Supratingi žmonės šiukšlių atsikrato civilizuotai. Didžiąsias ir pavojingas atliekas reikia vežti į tokių atliekų surinkimo aikšteles. Jurbarke tokia yra Statybininkų g. 4E. Tik nuo šiol gyventojai turi nepamiršti ir paso ar asmens tapatybės kortelės, nes dokumento numeris privalo būti įrašytas atliekų tvarkymo apskaitos žurnale. Būtent asmens dokumento numeris, taigi su vairuotojo pažymėjimu neapsieisime.
Sausio 1 d. įsigaliojo pakeistos Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės. Gyventojams svarbu žinoti, kad atvežus į Didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelę senas automobilių padangas, atitarnavusią buitinę techniką, baldus ar statybines atliekas jie bus paprašyti pateikti asmens dokumentą. Asmens dokumento bus reikalaujama ir iš asmenų, kurie vykdo individualią veiklą.
Jurbarko didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelės darbuotojas Vidmantas Bielkauskas šią informaciją jau gerokai prieš Naujuosius pakabino ant aikštelės vartų – kad gyventojai matytų. Tačiau darbuotojas neabejoja, kad dabar sulauks dar daugiau priekaištų, nes ne kiekvienas vežiojasi pasą, o ir pats reikalavimas užrašyti asmens dokumento numerį žmonėms gali pasirodyti keistas. Tačiau tokią tvarką nustatė aplinkos ministras, todėl, pasak V. Bielkausko, jo ir reikėtų klausti, kam šito reikia.
„Yra žmonių, kurie visada nepatenkinti taisyklėmis. Pavyzdžiui, padangas galime priimti tik 5 per metus iš vieno automobilio savininko. Ir negaliu priimti daugiau, net jei atvežęs žmogus turi su savimi svetimų automobilių dokumentų, nebent dokumentai būtų šeimos narių. Žmonėms taip pat nepatinka, kad atliekas reikia atvežti jau surūšiuotas, supakuotas, kai kurie norėtų pakratyti čia, kieme, ir palikti“, – pasakoja V. Bielkauskas.
Aikštelė dirba antradieniais-penktadieniais nuo 8.15 iki 18 val., šeštadienį – nuo 9 iki 13 val., sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba. Žiemą čia atvykstančiųjų mažiau, o didysis atliekų vežimas prasideda vos atėjus pavasariui.
Surenkamų atliekų kiekis matuojamas pagal svorį. Praėjusiais 2016 metais iš jurbarkiečių ir rajono gyventojų bei įmonių nepavojingų didžiųjų atliekų surinkta daugiau kaip 152 tonos, pavojingų atliekų – per 7 tonas. Žinoma, šiukšlių niekas nesveria, jų svorį pagal tam tikrą metodiką nustato kompiuterinė programa.
„Pagal tonažą didžiųjų atliekų daugiau surenkame iš gyventojų, o pavojingųjų – iš įmonių, per metus pas mus apsilanko daugiau kaip 60 Jurbarko miesto ir rajono įmonių“, – sako V. Bielkauskas.
Gyventojai daugiausia atveža padangų – jų pernai surinkta 56 tonos, pavertus vienetais būtų apie 7 tūkst. padangų. Baldų surinkta 52 tonos, statybinių atliekų – per 41 t. Langų stiklo atvežta 2 tonos, o automobilinių stiklų, kuriuos daugiausia atveža įmonės, – per 600 kg.
Iš pavojingųjų atliekų pagal svorį daugiausia surinkta šaldytuvų – per 2 tonas, elektronikos atliekų – daugiau nei 0,5 t, tiek pat tepalų, o tepaluotų pašluosčių – per 250 kg. Po porą šimtų kilogramų surinkta dienos šviesos lempų, cheminių medžiagų plastikinių pakuočių.
Yra ilgas sąrašas atliekų, kurios priimamos Didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelėje. Iš gyventojų atliekos priimamos nemokamai, tačiau tik nustatytas kiekis. Pasak V. Bielkausko, kai kurių atliekų gyventojai atveža itin retai arba išvis neatveža. „Gyvsidabrinių termometrų ir vaistų yra atvežę gal tik porą kartų – nevažiuosi į aikštelę dėl vieno termometro. Tekstilės atliekų ir batų – neatveža, nors vienas namų ūkis per metus nemokamai tokių atliekų galėtų atiduoti 20 kg. Senus drabužius žmonės turbūt degina, nors tai draudžiama, o įmonės, kurios turi daug tokių atliekų, sudaro tiesiogines sutartis su perdirbėjais – taip joms pigiau“, – sako V. Bielkauskas. Aikštelės darbuotojui ne tas pats, kur žmonės deda atliekas – jis pataria nevažiuoti į aikštelę su kokiu nors vienu daiktu, pavyzdžiui, senu televizorium, bet surinkti ir atvežti visą namuose susikaupusį šlamštą.
O kur keliauja atliekos iš Jurbarko didžiųjų ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelės? Pasak V. Bielkausko, yra nustatyta, kiek vienu metu aikštelėje gali būti atliekų. „Bet niekada nesukaupiame nustatyto kiekio – skambinu, ir atvažiuoja išvežti. Kas išveža – tai jau ne mano rūpestis, tuo rūpinasi TRATC-as (Tauragės regioninis atliekų tvarkymo centras). Iš visų atliekų rūšių tik dvi yra laidojamos – baldai ir statybinės atliekos, visos kitos – perdirbamos“, – pasakoja darbuotojas.
„Žmonės pyks, bet be dokumento nepriimsime. Bandėme pasakyti TRATC-ui, bet jie sako: mes jums nuleidome ministro įsakymą. Nes irgi nieko negali padaryti“, – nerimauja V. Bielkauskas ir net būgštauja, kad dalis atliekų dėl pakeistų taisyklių neatsidurtų miške.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys praėjusią savaitę kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką prašydamas kuo skubiau pakeisti taisykles, kad iš gyventojų, pristatančių atliekas, nebūtų reikalaujami asmens dokumentai, o aikštelių darbuotojams nebūtų skiriamos baudos už šių reikalavimų nesilaikymą.
Danutė KAROPČIKIENĖ
