Antradienį į Jurbarką atkeliavo svarbiausios naujosios biokuro katilinės dalys – katilas ir kūrykla. Abi dalis atgabeno specialūs vilkikai, o kiekvienos jų svoris – per dvidešimt tonų. Tam, kad įrenginiai atsidurtų savo vietose, teko išardyti katilinės stogą. Į savo vietas kūrykla ir katilas buvo nuleisti galingu kranu.
Pasak Jurbarko šilumos tinklų technikos direktoriaus Antano Tamošaičio, šios dalys buvo būtinos, kad iki birželio 1 d. būtų baigti pagrindiniai statybos darbai ir specialistai galėtų pradėti montuoti ir derinti katilinės įrangą.
„Projektas parengtas, grindys, drenažai, kiti esminiai dalykai padaryti. Tikimės, kad iki šildymo sezono pradžios, iki spalio vidurio, biokuro katilinė jau veiks. Dar turime nupirkti ir elektros stotį, kad nutrūkus energijos tiekimui galėtume dirbti autonomiškai ir užtikrinti šildymą mieste“, – sakė laikinai direktoriaus pareigas einantis A. Tamošaitis.
Biokuro katilinės statyba Jurbarke prasidėjo balandį. Tuomet į pamatus Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas ir UAB „Enerstena“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas įmūrijo simbolinę kapsulę su laišku ateities kartoms. Jurbarkas buvo paskutinis rajono centras Lietuvoje, kuris šildėsi tik dujomis.
Rangos sutartis rekonstrukcijos darbams su rangovais – UAB „Enerstena“, pasirašyta 2016 m. kovo 4 d. Projekto vertė – 1,168 mln. eurų. Statybos atliekamos AB „Kauno energija“ lėšomis.
„Enerstenos“ įmonių grupės specialistams įvertinus esamą padėtį nuspręsta, kad naujų pastatų statyti nereikės, biokuro katilas bus įrengtas esamose patalpose, bus panaudotas ir sandėlis. „Enerstenos“ įmonių grupė suprojektavo, pagamino ir netrukus instaliuos naują 5 MW biokuro katilą su pakura, multicikloną, įrengs naują hidraulų patalpą ir kuro tiekimo sistemą, užtikrins garantinius parametrus dirbant nominaliu našumu, apmokys dirbti katilinės personalą ir priduos objektą atsakingoms institucijoms.
Jurbarkas atsargiai vertino sprendimus keisti kuro rūšį, atliko daug skaičiavimų. Apsispręsti šildytis ne tik dujomis, bet ir biokuru padėjo tai, kad pastaruosius dvejus metus veikla tapo nuostolinga. Pagrindinės dedamosios, paskatinusios Jurbarke statyti biokuro katilą, yra trys: pasikeitusios kainos dujų rinkoje, pasibaigę sutartiniai įsipareigojimai dėl dujų tiekimo ir renovacijos poveikis.
Jurbarko šilumos tinklai yra AB „Kauno energija“ padalinys, kurios tiekiama šiluma yra viena pigiausių šalyje. Jurbarko projektas padės bendrovei išlaikyti rinkoje šias aukštas pozicijas.
Rekonstrukcija siekiama įvairinti kuro naudojimą, padidinti šilumos gamybos patikimumą, sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir atpiginti šilumos energiją vartotojams.
Buvo skaičiuota, kad Jurbarkui pradėjus naudoti biokurą šilumos savikaina sumažės maždaug iki 5 ct/kWh. Preliminariais skaičiavimais, pastačius naująjį 5 MW galios biokuro vandens šildymo katilą šilumos kaina vartotojams vidutiniškai mažės 0,058 ct/kWh.
Gegužę paskelbta, kad Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke nuo birželio 1 d. šildymo kainos mažėja 6,2 proc. AB „Kauno energija“ valdyba nustatė tokias galutines centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas: gyventojams – vienanarė šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 4,44 ct/kWh su 9 proc. PVM, kitiems vartotojams – vienanarė šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 4,92 ct/kWh su 21 proc. PVM.
Karštas vanduo, kai neįrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jurbarkiečiams kainuos 4,57 Eur/m3. Karšto vandens kainos, kai įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema – 4,79 Eur/m3.
Įmonės „Kauno energija“ atstovas Ūdrys Staselka tikino, kad darbai vyksta visu pajėgumu. Tačiau ar pavyks biokuro katilinę paleisti iki šildymo sezono pradžios – prognozuoti negalėjo.
„Darbai vyksta, pakura paruošta, atvažiavo katilas. Manau, kad darbai įpusėjo, gal ir daugiau. Kada viskas bus baigta ir ar neatsiliekama nuo grafiko, kol kas pasakyti negaliu“, – sakė Ū. Staselka.
„Enerstenos“ rinkodaros skyriaus vadovė Karolina Kaminskienė tikino, kad visi darbai atliekami pagal grafiką.
„Pakura turėtų būti užkurta ir išbandyta dar šiandien“, – sakė moteris.
„Šviesos“ inform.
