudarytų apie pustrečio tūkstančio.
Bet toli gražu ne visi baigusieji studijas įsidarbina mokytojais. Iš baigusiųjų pedagogines dalyko bakalauro studijas tik šiek tiek daugiau nei kas antras tampa mokytoju. O jeigu baigė gretutines studijas, tai tik kas ketvirtas tampa mokytoju. Profesinės pedagogikos studijų situacija yra kiek geresnė – apie 72 proc. baigusiųjų įsidarbina mokytojais.
Mokykla | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Atsižvelgiant į tai, iš tų 4200 parengtų mokytojų, tikėtina, mokykloje dirbtų tik apie 2,5 tūkst.
O net jeigu visi įsidarbintų, tai vis tiek, kaip ir sakiau, Lietuvai trūktų per 2 tūkst. dalyko mokytojų. Tas trūkumas, matyt, bus padengtas nekvalifikuotais darbuotojais arba bus įkalbinami vyresni mokytojai likti dirbti.
– Kaip rodo ataskaita, tarp išeinančiųjų iš mokyklos toli gražu ne tik vyresni mokytojai, susirengę į pensiją.
– Taip, mokyklą palieka daug pedagoginės kvalifikacijos neturinčių mokytojų. Dar viena didelė bėda, kurią irgi matome, yra ta, kad apie 30 proc. jaunų mokytojų kasmet palieka darbą. Paradoksiška, bet didesnė tikimybė, kad darbą nutrauks mokytojas, kuriam iki 30 metų, nei tas, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus. Kad pensinio amžiaus sulaukęs mokytojas liks mokykloje, daugiau šansų, negu kad liks jaunas mokytojas.
– O kokios, jūsų akimis, to priežastys?
– Tyrimas atliktas remiantis tik duomenimis, nebuvo darytos apklausos. Tad galima tik spėti, kokios priežastys tai lemia.
Matyt, visi nujaučiame, kad darbo mokykloje sąlygos nėra tenkinančios. Žengimas į pedagogo profesiją nėra pakankamai palaikomas. Dažnai kitos šalys turi nugludintus modelius, kad pradedantiesiems mokytojams būtų kuo paprasčiau.
Matome, kad mokyklose kartais būna gana toksiška aplinka, o naujiems mokytojams ne visada tai priimtina. Ir dažniausiai jie renkasi ne bandyti keisti kažką, o pasitraukti.
Mokykla | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Ko derėtų imtis?
– Vienas iš dalykų, ką reikėtų daryti, tai peržiūrėti profesines studijas ir sukurti jas patrauklias tiems, kurie eina dirbti į mokyklas ir tuo pačiu metu studijuoja. Tokių žmonių yra ir jų yra tūkstančiai. Reikia, kad studijos jiems būtų patogios, jos galėtų trukti ilgiau, o tai padėtų išvengti perdegimo. Dabar neretai ateina jauni pedagogai į mokyklą, gauna nemažą krūvį, tuo pat metu studijuoja, nespėja, pervargsta, perdega. Ir baigę studijas išeina iš mokyklos.
Ta dalis mokytojų, kurie nutraukia darbą mokyklose, šiurpina. Įsivaizduokite, pirmais metais darbą nutraukia 30 proc., antrais – 30 proc., trečiais – tiek pat… Tai per penkerius iš, tarkim, 100 atėjusių mokytojų lieka keliolika.
Tad mokytojų rengimas universitetuose mūsų neišgelbės, jeigu jauni mokytojai neįsitvirtins mokyklose.
– Sakote, kad turėtų pailgėti profesinių studijų trukmė. Dabar tai metai arba dveji. Kiek jos turėtų trukti?
– Manau, kad pačios programos turėtų būti skirtingos tiems, kurie tuo metu jau dirba mokytojais, ir tiems, kurie dar tik planuoja dirbti mokytojais. Universitetai turėtų diskutuoti su jau dirbančiais žmonėmis, kurie pasidalintų savo patirtimis. Ar tai galėtų būti treji, ar penkeri metai, sunku pasakyti.
– Analizės pabaigoje pasidalijote rekomendacijomis, ką derėtų daryti, kad padėtis gerėtų. Jūsų akimis, kurios iš jų tos, kurios labiausiai padėtų griebti jautį už ragų?
– Tai nėra baigtinis rekomendacijų sąrašas, bet surinkome ir tas, kurias radome ir analizuodami užsienio šalių patirtis, kurios, mūsų akimis, geriausiai tiktų Lietuvoje.
Mano akimis, vienas iš būdų, kaip mažinti trūkumą, yra mažinti paklausą. Ką turiu galvoje? Tai, kad mūsų mokyklų tinklas yra neefektyvus. O turint tokį tinklą reikia daugiau mokytojų, nei kad turint efektyvų. Mažos mokyklos, mažos klasės, mokytojams nesusidarantys krūviai ir taip toliau. O tai labai išpučia dalykininkų poreikį.
