Balandį savivaldybės administracijos atkakliai stumtą ir politikų palaimintą Viešvilės pagrindinės mokyklos ir Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos- daugiafunkcio centro reorganizaciją vos už poros mėnesių teko atšaukti. Sukilo ir mokinių tėvai, ir tokio sprendimo būtinybe įtikinti savivaldybės tarybos nariai. Bendruomenėms ginant mokyklas situacija gerokai įkaito ir parodė darbo spragas priimant tokius svarbius sprendimus – pritrūko bendravimo ir tikslios informacijos.
Ėmėsi tinklo pertvarkos
Savivaldybės taryba balandžio 27 d. posėdyje apsisprendė imtis mokyklų tinklo pertvarkos ir pradėjo nuo Viešvilės pagrindinės mokyklos reorganizacijos ją prijungiant prie Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos, paliekant tik ikimokyklinukus, priešmokyklinukus ir pradinukus.
Vietoje savarankiškos mokyklos Veliuonos gimnazijos skyriaus statusas buvo patvirtintas ir Seredžiaus mokyklai-daugiafunkciam centrui, taip pat paliekant tik mažuosius ugdytinius – nuo darželinukų iki ketvirtokų.
Tarp pirmųjų reorganizuojamų pateko dar ir Juodaičiai, tačiau dėl Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos Juodaičių skyriaus likvidavimo ginčų nekilo, priešingai nei dėl kitų dviejų mokyklų.
Savivaldybės merui Skirmantui Mockevičiui ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjai Aušrai Baliukynaitei įtikinti tarybos narius pavyko ne iš karto. Didžioji dalis politikų balsavo prieš ir tik per papildomą pokalbį posėdžio pertraukos metu šie buvo įtikinti, kad kitos išeities, nei pasiūlytoji mokyklų reorganizacija, savivaldybė neturi.
Tarybos nariams buvo pateikti didelę finansinę grėsmę keliantys mokinių skaičiai ir ne dienomis, o bene valandomis senkantys sprendimo priėmimo terminai. Paaiškinta, kad ir Viešvilėje, ir Seredžiuje kyla keblumų formuojant 5–10 klases, o bendras vaikų skaičius abiejose mokyklose gali nesiekti ir 60-ties.
Įstatymiškai įteisintos švietimo sistemos nuostatos, suprantama, privalomos visoms mokykloms. Šios nuostatos nepalankios nedidelėms kaimų švietimo įstaigoms. Priešingai nei iki šiol, nebeleidžiama formuoti vyresniųjų jungtinių klasių. Be to, mokykloje, norint gauti valstybės finansavimą, privalo būti ne mažiau nei 60 mokinių. Kitu atveju mokykla lieka be finansavimo, o išlaikyti tokią švietimo įstaigą savivaldybė iš rajono biudžeto būtų nepajėgi.
Šie argumentai turėjo išsklaidyti tarybos narių abejones dėl mokyklų reorganizacijos. Dar pridėjus ir šiam procesui vykdyti būtinus terminus, sprendimas buvo priimtas. Tiesa, sudarius darbo grupę, kuriai pavesta išsiaiškinti situaciją ne tik reorganizuojamose, bet ir kitose mokyklose, kad ateityje nereikėtų priimti tokių degančių sprendimų.
Daugiau skaitykite El. prenumerata – https://www.leidinys.lt/jurbarkosviesa
































Juk nuo švietimo nuėmėte 120 tūkst., padengti savivaldybės darbuotojų aplaidumui, kultūros namų užbaigimui. Ir dar stabdo te reorganizacija. Tai kodėl turės dėl to kentėti visos rajono mokyklos? Kaip teikės mokiniams užtikrinti mokymosi kokybę, kai mokyklų biudžetai tušti?