Tuomet reikia didinti pasiūlą – studijas padaryti patrauklias. Reikėtų prisitaikyti prie aplinkybių. Matant, kad daug mokytojų ateina dirbti be kvalifikacijos, reikia ne kovoti su tuo, o prisitaikyti – sudaryti sąlygas, kad jie patogiai įgytų kvalifikaciją.
Svarbu, kad mokytojai jaustųsi saugūs darbe, nebijotų tėvų, o to dabar pasitaiko.
Trečias dalykas – padaryti, kad mokytojai neišeitų iš mokyklos. Tai ir klimatas mokykloje, ir administracinė našta – gal galima tam tikrus dalykus automatizuoti, galbūt reikia daugiau padėjėjų, kurie perimtų aukštos pedagoginės kvalifikacijos nereikalaujantį darbą. Turime dirbti su mokyklos aplinka – tiek žvelgiant iš pačios mokyklos perspektyvos, tiek iš savivaldybės, tiek iš nacionalinės perspektyvos.
Svarbu, kad mokytojai jaustųsi saugūs darbe, nebijotų tėvų, o to dabar pasitaiko. Neretai bendravimas su tėvais, kurie kartais mano žinantys geriau negu mokytojai, sukelia visokių konfliktų, o mokytojams dėl to darbas tampa nemielas.
Mokykla | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– O kokia padėtis dėl ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, švietimo pagalbos specialistų?
– Kalbant apie priešmokyklinio, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus, reikia pasakyti, kad labai didelę įtaką pastaruoju metu daro mažėjantis gimstamumas. Jeigu gimstamumas nemažėtų taip, kaip jis mažėja, tai pedagogų trūkumas būtų drastiškas.
Ataskaitos bazinis scenarijus rodo, kad per penkerius metus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų reikės apie 3 tūkst. Tačiau ne visi parengti įsidarbina. Prognozuojama, kad bus parengta apie 3,5 tūkst., bet įsidarbins apie 2,7 tūkst. Tad nepakankamai. O dar reikia apie 1,5 tūkst. nekvalifikuotų mokytojų pakeisti arba jie turi įgyti kvalifikaciją.
Bet jeigu mokinių skaičius būtų stabilus, nemažėtų, tai naujų mokytojų reikėtų daugiau nei 8 tūkst. Vos ne trigubai daugiau.
Mažėjantis gimstamumas yra pražūtinga valstybei tendencija. Sakyčiau, tai nacionalinio saugumo klausimas. Bet, kad ir kiek jis būtų blogas, švietimo sistemą jis gelbsti.
Jeigu mokinių skaičius taip nemažėtų, bendras pedagogų poreikis nuo 10,5 tūkst. išaugtų į 18,5 tūkst. Tai, kad mažėja gimstamumas, mažėja mokinių skaičius, gelbsti mūsų švietimo sistemą, bet kartu pačią valstybę veda į labai neaiškų likimą.
Unė Kaunaitė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kaunaitė: situacija kritinė ir ji tik blogės
Kai žvelgiam tik į šiandienos situaciją, kartais sunku suprasti problemos mastą, sako „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė.
„Viena vertus, tai, kad trūksta mokytojų, girdim nuolat, bet kažkaip – per didesnius krūvius ir kitas priemones – mokyklos jų vis tiek šiandien suranda, be to, girdim, kad mokinių skaičius mažėja, auga stojimai į pedagogikos studijas…
Gal problema išsispręs? Tokios prognozės leidžia situaciją įvertinti realiau – atsižvelgiant į visas aplinkybes, į mokinių skaičių, mokytojų iškritimus, stojimus į studijas – suprasti, ar galime tikėtis, kad problema su laiku mažės.
Ši prognozė rodo – nė iš tolo, situacija yra kritinė ir ji tik blogės. Net ir pačiais pozityviausiais scenarijais mokytojų trūkumas bus didelis. Didžiausios spragos neabejotinai dalykininkų rengimas, tą matome ir šiandien“, – svarstė U. Kaunaitė.
Ji pabrėžė, jog prognozė rodo, kad situacija dėl ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo, specialiųjų pedagogų yra gera.
„Tuo tarpu socialinių pedagogų ir dalyko mokytojų parengimas yra smarkiai per mažas. Manau, politikams ir valstybei tai žinutė, kad maži pakeitimai – stipendijų perskirstymas, kokių nors minimalių teisės aktų peržiūrėjimas – neišspręs problemos, gali ją vos vos sušvelninti. Reikalingi daug ryžtingesni, nestandartiniai sprendimai“, – sako U. Kaunaitė.
